Didelės karantino įtakos pakuočių atliekų tvarkymo sektorius nepajuto, tačiau prognozuoja galimą pakuočių atliekų kiekio augimą

Pagal Aplinkos ministerijos kovą parengtas atliekų tvarkymo karantino metu rekomendacijas, gyventojams nurodyta servetėles, tualetinį popierių, apsaugines kaukes ir kitas panašias buitines atliekas atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų – sudėti į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, pripildžius įdėti į papildomą maišą ir, sandariai užrišus, išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Gyventojai taip pat įspėti nesinaudoti stambių gabaritų ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėmis, atliekų tvarkytojams rekomenduota jas eksploatuoti tik užtikrinant rizikos prevenciją, o jeigu to padaryti neįmanoma – aikšteles laikinai uždaryti.

Siekiant išvengti darbuotojų užsikrėtimo, kai kurios įmonės Lietuvoje sustabdė rūšiuojamų atliekų išskyrimo iš komunalinio srauto bei atliekų priėmimo aikštelių darbą, per karantiną degintas visas komunalinių atliekų srautas iš jo neišskiriant pakuočių atliekų. Vertinant iš rūšiavimui skirtų konteinerių surinktų atliekų tvarkytojų praktiką, perrūšiavimo veikla pandemijos metu pokyčių nepatyrė.

„Remiantis pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių partnerių veikla, pakuočių atliekų rūšiavimo linijos karantino metu veikė įprastu pajėgumu, laikantis visų darbo saugos reikalavimų bei rekomendacijų. Surenkami pakuočių atliekų kiekiai padidėjo kaip ir kiekvieną pavasarį, tačiau perdirbimui skirtų pakuočių atliekų kokybė išliko panaši. Vis tik, nepaisant rekomendacijų, bendro rūšiavimo konteineriuose, ypač stovinčiuose šalia senelių namų arba ligoninių, vis dar pasitaiko pavienių vienkartinių bei daugkartinių apsaugos priemonių“, – komentuoja Karolis Šiaudkulis, antros pagal užimamą rinkos dalį Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas.

Pakuočių skaičių augino padidėjęs higienos priemonių poreikis

Anot K. Šiaudkulio, ar įmonės šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos mažins į Lietuvos rinką išleidžiamų pakuočių kiekį, šiandien numatyti sunku. Pagal organizacijos „Gamtos ateitis“ prognozuojamą metinį klientų pakuočių poreikį, galima tikėtis tik 3-4 proc. sumažėjusio vartojimo, nes buvo ir tokių, kurie planuoja kiekius didinti.

nuotrauka::1 left

Aurimas Mockus, įmonės „BIOK laboratorija“ Kokybės skyriaus vadovas, sako, kad dabartinė situacija išties pakoregavo įmonės veiklos ir pakuočių apimtis – kadangi rinkoje staiga atsirado poreikis dezinfekciniam skysčiui bei kitoms asmens higienos priemonėms, teko didinti ne tik darbo apsukas, bet ir pakuočių skaičių.

„Per pirmus keturis šių metų mėnesius, gamybos apimtys pagamintais vienetais išaugo ketvirtadaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kas iš esmės reiškia, jog ir išleidžiamų į rinką pakuočių kiekis padidėjo. Tačiau savo prekybos partneriams turime galimybę pasiūlyti platų pakuočių spektrą ir išpilstyti valomąjį rankų gelį ne tik į mažas, vartotojui patogias, bet ir į didesnes talpas, o tai leidžia bent iš dalies sumažinti išleidžiamų į rinką pakuočių kiekį“, – kalba jis.

Pašnekovas papildo, kad vystant naujus produktus ir toliau siekiama daugiau naudoti lengviau perdirbamą plastiką, sumažintas net su 50 proc. mažiau plastiko gaminamos „Margarita“ higienos linijos pakuočių kamštelių dydis.

„Siekiame, jog visa „BIOK laboratorijos“ gaminamų produktų pakuotė būtų 100 proc. perdirbama arba jų gamybai būtų panaudotas jau perdirbtas plastikas, kartonas. Šiais metais rinkai pristatysime naują produktų liniją, kurios pakuočių sudėtyje yra iš vandenynų surinkto ir perdirbto plastiko“, – ateities planais dalinasi A. Mockus.

Kokį kelią rinksimės rytoj?

Pasak K. Šiaudkulio, pandemijos sąlygota vartojimo įpročių bei ūkinės veiklos kaita lėmė pasikeitimus ir pasaulio plastiko perdirbimo įmonėse, todėl kyla grėsmė, kad išaugęs plastiko kiekis gali būti neperdirbtas. Naftos kainai krintant, pinga ir iš jos gaminamo plastiko gamyba, o tam, kad plastiko pakuočių perdirbimas ir antrinis jų panaudojimas būtų ekonomiškai naudingas, pakuočių rinkimui, rūšiavimui bei apdorojimui skirtos investicijos turi atsipirkti. Jeigu pakuotes toliau laikysime atliekomis, o ne resursu ir imsimės pigaus plastiko gamybos ir vartojimo, galimai panirsime į dar gilesnę plastiko atliekų krizę.

A. Mockaus teigimu, dabartinė situacija tikrai lems didesnį vartotojų susirūpinimą tiek fizine sveikata ir imunitetu, tiek emocine gerove. Nors dėl pasikeitusio vartojimo pakuočių atliekų kiekis gali didėti, pašnekovas tiki, kad ilgainiui vartotojai labiau atsigręš ir į aplinkosaugą.

„Karantinas jau dabar rodo, kad galima išgyventi su mažiau daiktų, tad panašu, kad ateityje gali spartėti less is more tendencija. Žinoma, didėjantis e-prekybos populiarumas tikrai reikšmingai didins pakuočių atliekų kiekį, tačiau tuo pačiu vartotojai galimai rinksis mažiau, bet visapusiškai kokybiškesnius produktus, kurie draugiškesni ne tik jų sveikatai, bet ir aplinkai“, – teigia jis.

[infogram id="7c414d93-35ad-48d4-863e-bb2f610e986a" prefix="i8Q" format="interactive" title="TR:Gamtos"]