Saulės elektrinės verslui: populiarūs mitai seniai negalioja?

Kai kurios nuostatos, gaubiančios saulės energijos panaudojimą, nėra laužtos iš piršto ir kažkada galbūt buvo pakankamai argumentuotos. Tačiau saulės energijos technologijos intensyviai vystomos ir sparčiai tobulėja, o žalioji energetika vaidina toli gražu nebe antraplanį vaidmenį bendrovių, bendruomenių, valstybių ir net regionų gyvenime. Visa tai ženkliai keičia situaciją.

nuotrauka::1 right

„Šie pokyčiai pakankamai spartūs, jie per pastaruosius 5 metus iš esmės pakeitė saulės energijos industriją. Tad dauguma apie saulės elektrines susiformavusių neigiamų stereotipų šiandien – visiškai nepagrįsti ir atgyvenę“, – tikina Dainora Tverijonė, sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ saulės energijos verslo klientams produkto vadovė.

Atsipirkimo terminai trumpėja

Vienas iš esminių klausimų, pirmiausia užduodamų galvojant apie saulės elektrinę, yra finansinis atsiperkamumas. Saulės elektrinė – nepigi investicija: 100 kW tipinė elektrinė ant įmonės stogo klientui gali kainuoti nuo maždaug 60 000 iki 80 000 Eur. Ilgą laiką grąžos skaičiavimai nebuvo itin palankūs vertinantiems saulės elektrinės naudą ir dažniausiai stabdydavo verslą nuo šio žingsnio.

Vis dėlto per pastarąjį penkmetį įvyko keletas esminių pokyčių. Pirmiausia – smarkiai atpigo elektrinių įranga. „Azijos gamintojai, matydami milžinišką potencialą, į saulės energetiką investavo milijardines sumas. Pastatytos gamyklos, kurios dėl masto ekonomijos sugeba pagaminti didelius kiekius produkcijos už sąlyginai nedideles kainas. Taip pat daug dėmesio skiriama tyrimams ir inovacijoms – technologijos tampa efektyvesnės, įranga ilgiau tarnauja. Pagal tarptautinės tyrimų bendrovės „Bloomberg New Energy Finance“ duomenis, saulės modulių kaina nuo 2017 m. iki 2020 m. susitraukė maždaug 3 kartus“ – komentuoja ekspertė.

Be įrangos kainos, Lietuvos verslas gali džiaugtis ir dosniomis valstybės subsidijomis. Pastaraisiais metais atsirado įvairių paramos programų, o kartu su jomis – galimybė verslui ženkliai susitrumpinti elektrinės atsiperkamumo terminus. Jau kurį laiką galiojanti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) priemonė pramonės įmonėms leidžia gauti net iki 60 proc. projekto vertės subsidiją, o šįmet startavusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojama priemonė suteikia galimybę juridiniams asmenims gauti paramą, siekiančią iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų saulės elektrinei įsirengti arba ją įsigyti iš saulės parkų..

Subsidija gali ženkliai sutrumpinti saulės elektrinės finansinį atsiperkamumą: nuo vidutiniškai 7-9 iki 5-7 metų. Vidutinis saulės elektrinės tarnavimo laikotarpis – 25 metai, taigi nesunku paskaičiuoti, kad su subsidija kone dvidešimtmetį elektrinė generuos elektrą su minimaliais priežiūros kaštais.

D. Tverijonės teigimu, finansinės naudos svarstyklėms akivaizdžiai nusvirus į teigiamą pusę, saulės elektrinės tapo prieinamos daug platesniam ratui verslo įmonių. „Vos prieš penketą metų saulės elektrines buvo galima priskirti prabangos prekių segmentui – jas statydavo tik pažangiausios, labiausiai į inovacijas ir žaliąją energiją orientuotos bendrovės. Tačiau dabar saulės energija prieinama ir patraukli kur kas platesniam spektrui verslų“, – sako D. Tverijonė. 

Įranga – iš patikimiausių tarptautinių gamintojų

„Ignitis“ ne tik padeda įsirengti saulės elektrines savo klientams, bet ir investuoja į atskirus saulės elektrinių bei saulės parkų projektus. Pasak D. Tverijonės, rinkdamiesi įrangos tiekėjus, investuotojai privalo remtis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, kompanijos „Bloomberg New Energy Finance“ reguliariai atnaujinamu didžiausių ir patikimiausių pasaulinių saulės modulių gamintojų sąrašu.

„Bloomberg“ vertina saulės modulių gamintojų gamybos apimtis, finansinį stabilumą, investicijų į tyrimus apimtis. Tiek rinkdamiesi įrangą savo projektams, į kuriuos investuojame tikėdamiesi finansinės grąžos, tiek siūlydami sprendimus klientams, mes remiamės šiais sąrašais ir renkamės iš aukščiausius įvertinimus turinčių gamintojų. Tarptautinių ekspertų bei nepriklausomų tyrėjų vertinimai padeda priimti objektyvius sprendimus“, – tikina D. Tverijonė.

Be „Bloomberg“ sąrašų, „Ignitis“ papildomai analizuoja ir nepriklausomų laboratorijų, tiriančių modulių technines savybes, išvadas, taip pat siunčia savo specialistus į pasirinktas gamyklas, kad savo akimis įvertintų gamybos procesą, stebėtų, kaip užtikrinama kokybė. Savo klientams bendrovė siūlo nepriklausomų laboratorijų patikrintus ir tarptautinių ekspertų įvertintus saulės modulius, kurių kokybe ir gamintojų finansiniu stabilumu bei garantinių įsipareigojimų vykdymu neabejoja.

Pasak pašnekovės, nereikėtų aklai pasikliauti įspūdingai skambančiais ilgaamžės garantijos pažadais. Standartinė patikimų gamintojų saulės modulių produkto garantija siekia 10-12 metų. „Visgi pasitaiko gamintojų, kurie siūlo gerokai ilgesnius garantinius terminus – pavyzdžiui, 20 ar net 30 metų. Vis dėlto tokiu atveju potencialiems pirkėjams turėtų kilti pagrįstos abejonės, ar stipriai rinkos vidurkius viršijantys terminai nėra tik rinkodaros triukas siekiant privilioti patiklų klientą“, – abejoja D. Tverijonė.

Kiek saulės Lietuvoje?

Dar vienas gajus įsitikinimas, anot D. Tverijonės, yra susijęs su saulėtomis dienomis – manoma, kad mūsų šalyje tokių esama nepakankamai, kad saulės elektrinės atsipirktų. Moksliniai tyrimai griauna ir šį mitą – pasirodo, saulės apšviestumas Lietuvoje yra labai artimas Vokietijos rodikliams. Remiantis Pasaulio banko ir duomenų apie saulės energiją platformos „Solargis“ analize, Lietuvoje iš saulės energijos vidutiniškai sugeneruojama apie 950-1050 kilovatvalandžių iš 1 instaliuoto kilovato, Vokietijoje svyravimai vos didesni – 900-1150. Verta paminėti, kad Vokietija pirmauja visoje Europoje pagal saulės elektrinių galią vienam gyventojui.

„Nors mums ir atrodo, kad  didžiąją metų dalį yra apniukę, lietuviai, pasirodo, gauna panašiai saulės, kaip ir vokiečiai. Tai, kad saulės elektrines reikia statyti tik ten, kur saulės labai daug – pavyzdžiui, Afrikoje, yra mitas. Dėl aukštos temperatūros ir didelio dulkėtumo tokiose vietose dažnesni įrangos gedimai. Šiauriau Lietuvos, tarkime, Suomijoje, saulės jau gerokai mažiau. Tuo tarpu mes turime optimalias sąlygas saulės elektrinėms efektyviai dirbti visą savo veikimo laikotarpį“, – aiškina D. Tverijonė.

Priežiūrą galima patikėti profesionalams

Jeigu saulės elektrines diegiantis verslas neturi nieko bendro su energetikos sektoriumi, mintis apie nuosavą elektrinę gali atrodyti bauginanti. Gali būti baiminamasi, kad įsirengus saulės elektrinę, reikiamos kompetencijos jai prižiūrėti įmonė neturės ir dėl to projektas neatneš laukiamos naudos. Ar net sukels nuostolių dėl elektros įrangos gedimų ar gaisrų.

„Jei saulės elektrinė nedidelė, iki 50 kW galios, ypatingos priežiūros jai dažniausiai nereikia. Saulės moduliai sumontuojami pasvirę tam tikru kampu, tad juos natūraliai prižiūri pati gamta – nuplauna lietus arba tirpstantis sniegas. Esant labai dideliam dulkėtumui ar kitoms netipinėms aplinkos sąlygoms, priežiūros reikia daugiau. Tačiau dažniausiai užtenka  įmonės energetinį ūkį prižiūrinčio personalo žinių. Žinoma, visada galima užsisakyti priežiūros paslaugą ir tuomet visiškai pamiršti bet kokį rūpestį dėl elektrinės veikimo“, – keblios priežiūros mitą paneigia D. Tverijonė.

Priežiūros paslaugą tikrai verta apsvarstyti įmonėms, įsirengiančioms galingesnes saulės elektrines. Pasirinkus įprastą priežiūros planą,  „Ignitis“ specialistai periodiškai patikrins elektrinę, jei reikia – pakeis sugedusią įrangą nauja,  nuplaus modulius ir pan. Tie, kuriems svarbu ne tik naudoti žalią energiją, bet ir užtikrinti, kad elektrinė kasdien veiktų maksimaliu pajėgumu, D. Tverijonė rekomenduoja kompleksinę priežiūrą kartu su monitoringo paslauga. Nuotoliniu būdu bus nuolat stebimas saulės elektrinės darbas, ir reaguojama pastebėjus bent mažiausią įtartiną nukrypimą. Tokios monitoringo sistemos labai praverčia ir didelėms elektrinėms, kurias apžiūrėti fiziškai tiesiog itin sudėtinga, tuo tarpu programinė įranga padeda tiksliau identifikuoti, kurioje vietoje yra trikdžiai.