Renka trupinius, kai sotus kąsnis – panosėje

Kurdami ateinančių metų biudžetą Vyriausybė ir Seimas raikė tą patį pyragą – dėliojo kąsnelius iš vietos į vietą. Apsižiūrėjus, kad tų gabalėlių jau trūksta, o kai kurie turėtų būti dar ir gerokai skalsesni, nuspręsta giliau kyštelėti ranką į mokesčių mokėtojų kišenes. Juk mokesčiams padidinti ar naujiems sukurpti daug išmonės nereikia – nereikia ir proto mankštinti. Tiesa, jei jo yra.

„Siekdama trumpalaikės naudos, dabartinė valdžia elgiasi kaip prasiskolinęs lošėjas, pinigų stygių bandantis kompensuoti greitaisiais kreditais, nors puikiai žino, kad pasiskolintų pinigų tikrai nesugrąžins“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio pirmininkė. Iš tikrųjų tereikia pradėti planuoti strategiškai. Metų metus kalbama, kad, išvysčius konferencijų turizmą, vieną pelningiausių turizmo šakų, miestai galėtų pritraukti dešimtis ir šimtus milijonų eurų. Vilniui prisikviesti daugiau stambių tūkstantinių renginių šiandien kliudo tai, kad nėra didelio, apie 3.000 žmonių vienoje salėje priimti galinčio modernaus konferencijų centro.

Pasak Ingos Romanovskienės, VšĮ „Go Vilnius“ (GV) direktorės, renginių organizatoriai kreipia dėmesį ne tik į infrastruktūrą – lemiamu veiksniu dažnai tampa aktyvi tam tikros srities mokslo ar verslo bendruomenė. Lietuva garsėja finansinių technologijų, lazerių, biotechnologijų, IT industrijomis, stipria medikų bendruomene – visa tai yra ypač svarbus mūsų šalies konkurencinis pranašumas. Jau dabar konferencijų turizmas kasmet atneša valstybei milijonus eurų – pernai vien Vilniuje vyko 600 tarptautinių renginių, kurių bendra ekonominė vertė siekė 57 mln. Eur. Absoliuti dauguma šių renginių buvo maži (iki 100 žmonių). Vienas didelis renginys vidutiniškai šaliai atneša 800.000 Eur ekonominės vertės: ji sukuriama per sumokamus mokesčius, šalyje išleidžiamus pinigus (viešbučiams, restoranams, taksi, prekybos centrams, ekskursijoms etc.), laikinas ir nuolatines darbo vietas. GV vadovė tikina: Lietuva iš konferencijų turizmo galėtų uždirbti dešimtimis kartų daugiau nei dabar.

Užtat kaimynai latviai nedelsė. Vilniaus turizmo bendruomenė, seniai laukianti, kada į kongresų centrą bus pertvarkyti sostinės Sporto rūmai, lieka it musę kandusi. Jei minėti rūmai būtų pertvarkyti, mūsiškis kongresų centras būtų konkurencingesnis – pirmiausia dėl vietos: Rygoje jis įkurtas už miesto, vadinasi, būtinas transportas ir pan. GV vadovė aiškina, kad renginių industrijoje labai vertinama vieta – Vilniuje pastatas yra pačioje miesto širdyje, delegatai tiek viešbučius, tiek restoranus, tiek pramogas pasibaigus renginiams galės pasiekti pėsčiomis, be to, čia pat – turistus viliojantis senamiestis etc.

Tačiau buvę Sporto rūmai toliau riogso kaip paminklas prastam šeimininkavimui. Turto bankas (TB) aiškina, kad operatorius ir generalinis rangovas bus atrinkti 2020 m., centro veiklą numatoma pradėti 2022–2023 m. Tačiau kyla abejonių dėl tų optimistinių datų. TB šį pastatą įsigijo 2015 m. Tuomet premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad rūmų rekonstrukcija galėtų kainuoti apie 11,6 mln. Eur, o darbai būtų baigti 2017 m. Už poros savaičių pasibels 2020-ieji, kongresų centro nėra, užtat projekto kaina išaugo daugiau nei dukart – iki 29 mln. Eur. VŽ nuomone, dėl valdžios aplaidumo, netoliaregiškumo, prasto šeimininkavimo vėl turi nukentėti mokesčių mokėtojai. Metų metais biudžete nenumatoma investicijų, kurios greitai generuotų grąžą. Galbūt tuomet nereikėtų nuvoginėti pinigų iš Kelių fondo ir kt. Tiesa, šis premjeras kelią jau turi, o jei naujasis jo dar neturės? Nuolat perskirstomas tas pats pyragas, tačiau apetitas auga bevalgant – ateis nauja valdančioji koalicija, poreikiai didės, tad perdalyti, nieko neuždirbant, bus vis sunkiau.