Žaliasis kursas Lietuvoje: taisysime batus, bet ne elektroniką?

Publikuota: 2020-01-11
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Prasidėjus 2020-iesiems galėjome pasijusti stovintys ant ypatingo tramplino. Metų pabaigoje Europoje nuvilnijusi stipri ekologijos banga mus tarsi skatina būti „žalesniems“, ryžtis ekologiniam šuoliui. Europos Komisija paskelbė žaliąjį kursą, o mūsų šalies Vyriausybė pritarė Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų 2021–2030 m. planui. Vis dėlto stovint ant šio tramplino gali pasirodyti, jog pakibome ant rūkuose tvyrančio bedugnės krašto: šuolis gali pasirodyti ne revoliucingas pokytis, o rizikingas žingsnis į nežinią.

Regis, turėtume tik pasidžiaugti, kad galų gale imsime rimtai rūpintis aplinkosauga ir tuo, ką po savęs paliksime ateities kartoms: kursime neutralaus poveikio ekonomiką, sumaniai tvarkysime aplinką, tausosime gamtą, puoselėsime žmonių sveikatą ir gerovę. Tačiau atidžiau pažiūrėjus tiek žaliasis Europos kursas, tiek mūsų šalies energetikos ir klimato srities veiksmų planas – dokumentai, primenantys buvusių nuodėmių išpažinimą, kuris, deja, negarantuoja, kad tokių nuodėmių nuo šiol nebedarysime. Mes tarsi sakome: nuodėmių pereinamuoju laikotarpiu bus, nes tai yra tvaresnės ateities prielaida.

Kas mus verčia taip elgtis ir ar tikrai šis prieštaravimas toks neišvengiamas? Pavyzdžiui, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų 2021–2030 m. plane išryškintas Energijos vartojimo efektyvumo aspektas. Niekas nedrįstų paprieštarauti: energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas svarbiausių prioritetų energetikos srityje iki 2050 m., juolab, kad tai įtvirtinta ir prieš dvejus metus deklaruotoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Lietuva įpareigota diegti naujesnes ir mažiau energijos vartojančias technologijas, kuo efektyviau edukuoti vartotojus bei keisti jų elgseną.

Kitaip sakant, norint efektyviau naudoti energiją, mums reikia prisigaminti prietaisų ar įrenginių, kurie tą energiją naudotų taupiau. O tai reiškia, kad turime skatinti technologiškai vis tobulesnių daiktų gamybą (ir eikvoti gamybai reikalingą energiją) bei naudojimą, kitaip – spartinti vartojimą, kurio kasdienėje buityje netgi nelabai suvokiame kaip vartojimą. Juk turbūt nekaltinsime vartotojiškumu žmogaus, kuris perka saulės kolektorius ar investuoja į naujausios kartos šildymo katilą. Ir turbūt nesivers liežuvis tokio vartotojo vadinti teršėju, nors jis ką tik į metalo laužą atidavė savo seną elektroniškai valdomą šildymo katilą ar šaldytuvą, o stambiagabaričių atliekų aikštelėje paliko sugedusį saulės kolektorių, kurį, jo vertinimu, nebeapsimoka taisyti. Nevadinsime jo teršėju netgi tuo atveju, jei šiuos daiktus jis atidavė pirmam pasitaikiusiam elektronikos atliekų supirkėjui, netikrindamas, ar to supirkėjo veikla legali ir ar šie elektronikos prietaisai bus tinkamai sutvarkyti.

Elektronikos atliekos: tiksinti bomba

Nelegalūs veikėjai, kaip rodo praktika, mūsų šalyje veikia gana subtiliai ir kasdieninėje veikloje juos identifikuoti ir sudėtinga, ir netgi nepatogu. Juk kai žmonėms rūpi kuo greičiau apsišvarinti kiemą, jie linkę patikėti, kad jų šiukšles pasiima legalūs asmenys – dokumentas, įrodantis legalumą, daugeliui panašiu atveju nebėra svarbus. Ir tik pro miglą bei labai iš tolo juos pasiekia žinia, kad tokie nelegalūs, valstybės institucijų iš esmės vis dar nekontroliuojami veikėjai iš tokių surinktų ir išardytų elektronikos prietaisų pasiima tai, kas vertingiausia, o visa kita, įskaitant ir taršias bei toksines medžiagas, galiausiai atsiduria sąvartynuose.

Tad šiandien, deklaruojant žaliąjį kursą, dėsningai kyla klausimas: kaip tvarkysimės su kylančia neefektyvių elektronikos prietaisų, virstančių atliekomis, banga? Kai kurie legalūs, atsakingai savo veiklą vykdantys elektronikos atliekų perdirbėjai už jų supirktuvėse priduodamas elektronikos atliekas netgi šiek tiek sumoka, bet ar keliolika centų už elektronikos prietaiso kilogramą gali ką nors rimtai sudominti? Elektronikos gamintojus ir platintojus vienijančios asociacijos šiandien tokius prietaisus savo surinkimo tinkluose ar savo transportu surenka nemokamai, tačiau ir tai didelei daliai vartotojų nepasirodo patraukli paskata.

Ar skatindama efektyvių technologijų diegimą bei taupių prietaisų naudojimą Lietuva galvoja, kaip suvaldyti tiksinčią elektronikos atliekų bombą?

Taisysime batus ir drabužius, bet ne šaldytuvus?

Minėtame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane užsimenama ir apie valstybinę atliekų prevencijos programą. Joje elektros ir elektroninės įrangos atliekų susidarymo mažinimas įvardijamas kaip vienas prioritetų. Esą šios atliekos kartu su kitais prioritetiniais atliekų srautais turi didžiausią neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame plane taip pat minimas ir bent vienas būdų, kaip mūsų valstybė mažins atliekų susidarymą: kurs finansines paskatas daiktų taisymo veiklai. Prognozuojama, kad tai mažins daiktų vartojimą ir 2021–2030 m. laikotarpiu 0,5 proc. per metus sumažins sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.

Pusė procento mažiau atliekų per metus. Daug tai ar mažai? Čia jau kaip kiekvienam atrodo. Vertinant 2014 m. „Eurostat“ duomenis, Lietuvoje per metus susidarė 4,5 milijono tonų atliekų, ir beveik du trečdaliai šių atliekų iškeliavo į sąvartynus. Lietuvos inovacijų centro duomenimis, atliekų perdirbimo lygis mūsų šalyje yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje – tik 7% nuo bendro atliekų kiekio, iki šiol nėra aiškių politinių priemonių ir strategijos ekologinėms inovacijoms bei perdirbimui skatinti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Lietuvos nacionaliniame plane taisytinais įvardijami dviračiai, batai, odos gaminiai, drabužiai, baldai „ir pan.“, vietoje to, kad būtų pradedama nuo, tarkime, šaldytuvų. O juk kaip tik 50–60 kilogramų sveriančių šaldytuvų Europoje yra daugiau nei automobilių, ir visai neseniai, praėjusių metų spalį, Europos Komisija patvirtino naujas gaminių projektavimo taisykles. Orientacija – gaminti elektroniką, kurią būtų galima pataisyti, tokiu būdu pailginant jos naudojimo ciklą. Tikimasi, kad tai mažintų daiktų vartojimo mastą, gamybos apimtis bei prisidėtų prie poveikio aplinkai mažinimo. Ar dėl to sumažės elektronikos atliekų, kurios, Jungtinių Tautų duomenimis, yra sparčiausiai augančios atliekos visame pasaulyje? Ir ar Lietuva taip ir neturės nacionalinei aplinkai pritaikyto plano, kaip sustabdyti spartų elektronikos atliekų kalno augimą?

Kol kas žinome, kad mūsų šalis skatins senas, neefektyvias technologijas ir įrangą keisti nauja įranga, o dėl to atliekų kiekis – bent jau teoriškai – didės.

Komentaro autorius — Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tarptautine grupe virtusi „Spark“ platforma didina investicijas ir ruošiasi į naują rinką Premium

Elektrinių automobilių dalijimosi paslaugą trijose valstybėse teikianti platforma „Spark“ VŽ praneša 2019...

ES siekia vieno kroviklio visiems mobiliesiems telefonams

Siekiant sumažinti elektroninių atliekų kiekį ir palengvinti vartotojų gyvenimą, Europos Parlamentas (EP)...

Paslaugos
2020.01.22
„Wizz Air“ nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Atėnus ir Reikjaviką

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Islandijos sostinę...

Paslaugos
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
„Eglės“ sanatorijos rezultatai viršijo lūkesčius Premium

Dvi sanatorijas Druskininkuose ir Birštone valdančios AB „Eglės“ sanatorijos pajamos ir pelnas per devynis...

Paslaugos
2020.01.22
„Pildyk“ simboliškai atnaujino prekės ženklą

Telekomunikacijų bendrovei „Tele2“ priklausanti išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ atnaujino savo prekės...

Rinkodara
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Problemos, slypinčios paviršiuje 2

Daugiabučių renovacijos procesas pagreičio neįgauna ir toliau slenka vėžlio žingsniu: prieš 15 metų pradėta...

Statyba ir NT
2020.01.22
„Omniva“ prie paštomatų tinklo jungia Neringą, konkurentai anapus marių neskuba Premium

„Omniva LT“ pastatė paštomatą Nidoje ir siuntoms į Kuršių mariomis atskirtą Neringos savivaldybę netaikys...

Prancūzija ir JAV sutarė pratęsti derybas dėl skaitmeninio mokesčio iki metų pabaigos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas sutarė derybas dėl skaitmeniniams...

Technologijos
2020.01.21
Kritikai sako, kad naujas žiniasklaidos rėmimo modelis gali padidinti politikų įtaką

Dalis žurnalistų ir politikų sako, kad beveik metus rengtas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis gali...

Rinkodara
2020.01.21
Tarptautinių turistų srauto augimas pasaulyje 2019 metais sulėtėjo

Tarptautinių turistų srautas pasaulyje 2019 metais padidėjo 4% ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2016 metų,...

Paslaugos
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 4

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Planuojantiems vasaros atostogas – naujos skrydžių kryptys iš Lietuvos 1

Žiema – geras metas planuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai šią vasarą kviečia išbandyti naujas...

Paslaugos
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Plaunu pats“ į tunelinę plovyklą Klaipėdoje investuos 1 mln. Eur Premium

Penkiolikos „Plaunu pats“ plovyklų tinklą mūsų šalyje valdanti UAB „Džamina“ šių metų pabaigoje Klaipėdoje...

Paslaugos
2020.01.21
Vėl įsisiūbuoja „Apple“ ir FTB ginčas dėl „iPhone“ atrakinimo Premium

„Apple“ ir JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) vėl ginčijasi dėl telefonų šifravimo. Po gruodį įvykusio dar...

Technologijos
2020.01.21
Prie skaidraus verslo iniciatyvos jungiasi pirmieji maitintojai

Viešojo maitinimo sektorius išlieka viena iš 4 sričių, kuriame didelė šešėlio rizika. Prie skaidraus verslo...

Gazelė
2020.01.20
VMI: augant trumpalaikės NT nuomos pasiūlai, didėja ir šešėlio mastas   Premium 3

Trumpalaikės nekilnojamojo turto (NT) nuomos paslaugas pagal verslo liudijimą teikiančių asmenų skaičius...

Statyba ir NT
2020.01.20
Analitikai jau regi 2 trln. USD „Apple“ kapitalizaciją

JAV technologijų milžinė „Apple“, kuri jau dabar yra didžiausia JAV įmonė pagal savo rinkos vertę...

Rinkos
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau