G. Balnis: kaip sušvelninti antrosios bangos smūgį restoranams

Publikuota: 2020-11-09
Gediminas Balnis, „Amber Food“ valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Gediminas Balnis, „Amber Food“ valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Pagalbos priemonės verslui buvo planuojamos vienai karantino bangai, niekas toliau neplanavo. Tad Lietuvos verslui išėjus į antrąjį karantiną iškilo labai opios problemos, kurias reikia skubiai ir racionaliai spręsti, sako Gediminas Balnis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas.

Viešojo maitinimo sektoriuje Lietuvoje iš viso dirba apie 35.000 žmonių, šis sektorius suneša 1,84% BVP – beveik tiek pat, kiek kasmet skiriama krašto gynybai.

Pasak G. Balnio, verslui ir valdžiai šiuo metu labai svarbu atsižvelgti į pirmosios bangos pamokas, pasitelkti jau sukauptą bendradarbiavimo patirtį ir įsiklausyti į vieni kitų argumentus, kalba G.Balnis.

„Šiandien norint palaikyti Lietuvos ekonomikos gyvybę ir apsaugoti darbo vietas, gyvybiškai svarbu susieti naujas paramos priemones su jau taikytomis pirmosios bangos metu“, – sako jis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tiesioginės subsidijos – labiausiai pasiteisina

Pasak G. Balnio, tiesioginės subsidijos verslo likvidumui palaikyti yra efektyviausia, greitai ir palyginti paprastai pritaikoma priemonė, vis dėlto nelabai suprantamas jos konstravimo formatas.

„Pirmiausia, nepagrįstai pasirinktas palyginamasis apyvartos kritimo laikotarpis – paskutiniai šeši mėnesiai“, – mano jis.

Šiuo metu tai būtų kovo–rugpjūčio mėnesiai (skaičiuojama pagal turimus VMI duomenis x dienai).

„Mūsų nuomone, antroji COVID-19 banga Lietuvoje labiausiai lygintina su kovo–gegužės mėnesiais, kai verslas karantino metu dirbo su didžiausiais apribojimais“, – sako verslininkas.

„Antra priemonė, buvo konstruota, kad būtų taikoma visoms – tame tarpe ir didelėms – įmonėms, todėl labai keista, kad svarstoma subsidijuoti de minimis pagrindu, t. y., kai parama apsiriboja 200.000 Eur suma vienai įmonei ar net įmonių grupei per 3 metus“, – kalba G. Balnis.

Jo nuomone, tokia parama tinkama tik smulkiajam verslui arba skubiems atvejams (pvz., galėjo būti operatyviai pasitelkta kovo 16 d. pirmą sykį įvedus karantiną).

Įmonės, išnaudojusios šią sumą, negalės gauti jokios, net ir nereikšmingos valstybės pagalbos arba vėliau privalės derinti net ir smulkias priemones su Europos Komisija (EK).

„Pavyzdžiui, šiuo metu siūlomo „pagalbos paketo“ de minimis UAB „Amber food“ atveju tepakaktų 2 savaičių nuomos kompensacijai. Jokios kalbos apie tolesnį įprasto darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams ar ilgalaikį veiklos tęstinumą“, – dėsto G. Balnis.

Jis nurodo, kad asociacija ne kartą siūlė visas didesnes pagalbos priemones derinti iš anksto ir būtinai iš karto su EK, nes pagalba reikalinga tiek mažoms, tiek ir didelėms įmonėms.

„Šiandien Lietuvoje uždarytos ir didelės, ir mažos įmonės – išimtys netaikomos jokioms sektoriaus įmonėms, todėl ir pagalba turėtų būti pritaikyta įvairaus dydžio įmonėms. Didžiosios jau baigia išnaudoti per pirmą COVID-19 bangą nustatytus 800.000 Eur limitus priemonėms, derinamoms su EK“, – nurodo asociacijos prezidentas.

Anot jo, suma buvo konstruota vienai epidemijos bangai, todėl natūralu, kad skubiai reikalingi nauji limitai, juo labiau, jog antroji banga nusimato ilgesnė ir sunkesnė.

Siūlo savo variantą

EK yra numačiusi, kad parama gali būti skirta daliai paramos gavėjų pastoviųjų išlaidų, kurios nepadengiamos iš jų pajamų, ir gali sudaryti ne daugiau kaip 3 mln. Eur vienai įmonei.

„Būtent šiuo pagrindu ir siūlytume konstruoti subsidijas – paramos lubas didinti nuo 800.000 iki tokiam laikotarpiui gerokai labiau pritaikytų 3 mln. Eur. Kadangi akivaizdu, kad pagalbos reikia visiems uždaryto sektoriaus atstovams ir mažiausiai iki 2021 metų vasaros“, – sako G. Balnis.

Labai svarbia ir pasiteisinusia pagalbos priemone verslui asociacija įvardija nuomos kompensacijas. Anot G. Balnio, tiek įmonės, tiek ir „Invega“ jau atliko didžiulį įdirbį derinant sąlygas, registruojant nuomos sutartis.

„Būtina pasinaudoti šiuo įdirbiu ir pagalbos priemonę tęsti toliau. Dauguma patalpų savininkų geranoriškai sutinka laukti, kad ir vėluojančių įmokų, suprasdami, kad nors ir pavėluotai, pinigus vis dėlto gaus. Subsidijos ir kitos pagalbos priemonės dengia labai svarbias įmonių sąnaudas, kaip antai: komunalines išlaidas, darbdavio darbo užmokesčio dalį, administracines ir kitas sąnaudas už kelis mėnesius. Vis dėlto patalpų nuoma sudaro bene didžiausią išlaidų dalį šiame versle, tad natūralu, jog bendrinių subsidijų tam nepakanka. Štai „Amber Food“ išlaidos nuomai kas mėnesį sudaro beveik 400.000 Eur, kai iš viso paramai dabar numatyta 200.00 Eur“, – pasakoja G. Balnis.

Anot jo, sustabdžius veiklą ir apyvartai sumažėjus 80–90 %, nuomininkui nėra galimybių mokėti daugiau kaip 20 % nuomos.

„Restoranų atveju maisto į namus pristatymo paslaugos savikaina sudaro 30 % krepšelio – restoranams nebelieka galimybės užsidirbti, tad dalis jų jau nusprendė apskritai užsidaryti. Kaip jau parodė per pirmąją bangą sukaupta patirtis, valstybei prisidedant 50 %, nėra sunku įtikinti ir patalpų savininkus suteikti 30 % nuolaidą“, – kalba pašnekovas, pridurdamas, kad nuomos kompensavimo priemonės pasigenda apskritai visos verslo grupės, jos svarba nediskutuotina.

Subsidijos už prastovos

G. Balnio nuomone, per pirmąją COVID-19 bangą nustatyti prastovų santykiai: 90% tuomet dengė valstybė, o 10% darbdavys – teisinga tik nekvalifikuotai darbo jėgai, nes maksimali kompensuojama suma negali viršyti minimalios mėnesinės algos (MMA).

Tuo metu kvalifikuotai ir todėl gerokai daugiau nei MMA uždirbančiai darbo jėgai nustatytas santykis 70/30 yra per didelė našta verslui, o nustatytos lubos per žemos.

„Darbuotojai, geranoriškai iškentę pirmąją bangą, neturėtų būti verčiami kentėti ir vėl. Europiniame kontekste šitie skaičiai taip pat vieni mažiausių. Siūlytume keisti santykį į 80/20 ir maksimalią sumą didinti nuo 1,5 ??? iki 3 MMA – tai gerokai labiau atspindi realų darbo uždarbio lygį restoranų versle“, – kalba „Amber Food“ vadovas.

Taip pat jis ragina iš karto vėl nustatyti programą grįžtantiems į darbą po karantino ir ją tobulinti darbo grupėse, nes subsidijos turėtų būti skirtos darbo vietai išlaikyti, o ne konkrečiam darbuotojui.

„Ši praktika buvo ydinga ir netinkama restoranų sektoriui, nes darbuotojų kaita čia didžiausia iš visų industrijų, o tiek valstybės, tiek darbdavių interesas yra išlaikyti darbo vietas“, – aiškina G. Balnis.

„Pirmosios bangos metu taip pat išmokome svarbią pamoką – nesvarbu, kokia puiki parama atrodytų popieriuje, verslui ji išgyventi nepadės, kol nebus pradėta taikyti praktikoje. Todėl operatyvumas ir biurokratinių kliūčių mažinimas yra vienas svarbiausių kriterijų vertinant paramos veiksmingumą“, – sako jis.

VŽ rašė, kad antrojo karantino išvakarėse dėliojant pagalbos verslui planą neplanuojama „prikelti“ nuomos mokesčio kompensacijos. Verslininkai, iš nuomotojų girdintys, kad nuolaida bus, jei bus kompensacija, viliasi, kad tokia priemonė dar bus.

nuotrauka::1left

VŽ primena, kad pagalbos verslui priemonės, paskelbus antrąjį karantiną, dar nėra sudėliotos, tačiau trečiadienį Vyriausybė patvirtino pirmuosius kriterijus, kokios įmonės galės gauti paramą. Pirmiausia, jos turės būti patyrusios 30% apyvartos nuosmukį per paskutinius 6 mėn., ir dar 40% to sektoriaus įmonių apyvarta irgi turi būti susitraukusi.

Iš tų paramos priemonių, kurias siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), kol kas aiškėja, kad bus siūlomos subsidijos pagal 2019 m. įmonės sumokėtą GPM. Jų dalis galėtų siekti 30% arba 50%.

Numatoma teikti ir iki 300.000 Eur lengvatines paskolas nukentėjusiam verslui. Taip pat – ankstesne tvarka tęsiamos subsidijos už į prastovas išleidžiamus darbuotojus.

Tačiau nuomos kompensacijų, kurias verslininkai gavo po pirmojo karantino paskelbimo tarp dabartinių pasiūlymų bent kol kas nėra.

[infogram id="b30b6399-4a34-4a36-81bf-244d2a4b65e9" prefix="5ZV" format="interactive" title="Paramos lentele"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Paramount“ pelnas traukėsi trečdaliu

JAV žiniasklaidos milžinės „Paramount Global Inc.“ (ankstesnis pavadinimas „ViacomCBS Inc.“) antrojo metų...

Rinkos
2022.08.05
Naujienų portalai sutarė vienodai žymėti reklamas

Didieji naujienų portalai susitarė dėl vienodo rinkodaros turinio žymėjimo visose naujienų portalų...

Rinkodara
2022.07.28
„Respublikos leidiniams“, „Diena Media News“ ir „Lietuvos rytui“ skirtos baudos už klaidinančią reklamą 1

Laikraščių „Respublika“, „Kauno diena“, „Klaipėdos diena“ ir „Lietuvos ryto“ valdytojoms Vartotojų teisių...

Rinkodara
2022.07.18
„Netflix“ žada siūlyti pigesnius prenumeratos planus su reklama

„Netflix“ bendradarbiaus su „Microsoft“, kad savo klientams galėtų pasiūlyti pigesnių prenumeratos planų, į...

Inovacijos
2022.07.14
„Eurobarometro“ apklausa: ES piliečiai labiausiai pasitiki tradicine žiniasklaida 2

Televizija (75%) yra pagrindinis ES piliečių, ypač atstovaujančiųjų vyresniajai kartai, žinių šaltinis, rodo...

Rinkodara
2022.07.12
„Eltos“ direktore paskirta D. Juozaitytė, vyr. redaktoriumi – V. Bruveris 1

Naujienų agentūros „Elta“ direktore paskirta Daiva Juozaitytė, pastaruosius aštuonerius metus dirbusi „Delfi“...

Vadyba
2022.07.01
M. Skuodis: leidinių pristatymo kainas reikia didinti, kartu keisti žiniasklaidos rėmimo modelį

Lietuvos paštui pranešus apie planus nuo kitų metų maždaug du-tris kartus didinti leidinių prenumeratos...

Rinkodara
2022.06.23
Pernai Lietuvoje kas aštunta žiniasklaidos priemonė buvo valdoma politikų 2

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 129 arba kas aštuntą...

Rinkodara
2022.06.23
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą turėtų pakeisti naujas Medijų rėmimo fondas

Kultūros ministerijos siūlomas steigti Medijų rėmimo fondas galės skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir...

Rinkodara
2022.06.20
Lietuvos pašto viražai: kartais augančios pristatymo kainos – šantažas leidėjams Premium

Lietuvos paštas (LP) antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai...

Rinkodara
2022.06.20
„Google“ Rusijos padalinys pateikė teismui bankroto pareiškimą 1

JAV technologijų milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje Maskvoje arbitražo teismui pateikė bankroto...

Inovacijos
2022.06.17
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16
Tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur

Lietuvos informacinei erdvei ir tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur, trečiadienį...

Rinkodara
2022.06.15
Į LRT tarybą Seimas siūlo D. Jastramskį, R. Gudauską, L. Matjošaitytę ir J. Pabrėžą

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė keturių naujų LRT tarybos narių kandidatūroms.

Rinkodara
2022.06.15
D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo Premium 5

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius VŽ podkaste negaili kritikos žiniasklaidos...

Rinkodara
2022.06.15
„Disney+“ įžengė į Lietuvą 10

„Walt Disney Company“ priklausantis transliuotojas „Disney+“ pradeda transliacijas Lietuvoje. Standartinė...

Rinkodara
2022.06.14
Nepriklausoma Rusijos televizija „Dožd“ transliuos iš Rygos

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pirmadienį nutarė suteikti licenciją...

Rinkodara
2022.06.06
„Bitės“ pelnas dvigubėjo, bet „Mezon“ kol kas nuostolingas Premium

UAB „Bitė Lietuva“ vertina, kad, nepaisant tebesitęsiančios pandemijos, pavyko pasiekti gerų rezultatų –...

Inovacijos
2022.06.03
Planeta Vilnius ieško Ryšių su žiniasklaida specialisto (-ės)! Verslo tribūna

Jei puikiai supranti žiniasklaidos pasaulį, žinai, kodėl žurnalistams svarbu atsakymus gauti greitai ir...

Rinkodara
2022.06.02
„Delfi“ perka Lietuvos naujienų agentūrą „Elta“

UAB „Delfi“, kurios 100% akcijų priklauso estų žiniasklaidos bendrovei „Ekspress Grupp“, perka naujienų...

Rinkodara
2022.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku