Vėjo energetika Baltijos jūroje: ką reikia žinoti elektros rinkos žaidėjams, technologijų vystytojams ir investuotojams

Publikuota: 2021-01-07
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
svg svg
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Europos Sąjungos šalys eina „žaliojo kurso“ keliu, kurio tikslas – klimatui neutrali ekonomika. Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vaidmuo kardinaliai išaugs, o pagrindinė rolė turėtų atitekti jūrų vėjui. Ir nors iki to laiko dar turi praeiti keli dešimtmečiai, artimiausio meto sprendimai nulems, ar Lietuvos perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos bus sklandus ir efektyvus.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos jūros šalimis intensyviai ruošiasi jūros vėjo projektų plėtrai regione. Daugelis dabar vykdomų darbų kloja pamatus ateities energetikai, nes vėjo elektrinėse pagamintai elektros energijai reikia gerai išvystytos tarpsisteminės linijų infrastruktūros. Apie tai tarptautiniame Baltijos energetikos forume gruodžio mėn. kalbėjo Liutauras Varanavičius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.

Infrastruktūros projektai tiesia kelią AEI

Kalbant apie sąlygas, kurios leis plėtoti AEI energetiką Lietuvoje, pirmiausia reikia paminėti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, kurios antrasis etapas prasidėjo šį rudenį. Pagrindinis projektas jame — Lietuvos ir Lenkijos jūrinė elektros jungtis „Harmony Link“. Stiprinamas elektros tinklas Lietuvos šiaurės vakaruose ne tik užtikrins konkurencingą elektros rinką, didins elektros perdavimo sistemos patikimumą, bet ir į Lietuvos energetikos sistemą leis integruoti pirmuosius 700 MW jūrinio vėjo galios. Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija į sinchronizaciją planuoja investuoti virš milijardo eurų.

Nuo tradicinių iškastiniu kuru paremtų energijos generavimo būdų AEI skiriasi tuo, kad elektros gamybos pajėgumų neįmanoma padidinti ar sumažinti vos prireikus. Todėl reikia numatyti papildomas priemones, kurios kauptų energiją ir, kai reikia, patenkintų vartotojų poreikius – tarkime, šaltais žiemos vakarais.

Vienas iš sprendimų sistemos balansavimui – milžiniška, 200 MW baterija. Neseniai atlikta energetikos gairių studija „Raida 2050“ parodė, kad Lietuvai patartina išnaudoti ir vandenilio gamybos iš AEI technologijas, kurios užtikrintų „žalių“ vandenilio dujų gamybą pramonei ir transportui. Apie tai reikėtų pradėti galvoti jau dabar, kad technologijai ištobulėjus (ekspertai prognozuoja, kad tai įvyks apie 2030 m.), Lietuva jau būtų pasiruošusi ją taikyti.

„Tas pats pasakytina apie daugelį jūros vėjo infrastruktūros aspektų: kai kalbame apie 2030 m., energetikos sektoriui tai iš esmės yra šiandiena. Kodėl? Nes tai, kur investicijas nukreipsime šiandien, dar turės praeiti ilgą dešimtmečio kelią, kol fiziškai bus įgyvendinta“, – pabrėžia L. Varanavičius.

Sprendimai ateičiai

Iki 2030 m. į bendrą elektros sistemą planuojama integruoti vėjo parką, kuris privačių investuotojų turėtų būti pastatytas Baltijos jūroje, maždaug 30 km nuo kranto ties Palanga.

„Litgrid“ jau pradėjo tam ruoštis: pirmieji treji metai skirti tyrimams ir parengiamiesiems darbams, o nuo 2024 m., LR Seimui patvirtinus atitinkamus įstatymus, prasidės infrastruktūros projektų įgyvendinimas. Pirmieji 700 MW jūros vėjo pajėgumai į bendrą elektros sistemą turėtų įsilieti 2030 m. Dar vėliau valstybė planuoja padvigubinti pajėgumus.

nuotrauka::1

Svarbus aspektas – jūros vėjo tinklų vystymo alternatyvos. Lietuvoje linkstama prie radialinio jūros vėjo parko prijungimo, kai vėjo elektrinės sujungiamos tik su šalies žemyniniais tinklais. Vėjo parkas būtų prijungtas prie žemyno kabeliu, vėliau pastatytam antram vėjo parkui būtų tiesiamas atskiras kabelis. Tuo tarpu daugelis regiono šalių, tarp jų ir Lenkija bei Estija, pasirinko kitokį variantą – tarpsistemines (HVDC) jungtis tarp šalių, kurių centre yra vėjo parkai. Kodėl?

„Radialinis prijungimas yra gerokai – net 4 kartus – pigesnis už tarpsisteminę jungtį. Jis greičiau įgyvendinamas, o technologija – brandi ir gerai išplėtota. Tačiau turi didelį minusą: labai ribotas plėtros, papildomo prijungimo galimybes. Kooperuotis su kitomis šalimis, pasirinkę šią alternatyvą, ateityje negalėtume“, – akcentuoja L. Varanavičius.

Tarpsisteminės jungtys bei daugiafunkcės jūrinės platformos leidžia valstybėms suvienijus jėgas pasiekti didesnio efektyvumo. Regioninis bendradarbiavimas tarp šalių paskirsto projekto kaštų naštą, leidžia efektyviau išnaudoti jūrinę infrastruktūrą ir labai dažnai „atrakina“ investicijas į vėjo jėgaines – nebūtinai jūrines.

nuotrauka::2

„Šiandien mano tikslas – pakviesti jus žvelgti plačiau ir galvoti apie tai, kas atrodo toli, bet energetikos sektoriui yra rytdiena. Ar Lietuva rinksis sprendimą 2030-iesiems, gerokai pigesnį, bet su ribotomis galimybėmis, ar investuosime į 2050-uosius ir dar tolimesnę ateitį? Be abejonės, privalome ieškoti geriausio, į vartotojus orientuoto, rinkos poreikius atitinkančio ir efektyviausio kaštų prasme varianto. Bet kartu turime mąstyti apie pažangius ir ilgalaikius sprendimus, antraip ateityje gali tekti mokėti dvigubai. Tikiu, kad esame pajėgūs spręsti išmintingai. Tad kviečiu investuotojus, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovus įsitraukti, keistis informacija, inovatyviais sprendimais ir kartu įgyvendinti vieną ambicingiausių energetikos sektoriaus transformacijų“, – sako  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paruoštukų verslas tik atrodo paprastas: pasiteisina retam Premium

Ruošinių arba produktų, kuriuos reikia pasigaminti patiems, paklausa auga, tačiau ji neatstoja tiesioginės...

Gazelė
05:45
„Twitter“ užblokavo per 70.000 sąmokslo teorijų šalininkų paskyrų 5

Socialinis tinklas „Twitter“ pirmadienį paskelbė užblokavęs per 70.000 paskyrų, siejamų su sąmokslo...

Technologijos
2021.01.12
Parodoje CES 2021 „Sony“ rodo dėmesį vaizdo ir garso profesionalams

Sausio 11–14 dienomis vykstančioje virtualioje parodoje CES 2021 „Sony“ pristato „Airpeak“ sprendimą dronams,...

Technologijos
2021.01.12
Priežastys, kurios sužlugdo startuolius

Pasaulinė statistika rodo, kad 9 iš 10 startuolių žlunga net neišvystę savo idėjų: 20% jų veiklą baigia dar...

Gazelė
2021.01.12
2020-ųjų investuotojai: nuo baltarusiškos kilmės „Epam Systems“ iki „fintech“ inovatorės „Curve“  Premium 1

2020 m. į Lietuvą  pritraukti 42 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai, kurie, planuojama, sukurs...

Finansai
2021.01.12
„Samsung“ flagmanas „Galaxy S21“ jau pakeliui į pasaulinę premjerą 2

Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ ateinantį ketvirtadienį pristatys naują išmaniųjų telefonų „Galaxy“ šeimos...

Technologijos
2021.01.11
Lietuviškų vitaminų startuolis pritraukė 0,5 mln. Eur 2

Lietuvių startuolis „Nature Labs“, kuriantis vitaminų programas kartu su Lietuvos sveikatos mokslų...

Gazelė
2021.01.11
Advokatų kontorose „Ellex“ ir „iLaw“ – naujos partnerės

Vienos didžiausių šalies advokatų kontorų „Ellex Valiunas“ partnerių gretas nuo Naujųjų papildė dvi naujos...

Paslaugos
2021.01.11
TOP 20 daugiausia iš „Atostogų medikams“ uždirbusių įmonių – kas lėmė jų sėkmę Premium

Paramos verslui priemonės „Atostogos medikams“ rezultatai rodo, kad daugiausia lėšų pagal ją...

Paslaugos
2021.01.11
Sanatorija rado nišą – pasiūlė reabilitaciją persirgusiems COVID-19

Nuo sausio 11 d. sanatorijoje „Versmė“ reabilitacijai pradedami priimti po vidutinės ar sunkios COVID-19...

Paslaugos
2021.01.11
Lietuviška „CUJO AI“ nurungė „Symantec“ ir sukirto rankomis su „Comcast“ 2

Lietuvių įkurta kibernetinio saugumo įmonė „CUJO AI“ nuo šių metų pradžios tapo vienintele saugumo...

Technologijos
2021.01.11
„InMedica“ nemažina apsipirkimo tempo: įsigijo dar vieną medicinos kliniką Premium 2

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ pranešė apie naują pirkinį: pasirašyta Telšiuose veikiančios medicinos...

Paslaugos
2021.01.11
Kinijos milžinės „Geely“ ir „Baidu“ kartu kurs elektromobilius

Kinijos automobilių gamintoja „Geely“ pranešė planuojanti kartu šios šalies technologijų milžine „Baidu“...

Technologijos
2021.01.11
„Amazon“ nutraukė „Parler“ palaikymą, socialinis tinklas išjungtas

Konservatyvios pakraipos socialinis tinklas „Parler“, kurį pastaruoju metu labai pamėgo Donaldo Trumpo...

Technologijos
2021.01.11
„Čili Holdings“ savininkas L. T. Karosas bylinėjasi su Rusijos įmone dėl skolos už lėktuvą 1

Vieną didžiausių Lietuvos restoranų tinklų valdančios bendrovės „Čili Holdings“ netiesioginio akcininko,...

Paslaugos
2021.01.11
Pandemijos akivaizdoje – vartojimo pokyčių evoliucija  Premium

Mažmeninės prekybos tinklai, kuriuose dominuoja maisto prekės, per pandemiją išlaikė parduotuves atviras,...

Prekyba
2021.01.11
„Tele2“ renkasi „Nokia“ 5G įrangą 3

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ pasirinko partnerį centrinei 5G tinklo daliai (angl. core) Baltijos šalyse...

Technologijos
2021.01.11
Nepaisant ribojimų, „Hesburger“ pardavimai pernai traukėsi vos 2%

Didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai Lietuvoje...

Paslaugos
2021.01.11
Startuolis „Biomatter Designs“ pritraukė 0,5 mln. Eur investicijų

Baltymų inžinerijos startuolis „Biomatter Designs“ pritraukė 0,5 mln. Eur investicijų iš rizikos kapitalo...

Gazelė
2021.01.11
„Maxima“ nurungė ir „Coca-Colą“, ir „Tele2“ Premium

Tarp labiausiai įsiminusių kalėdinių reklamų – investicijas gerokai per šį laikotarpį padidinusios „Tele2“...

Rinkodara
2021.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus