Saulės elektrinės verslui: populiarūs mitai seniai negalioja?

Reklama publikuota: 2020-11-12
svg svg

Saulės energija – jau nebe vizionieriška inovacija, o įprastas žaliosios energijos šaltinis. Vis dėlto kartais dar pasigirsta kalbų apie kliūtis, kurios, neva, saulės elektrinę paverčia nepatrauklia investicija. Ar tikrai Lietuvoje per mažai saulės? Ar kiekvienai saulės elektrinei reikia ypatingos priežiūros? Galiausiai, ar iš tiesų saulės elektrinė neatsiperka? Pasirodo, visa tai – klaidingi įsitikinimai, kuriuos šiandien nesunkiai sugriauna svarūs argumentai.

Kai kurios nuostatos, gaubiančios saulės energijos panaudojimą, nėra laužtos iš piršto ir kažkada galbūt buvo pakankamai argumentuotos. Tačiau saulės energijos technologijos intensyviai vystomos ir sparčiai tobulėja, o žalioji energetika vaidina toli gražu nebe antraplanį vaidmenį bendrovių, bendruomenių, valstybių ir net regionų gyvenime. Visa tai ženkliai keičia situaciją.

nuotrauka::1 right

„Šie pokyčiai pakankamai spartūs, jie per pastaruosius 5 metus iš esmės pakeitė saulės energijos industriją. Tad dauguma apie saulės elektrines susiformavusių neigiamų stereotipų šiandien – visiškai nepagrįsti ir atgyvenę“, – tikina Dainora Tverijonė, sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ saulės energijos verslo klientams produkto vadovė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atsipirkimo terminai trumpėja

Vienas iš esminių klausimų, pirmiausia užduodamų galvojant apie saulės elektrinę, yra finansinis atsiperkamumas. Saulės elektrinė – nepigi investicija: 100 kW tipinė elektrinė ant įmonės stogo klientui gali kainuoti nuo maždaug 60 000 iki 80 000 Eur. Ilgą laiką grąžos skaičiavimai nebuvo itin palankūs vertinantiems saulės elektrinės naudą ir dažniausiai stabdydavo verslą nuo šio žingsnio.

Vis dėlto per pastarąjį penkmetį įvyko keletas esminių pokyčių. Pirmiausia – smarkiai atpigo elektrinių įranga. „Azijos gamintojai, matydami milžinišką potencialą, į saulės energetiką investavo milijardines sumas. Pastatytos gamyklos, kurios dėl masto ekonomijos sugeba pagaminti didelius kiekius produkcijos už sąlyginai nedideles kainas. Taip pat daug dėmesio skiriama tyrimams ir inovacijoms – technologijos tampa efektyvesnės, įranga ilgiau tarnauja. Pagal tarptautinės tyrimų bendrovės „Bloomberg New Energy Finance“ duomenis, saulės modulių kaina nuo 2017 m. iki 2020 m. susitraukė maždaug 3 kartus“ – komentuoja ekspertė.

Be įrangos kainos, Lietuvos verslas gali džiaugtis ir dosniomis valstybės subsidijomis. Pastaraisiais metais atsirado įvairių paramos programų, o kartu su jomis – galimybė verslui ženkliai susitrumpinti elektrinės atsiperkamumo terminus. Jau kurį laiką galiojanti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) priemonė pramonės įmonėms leidžia gauti net iki 60 proc. projekto vertės subsidiją, o šįmet startavusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojama priemonė suteikia galimybę juridiniams asmenims gauti paramą, siekiančią iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų saulės elektrinei įsirengti arba ją įsigyti iš saulės parkų..

Subsidija gali ženkliai sutrumpinti saulės elektrinės finansinį atsiperkamumą: nuo vidutiniškai 7-9 iki 5-7 metų. Vidutinis saulės elektrinės tarnavimo laikotarpis – 25 metai, taigi nesunku paskaičiuoti, kad su subsidija kone dvidešimtmetį elektrinė generuos elektrą su minimaliais priežiūros kaštais.

D. Tverijonės teigimu, finansinės naudos svarstyklėms akivaizdžiai nusvirus į teigiamą pusę, saulės elektrinės tapo prieinamos daug platesniam ratui verslo įmonių. „Vos prieš penketą metų saulės elektrines buvo galima priskirti prabangos prekių segmentui – jas statydavo tik pažangiausios, labiausiai į inovacijas ir žaliąją energiją orientuotos bendrovės. Tačiau dabar saulės energija prieinama ir patraukli kur kas platesniam spektrui verslų“, – sako D. Tverijonė. 

Įranga – iš patikimiausių tarptautinių gamintojų

„Ignitis“ ne tik padeda įsirengti saulės elektrines savo klientams, bet ir investuoja į atskirus saulės elektrinių bei saulės parkų projektus. Pasak D. Tverijonės, rinkdamiesi įrangos tiekėjus, investuotojai privalo remtis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, kompanijos „Bloomberg New Energy Finance“ reguliariai atnaujinamu didžiausių ir patikimiausių pasaulinių saulės modulių gamintojų sąrašu.

„Bloomberg“ vertina saulės modulių gamintojų gamybos apimtis, finansinį stabilumą, investicijų į tyrimus apimtis. Tiek rinkdamiesi įrangą savo projektams, į kuriuos investuojame tikėdamiesi finansinės grąžos, tiek siūlydami sprendimus klientams, mes remiamės šiais sąrašais ir renkamės iš aukščiausius įvertinimus turinčių gamintojų. Tarptautinių ekspertų bei nepriklausomų tyrėjų vertinimai padeda priimti objektyvius sprendimus“, – tikina D. Tverijonė.

Be „Bloomberg“ sąrašų, „Ignitis“ papildomai analizuoja ir nepriklausomų laboratorijų, tiriančių modulių technines savybes, išvadas, taip pat siunčia savo specialistus į pasirinktas gamyklas, kad savo akimis įvertintų gamybos procesą, stebėtų, kaip užtikrinama kokybė. Savo klientams bendrovė siūlo nepriklausomų laboratorijų patikrintus ir tarptautinių ekspertų įvertintus saulės modulius, kurių kokybe ir gamintojų finansiniu stabilumu bei garantinių įsipareigojimų vykdymu neabejoja.

Pasak pašnekovės, nereikėtų aklai pasikliauti įspūdingai skambančiais ilgaamžės garantijos pažadais. Standartinė patikimų gamintojų saulės modulių produkto garantija siekia 10-12 metų. „Visgi pasitaiko gamintojų, kurie siūlo gerokai ilgesnius garantinius terminus – pavyzdžiui, 20 ar net 30 metų. Vis dėlto tokiu atveju potencialiems pirkėjams turėtų kilti pagrįstos abejonės, ar stipriai rinkos vidurkius viršijantys terminai nėra tik rinkodaros triukas siekiant privilioti patiklų klientą“, – abejoja D. Tverijonė.

Kiek saulės Lietuvoje?

Dar vienas gajus įsitikinimas, anot D. Tverijonės, yra susijęs su saulėtomis dienomis – manoma, kad mūsų šalyje tokių esama nepakankamai, kad saulės elektrinės atsipirktų. Moksliniai tyrimai griauna ir šį mitą – pasirodo, saulės apšviestumas Lietuvoje yra labai artimas Vokietijos rodikliams. Remiantis Pasaulio banko ir duomenų apie saulės energiją platformos „Solargis“ analize, Lietuvoje iš saulės energijos vidutiniškai sugeneruojama apie 950-1050 kilovatvalandžių iš 1 instaliuoto kilovato, Vokietijoje svyravimai vos didesni – 900-1150. Verta paminėti, kad Vokietija pirmauja visoje Europoje pagal saulės elektrinių galią vienam gyventojui.

„Nors mums ir atrodo, kad  didžiąją metų dalį yra apniukę, lietuviai, pasirodo, gauna panašiai saulės, kaip ir vokiečiai. Tai, kad saulės elektrines reikia statyti tik ten, kur saulės labai daug – pavyzdžiui, Afrikoje, yra mitas. Dėl aukštos temperatūros ir didelio dulkėtumo tokiose vietose dažnesni įrangos gedimai. Šiauriau Lietuvos, tarkime, Suomijoje, saulės jau gerokai mažiau. Tuo tarpu mes turime optimalias sąlygas saulės elektrinėms efektyviai dirbti visą savo veikimo laikotarpį“, – aiškina D. Tverijonė.

Priežiūrą galima patikėti profesionalams

Jeigu saulės elektrines diegiantis verslas neturi nieko bendro su energetikos sektoriumi, mintis apie nuosavą elektrinę gali atrodyti bauginanti. Gali būti baiminamasi, kad įsirengus saulės elektrinę, reikiamos kompetencijos jai prižiūrėti įmonė neturės ir dėl to projektas neatneš laukiamos naudos. Ar net sukels nuostolių dėl elektros įrangos gedimų ar gaisrų.

„Jei saulės elektrinė nedidelė, iki 50 kW galios, ypatingos priežiūros jai dažniausiai nereikia. Saulės moduliai sumontuojami pasvirę tam tikru kampu, tad juos natūraliai prižiūri pati gamta – nuplauna lietus arba tirpstantis sniegas. Esant labai dideliam dulkėtumui ar kitoms netipinėms aplinkos sąlygoms, priežiūros reikia daugiau. Tačiau dažniausiai užtenka  įmonės energetinį ūkį prižiūrinčio personalo žinių. Žinoma, visada galima užsisakyti priežiūros paslaugą ir tuomet visiškai pamiršti bet kokį rūpestį dėl elektrinės veikimo“, – keblios priežiūros mitą paneigia D. Tverijonė.

Priežiūros paslaugą tikrai verta apsvarstyti įmonėms, įsirengiančioms galingesnes saulės elektrines. Pasirinkus įprastą priežiūros planą,  „Ignitis“ specialistai periodiškai patikrins elektrinę, jei reikia – pakeis sugedusią įrangą nauja,  nuplaus modulius ir pan. Tie, kuriems svarbu ne tik naudoti žalią energiją, bet ir užtikrinti, kad elektrinė kasdien veiktų maksimaliu pajėgumu, D. Tverijonė rekomenduoja kompleksinę priežiūrą kartu su monitoringo paslauga. Nuotoliniu būdu bus nuolat stebimas saulės elektrinės darbas, ir reaguojama pastebėjus bent mažiausią įtartiną nukrypimą. Tokios monitoringo sistemos labai praverčia ir didelėms elektrinėms, kurias apžiūrėti fiziškai tiesiog itin sudėtinga, tuo tarpu programinė įranga padeda tiksliau identifikuoti, kurioje vietoje yra trikdžiai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23
G. Landsbergis: daugiau Rusijoje veikusių žiniasklaidos priemonių svarsto, ar kurtis Lietuvoje

Laisvosios Europos Radijui/Laisvės radijui (RFE/RL) paskelbus apie Vilniuje atidaromą biurą, užsienio reikalų...

Rinkodara
2022.03.18
Rusija blokavo virtinę užsienio tinklalapių, įskaitant estų „Postimees“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį...

Rinkodara
2022.03.16
Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje 365 dezinformacijos atvejai 2

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 dezinformacijos bruožų turėję atvejai. Jų buvo 218...

Rinkodara
2022.03.12
Šiaurės Europos laikraščiai žada skelbti naujienas rusų kalba

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą,...

Rinkodara
2022.03.10
Dėl propagandos skleidimo apribota prieiga prie rusiškų ir lietuviškų portalų 1

Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie...

Rinkodara
2022.03.09
Stabdoma TV programos „Mir“ transliacija, blokuojamos 57 interneto svetainės

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo ir propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei...

Rinkodara
2022.03.09
Žurnalų leidybos milžinė „Conde Nast“ traukiasi iš Rusijos rinkos

JAV žiniasklaidos grupė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“,...

Rinkodara
2022.03.09
Nors Rusijos propagandos mašina sukasi, tikroji tiesa apie Ukrainą taip pat sklinda

Nuo Rusijos karo pradžios prieš Ukrainą rusų viešoji nuomonė ir nuotaikos pasikeitė, rodo internetinė...

Rinkodara
2022.03.09
Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija

Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės...

Rinkodara
2022.03.08
„Netflix“ ir „TikTok“ riboja savo veiklą Rusijoje

Srautinio transliavimo platforma „Netflix“ sekmadienį pranešė, kad stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje, o...

Verslo aplinka
2022.03.07
Vakarų žiniasklaida traukiasi iš Rusijos

Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF ir Italijos transliuotojas RAI šeštadienį paskelbė...

Rinkodara
2022.03.05
Rusijos kare – dar stipresnė propagandos korta 2

Galima laukti plataus masto netikrų naujienų ir propagandinių žinių sklaidos, kuri bus vykdoma pasitelkus...

Rinkodara
2022.03.04
Kaip kovojant informaciniame kare nepakenkti Ukrainai

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ prisijungė 100 rusiškai kalbančių savanorių, kurie...

Laisvalaikis
2022.03.04
Rusijoje – 15 metų kalėjimo už „dezinformaciją“ apie karą Ukrainoje 1

Rusijos parlamentas penktadienį vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo...

Rinkodara
2022.03.04
Rusija apribojo prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE / RL svetainių

Rusija penktadienį paskelbė apribojusi prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto...

Rinkodara
2022.03.04
Rusijos liberali televizija „Dožd“ nutraukia transliacijas

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios...

Rinkodara
2022.03.03
Rusijos propagandos mašina TV – brukama iškreipta realybė Premium 5

Kaip neseniai per užblokuotą „Current Time“ televiziją kalbėjo Leonidas Gozmanas, Rusijos politologas,...

Rinkodara
2022.03.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku