Elektros kaina po liberalizavimo: augti neturėtų, kristi nėra kur

Publikuota: 2020-07-09 06:00
svg svg

Atvėrus elektros tiekimo gyventojams veiklą konkurencijai, kai kurie įstatymo šalininkai išreiškė viltį sulaukti elektros kainos mažėjimo. Tačiau tarife įžiūrėti tokį potencialą sunku. Visgi, klausimas „ar už elektrą mokėsime daugiau“ yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti. Ir ne visos komplikacijos yra susijusios su elektros tiekimo gyventojams monopolio išardymu.

Jau antrąjį šių metų pusmetį daugiau nei 5000 kWh elektros per metus suvartojančių gyventojų grupė turės pasirinkti elektros tiekėją, o nuo 2021 m. sausio 1 d. jiems bus nutrauktas elektros tiekimas už reguliuojamą kainą. Palaipsniui iki 2023 m. tas pats laukia ir kitų gyventojų. Patys paskutiniai į rinką bus paleisti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei priklausantys elektros vartotojai.

Taip, įgyvendinant ES siekį kurti bendrą Europos energetikos rinką, bus liberalizuotas elektros tiekimas gyventojams. Tačiau politikams ir ekspertams nerimą kelia kaimyninių Baltijos šalių patirtis. Estija rinką liberalizavo dar 2013 m., Latvija – 2015 m. Abiejų šalių gyventojams po šios procedūros elektros tiekimas pabrango.

Tarifo dalys

Elektros tarifas gyventojams susideda iš septynių dedamųjų. Elektros tiekimo gyventojams dereguliavimas apims tik jų dalį. Kaip pastebi Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovai, daugiau nei pusė elektros tarifo išliks reguliuotojo rankose.

[infogram id="156686ad-a776-4cf6-a40b-30294fee3f55" prefix="f24" format="interactive" title="Eso2"]

VERT nustatys elektros perdavimo ir skirstymo tarifus bei sisteminių paslaugų kainą. T. y., elektros tarifo dalis, skirtas elektros skirstymo ir perdavimo sistemų išlaikymui. Juos valdančios bendrovės – valstybės valdomi natūralūs monopoliai, tad jų veikla yra ir liks reguliuojama. Tarife nepaliesta liks ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina – ši elektros tarifo dalis yra skiriama žaliosios energetikos rėmimui.

Palaipsniui nutraukiant visuomeninio tiekėjo veiklą, iš po rūpestingo reguliuotojo sparno paleidžiamos dvi elektros tarifo dedamosios – elektros įsigijimo kaina ir tiekimo kaina. Jos sudaro likusią pusę kainos, kurią gyventojai moka už elektrą.

Užsienio patirtis

Estija energijos tiekimą gyventojams konkurencijai atvėrė 2013 m. Elektros kaina gyventojams (suvartojantiems nuo 1000 iki 2500 kWh per metus) per pusmetį šoktelėjo penktadaliu nuo 11,23 ct/kWh iki 13,51 ct/kWh ir liko apytikriai šiame lygmenyje iki šiol. Latvijoje, tą patį padariusioje 2015 m., kainos šuolis siekė 25,7%, nuo 13,01 ct/kWh iki 16,35 ct/kWh.

Visgi, Europos statistikos departamento duomenys rodo, kad estijoje brango ne elektros tiekimas, o reguliuotojų prižiūrimi mokesčiai už elektros perdavimo ir skirstymo tinklus. Elektros tiekimo kaina nuo 2012-2013 m. netgi mažėjo, nuo 4,98 ct/kWh iki 4,84 ct/kWh.

2017 m. pabaigoje konsultacijų bendrovės „PwC“ Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje ir kai kurių bendrovių neviešai atliekamuose vertinimuose nurodoma, kad Latvijoje rinkos liberalizacija eliminavo iki tol gyventojams tiekiamai elektrai taikytas subsidijas. Tad, darant prielaidą, kad Lietuvoje kaina nėra dirbtinai sumažinta , neturėtume laukti latviško elektros kainos šuolio.

Reguliuojama kaina

Lietuvoje gyventojų rinkos dereguliavimas suplanuotas  trimis etapais. Kiekvienos jų patirtis žengiant į laisvą rinką bus skirtinga. Tai priklausys ir nuo to, kokia reguliuojama kaina bus nustatyta prieš jiems pasirenkant tiekėją.

[infogram id="06737662-d080-41ea-b1f5-304acb6b381d" prefix="Wy1" format="interactive" title="TR:ESooo"]

Visuomeninis elektros tiekėjas elektrą perka „Nord Pool“ biržoje. Tuo tarpu ją parduoda už tarifą, kuris nustatomas reguliuotojo, dažniausiai metų pabaigoje ateinantiems metams. Rečiau – kartą per pusmetį. Tai atliekama remiantis praėjusio laikotarpio kainomis ir ateinančio prognozėmis. O jos nebūtų prognozės, jei būtų visuomet tikslios.

Pavyzdžiui, visus 2018 metus Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo mažiau nei biržoje vyraujanti kaina, tad visuomeninis tiekėjas patyrė nuostolių pūkštė po nuostolių našta. Šiemet dėl to matome žemyn nenoriai lipantį tarifą.

Tai netrukus taps nebe visuomeninio tiekėjo, o nepriklausomų tiekėjų rūpesčiu. Pastarieji nebebus įpareigoti laikytis plataus 6-12 mėnesių žingsnio, o tai reiškia, turės daugiau laisvės siūlyti lankstesnius planus. Visgi, nuo reguliuotojo prognozių per kelis artimiausius metus priklausys ir tai, ar nepriklausomi tiekėjai galės į rinką žengiantiems gyventojams pasiūlyti pigesnę elektrą, nei jie pirko iki tol.

Puikus pavyzdys yra šiųmečiai nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai. Estijos „Enefit“ jau metų pradžioje paskelbė Lietuvos gyventojams galintys pasiūlyti „iki 20%“ mažesnę elektros kainą, nei reguliuojamas tarifas. Latvių „Elektrum“, žengdami į elektros tiekimo gyventojams ringą, tikino galintys pasiūlyti 7-23% pigesnę elektrą. Tačiau skirtumai tarp kainos biržoje ir reguliuojamos kainos keičiasi nevienodu žingsniu.

Kovą reguliuotojas nutarė perskaičiuoti elektros tarifą antram šių metų pusmečiui. Gyventojai nuo liepos už populiariausią, „Standartinį“ visuomeninio tiekimo planą mokės 8,1% mažiau. Dėl to nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai pirmiesiems iš monopolio išlaisvintiems gyventojams, tikėtina, atrodys nebe taip patraukliai, kaip galėjo atrodyti metų pradžioje. Aplinkybės keisis ir atėjus antrai, ir paskutinei dereguliavimo bangoms.

Tiekimo kaina

Neaptarta lieka antroji išlaisvinama elektros kainos dalis – tiekimo kaina. Ji tarife šiuo metu sudaro 0,37 ct/kWh ir padengia visuomeninio tiekėjo išlaidas. Vadovėliai sakytų, kad privatus verslas yra efektyvesnis, nei valstybės valdomas, dėl to tiekimo kaina galėtų mažėti. Tiesa, kad visuomeninis tiekėjas, turėdamas 1,6 mln. klientų, gali administravimo išlaidas paskirstyti plačiau. Tačiau kol kas rinkoje pasirodę konkurentai taip pat turi plačias klientų bazes – Latvijoje ir Estijoje.

Kaip šios rungtynės bepasisuktų, tiekimo kainos pokyčiai, tikėtina, neturės labai žymios įtakos bendram kainų lygiui. Net ir nemokamai paslaugas teikiantis tiekėjas dabartinį populiariausio „Standartinio“ plano tarifą galėtų sumažinti daugiausia 3,4%. Tai 1000 kWh elektros per metus suvartojančiam klientui sutaupytų 3,7 euro per metus. Žinoma, kiekvienas euras svarbus. Tačiau šiuos kainų svyravimus greičiausiai užgoš kiti veiksniai.

Besikeičiantys poreikiai

Elektros vartotojų poreikiai keičiasi. Gyventojai ima ne tik vartoti, bet ir patys gaminti elektros energiją. Tai galima daryti ne tik įsirengiant saulės jėgainę, bet ir ją išsinuomojant ar perkant iš nutolusio saulės parko. Įteisintos ir energetinės bendruomenės – naujas apsirūpinimo energija organizavimo būdas. Elektromobiliai pamažu skverbiasi į automobilių parką. Neabejojama, kad tik laiko klausimas, kada į gyventojų buitį ateis energijos kaupimo įrenginiai.

Visa tai kurs naujų paslaugų poreikį mažmeninės energijos tiekimo rinkoje. Tiesa, pamažu palyginti elektros kainą, „kilovatvalandę su kilovatvalande“, darysis sudėtinga. Tai neramina kai kuriuos Seimo narius, pergyvenančius dėl į paslaugų paketus sudėtos brangesnės elektros. Dėl to jie reikalauja griežtos elektros tiekėjų priežiūros, ką reguliuotojas žada užtikrinti.

Tačiau tikėtina, kad posūkis nuo „energijos kaip žaliavos“ tiekimo prie „energijos kaip paslaugos“ teikimo, tik spartės. Elektros kaina „už kilovatvalandę“ ilgainiui nuslinks į vartotojo prioritetų sąrašo pabaigą. Taip, kaip pasimiršo telekomunikacijų paslaugų kaina „už SMS žinutę“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Oficialiai pristatė pirmą pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą

Lietuvos bankas paleidžia el. parduotuvę „lbcoin.lb.lt“, kurioje norintieji galės įsigyti pirmąją pasaulyje...

Rinkos
11:14
Elektros kaina po liberalizavimo: augti neturėtų, kristi nėra kur Verslo tribūna 2

Atvėrus elektros tiekimo gyventojams veiklą konkurencijai, kai kurie įstatymo šalininkai išreiškė viltį...

Paslaugos
06:00
Ultravioletine spinduliuote dezinfekuojamais respiratoriais tikisi sudominti ligonines Premium 2

UAB „Uvireso“, kurianti antivirusinę kvėpavimo kaukę, kurioje oras valomas ultravioletiniais spinduliais, jau...

JAV universitetai prašo teismo stabdyti nurodymą dėl nuotolinių studijų

Harvardo universitetas ir Masačusetso technologijų institutas (MIT) trečiadienį paprašė teismo blokuoti JAV...

Technologijos
2020.07.08
Kelionių organizatoriai stabdo keliones į Bulgariją

Kelionių organizatoriai „Tez Tour“ ir „Novaturas“ stabdo užsakomuosius skrydžius į Bulgariją. Sprendimai...

Paslaugos
2020.07.08
Gastronominio turizmo maršrutus plečia ledų žemėlapis

Šaltibarščių žemėlapį prieš mėnesį paskelbusi Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir...

Laisvalaikis
2020.07.08
Prarastus keleivius suskaičiavę oro uostai regi atsigavimo ženklus

Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad dėl karantino ir sustabdytų skrydžių buvo prarasta apie 1,5 mln.

Koncertų ir sporto rūmų aplinkai tvarkyti – 3,4 mln. Eur 3

Vilniaus centre esančių apleistų ir į kongresų centrą turėsiančių virsti koncertų ir sporto rūmų aplinkinei...

Statyba ir NT
2020.07.08
Mažėja Registrų centro paslaugų įkainiai

Vyriausybės nutarimu patvirtinti mažesni VĮ Registrų centras paslaugų įkainiai – tiek gyventojams, tiek...

Statyba ir NT
2020.07.08
„Google.org” skyrė 440.000 USD paramą programai „Women Go Tech“

Filantropinis „Google“ padalinys „Google.org“ mentorystės programai Lietuvoje „Women Go Tech“ skiria 440.000...

Paslaugos
2020.07.08
Vokietijos keleivių vežėjas „FlixBus“ plečiasi į Baltijos šalis 

Daugiau nei 30-yje šalių veikiantis vežėjas autobusais plečia savo veiklos geografiją, Lietuvoje...

Sakartvelas atidaro oro susisiekimą su Baltijos šalimis

Sakartvelas atidaro oro susisiekimą su Lietuva, Latvija, Estija, Vokietija ir Prancūzija, pranešė Sakartvelo...

Paslaugos
2020.07.08
Iš Briuselio skrieja žaibai 12

Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą sukėlė dilemą: jei valstybė nesugrąžins pinigų...

Paslaugos
2020.07.08
Kaip pailsėti per atostogas Premium

Vasara tradiciškai – atostogų metas. O psichologai aiškina, kad atostogos – ilgesnis atotrūkis kad ir nuo...

Laisvalaikis
2020.07.08
R. Karbauskis paprašė LRT tarybą pasiaiškinti dėl per didelių atlyginimų  13

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT)...

Rinkodara
2020.07.07
JAV atšauks vizas užsienio studentams, kurių studijos perkeliamos į internetą

Jungtinės Valstijos paskelbė, kad neleis šalyje likti užsienio studentams, jei visos jų studijos rudenį dėl...

Technologijos
2020.07.07
Briuselio procedūra prieš Lietuvą: ko tikėtis turistams ir kelionių organizatoriams Premium 1

Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes ši per pandemiją prailgino pinigų grąžinimo...

Paslaugos
2020.07.07
Vyriausybė spręs dėl kelionių į Rumuniją ir Bulgariją ribojimo

Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą uždrausti į Lietuvą atvykti iš Rumunijos ir Bulgarijos, kur...

Paslaugos
2020.07.07
Lietuvos ryšių sektoriaus pajamos artėja prie milijardo

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrosios Lietuvos ryšių sektoriaus pajamos 2019 m. toliau augo...

Paslaugos
2020.07.07
Naujas siūlymas į taromatus priimti daugiau pakuočių

Seime vėl gaivinama idėja į taromatų sistemą įtraukti daugiau pakuočių. Prekybininkų atstovai įspėja, kad šie...

Prekyba
2020.07.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus