„Revolut“, aplenkęs „Swedbank“, pristatė prenumeratų valdymo funkciją

Verta pridurti, kad Švedijoje prenumeratų valdymo įrankį „Swedbank“ siūlo jau kurį laiką, tad bankui net nereikėtų daug naujų dalykų kurti. Užtektų perkelti esamą sprendimą (jo veikimo principą) į Lietuvą. Per daugiau nei metus bankas to nepadarė. Tad „Revolut“ dabar džiugiai mojuoja „pirmas rinkoje“ vėliava.

Finansų įstaigos pranešime teigiama, kad klientai gaus pranešimą prieš kiekvieną artėjantį mokėjimą ir kai sąskaitoje nebus pakankamai lėšų apmokėti prenumeratą. Programėlėje taip pat vienu paspaudimu galima užblokuoti nepageidaujamas prenumeratas ir taip pat lengvai atnaujinti sustabdytus mokėjimus.

Priduriama, kad nauja prenumeratų funkcija leidžia „Revolut“ klientams pamatyti, kiek pinigų jie išleidžia kiekvienam suplanuotam mokėjimui ir kiekvienam paslaugų teikėjui. Be to, visus periodinius mokėjimus matydami vienoje vietoje, žmonės gali lengvai pastebėti pasenusias ar nepageidaujamas prenumeratas ir jas sustabdyti. Pastaraisiais metais, kai prenumeratos verslo modelis įsigali daugybėje sričių – nuo periodinių leidinių ir programinės įrangos iki duomenų centrų ir net maisto, tai tampa gana aktualu.

Artimiausiu metu prenumeratų funkciją papildys ir pranešimas apie besibaigiantį nemokamą bandomąjį laikotarpį, kad klientai galėtų nuspręsti, ar nori tęsti prenumeratą, ar nutraukti suplanuotus mokėjimus.

„Revolut“ priduria neseniai pristačiusi iš esmės atnaujintą visą paslaugų rinkinį: patobulintus biudžeto planavimo ir išlaidų analizės įrankius.

„Swedbank“ planai

Apie prenumeratų valdymo funkciją banko programėlėje pernai „Verslo žinioms“ pasakojo Igoris Ryklys, „Swedbank“ skaitmeninių pardavimų ir paslaugų vadovas. Anot jo, banko programėlėje klientas galėtų valdyti (nutraukti, sustabdyti, pakeisti) visas arba dalį savo turimų prenumeratų, pradedant muzika (pvz., „Spotify“, „Deezer“ ir kt.) ir bankų ar komunalinių paslaugų įmonių mėnesiniais planais, baigiant naujienomis („Wired“, „Financial Times“ ir kt.) ir vaizdo turiniu („Netflix“, „Amazon“ ir kt.). Tai jau įgyvendinta Švedijoje.

Bankas taip pat planuoja tobulinti asmeninio biudžeto tvarkymo įrankį. Jį norima padaryti išmanesnį, pridedant tam tikras automatines funkcijas. Tarp kitų dalykų siekiama, kad šis įrankis pats atpažintų prekybos vietas bei išlaidų tipus ir tas išlaidas pats sudėliotų į atitinkamas „lentynas“ bei galėtų patarti asmeninių finansų valdymo klausimais.

Ilgesnėje perspektyvoje taip pat numatoma plėtoti virtualųjį asistentą. Šiuo metu „Swedbank“ teturi, kaip pats pašnekovas sako, pirmuosius žingsnius žengiantį asistentą, kuris tegali rašytine (angl. chat) forma pasisveikinti ir perduoti kliento užklausą darbuotojui žmogui. Bankas norėtų, kad ateityje asistentas suprastų balso komandas lietuviškai ir gebėtų pats atsakyti bent į dalį vartotojų užklausų. Dar tolesnėje ateityje toks asistentas galėtų atlikti ir tam tikras banko operacijas.

„Bankininkystės paslaugos balsu yra arti neišvengiamybės“, – sako I. Ryklys. Tiesa, kol kas tokios galimybės pasiekiamos tik anglų kalba.