Degančios padangos primena, kad vis dar galime tapti gamtosaugos lyderiais Europoje

Publikuota: 2019-10-28
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
UAB „ŽALVARIS“ direktorius

Klimato kaita ir gamtos apsauga – temos, jau ne vienus metus užimančios kertinę poziciją svarbiausiose akademikų, politikų ir verslo pasaulio diskusijose, o pastaruoju metu vienos aktyvios paauglės dėka sulaukusios išskirtinio dėmesio ir plačiojoje visuomenėje. Lietuvoje, deja, gamta apie save priminė kur kas skaudžiau – ištisus kilometrus aplink orą nuodijančiu padangų gaisru Alytuje. Tad ką daryti?

Kalbėdami apie visame pasaulyje jau šiandien akivaizdžiai jaučiamą klimato kaitą, mes, lietuviai, deja, negalime įgyvendinti lemiamų pokyčių. Esame per maža tauta, per maža teritorija ir per maža rinka, kad mūsų tarša ar, priešingai, atsakingas vartojimas pakeistų globalius procesus. Juo labiau, kad tikrieji taršos židiniai yra susidarę ne ekologiškumą skatinančioje ir griežtai reguliuojančioje Europoje, o Azijos, Afrikos milžinėse valstybėse.

Tačiau Lietuvoje vis dar turime daugybę su gamtos apsauga susijusių problemų, kurias jau šiandien galime išspręsti patys – nepriklausydami nuo pasaulio galingųjų valios. Ne tik tai – skatindami atsakingą elgesį ir į gamtos apsaugą nukreiptų technologijų vystymą, ilgainiui, nepaisant mūsų mažumo, galime tapti ekologijos pavyzdžiu, šios rinkos lyderiais.

Didžiausia problema, kurią turime spręsti šiandien – neatsakingas elgesys su aplinką teršiančiomis pavojingosiomis atliekomis ir atliekomis, turinčiomis nuodingųjų medžiagų (grįžtant prie gaisro Alytuje temos, pavyzdžiui – padangomis).

Remiantis oficialia statistika, kasmet Lietuvoje susidaro apie 6,6 mln. tonų atliekų, iš kurių pavojingosios atliekos sudaro tik 166.000 tonų (arba – vos 2,5%). Mūsų specialistų skaičiavimais, šis rodiklis gerokai prasilenkia su realybe, vadinasi, šimtai tūkstančių tonų žmogaus sveikatai, gamtai ir gyvūnijai pavojingų atliekų kasmet vis dar iškeliauja į mūsų miškus, upes ir ežerus.

Lietuvos pramonės veikloje visos atliekos (skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingąsias) turi būti apskaitomos ir sutvarkomos. Pavojingąsias atliekas tvarkyti yra dešimtis kartų brangiau, tad čia, natūralu, atsiranda daugiau ieškančių būdų apeiti taisykles.

Neatsakingų gamintojų dokumentuose pavojingosios atliekos virsta nepavojingomis, pakeitus jų identifikavimo kodus. Maždaug pusė tokių atvejų nutinka dėl įmonių vadovų ir specialistų žinių trūkumo. Kita pusė – sąlygota ekonominio aspekto, spjaunant į ekologiją, gresiančias baudas ir siekiant sutaupyti.

Galiausiai popieriuje „nukenksmintos“ pavojingosios atliekos taip ir lieka nesutvarkytos. Ne toks jau retas atvejis, kai medžio apdirbimo ar baldų gamybos įmonėse iš susidariusio klijuoto parketo drožlių, paslaptingai dingsta klijai ar lakai, kartu su buitinėmis atliekomis ar nuotekų sistema iškeliauja metalo apdirbimui naudojamos rūgštys. Lietuvoje pasitaiko net tokių atvejų, kai milijonines metines apyvartas generuojančios gamybos įmonės teigia dirbančios „zero-waste“ režimu, nors visi žinome, kad tai šiandien nėra įmanoma.

Pažymėtina, kad pats atliekų susidarymo faktas pramonėje nėra nei bauginantis, nei žalą keliantis veiksnys. Tai natūrali gamybinio proceso dalis, pasekmė, kuri, jeigu tinkamai su ja tvarkomasi, ne tik nepalieka įmonės veiklos pėdsako gamtoje, nekelia žalos aplinkai, bet ir gali virsti kito gamybinio ciklo produktu.

„Žalvario“ praktika rodo, kad norintiems sutaupyti gamintojams į pagalbą suskumba nesąžiningi atliekų tvarkytojai: šiuo metu tvarkome tokių įmonių „palikimus“ po bankrotų Kauno ir Utenos rajonuose, kur į sandėlius buvo suvežta ir palikta tūkstančiai tonų pavojingųjų atliekų. Blogiausia yra tai, kad taip surinktų atliekų kelias galiausiai baigiasi miškuose, paupiuose – ten, kur, sulaukę vasaros, tie patys gamintojai kartu su mumis visais vyksta su šeimomis ir vaikais mėgautis gamta.

Svarbu pastebėti, kad situacija pamažu gerėja: per pastarąjį dešimtmetį atsirado aiškesnis atliekų reglamentavimas, daugiau kontrolės priemonių, atliekų tvarkytojų indėlis šviečiant įmones taip pat palieka pėdsaką. Daug gerosios praktikos atsineša užsienio kapitalo įmonės, kurių patirtis akivaizdžiai parodo, ko dar trūksta Lietuvoje ir kur galima dairytis patarimų.

Štai, Vokietijos verslai naudojasi nuo A iki Z apibrėžta atliekų identifikavimo tvarka, reguliuojama teisės aktais ir nepaliekančia jokių galimybių „klystkeliams“. Gilias pramonės tradicijas turinčios šalies efektyvios sistemos pagrindas: stipri metodinė pagalba verslui, aiškus atsakomybių paskirstymas ir išankstinė susiderinimo su kompetentingomis institucijomis sistema.

Tačiau svarbu – ne tik tai. Norėdami paskatinti daugiau įmonių veikti atsakingai, turime įvertinti tai jau darančias. Visai kaip taromatai perdirbamų atliekų surinkimui ar lengvatos elektra varomiems automobiliams įsigyti, taip ir subsidijos, lengvatos ir visos kitos ekonominės paskatos yra tiesiausias kelias į sąmoningo verslo elgesio skatinimą.

Didelis valstybės dėmesys atsakingai besielgiančioms įmonėms, jų veiklos skatinimas, vartotojų (klientų) sąmoningumo didinimas, raginant rinktis tik teisingai mums visiems pavojingąsias atliekas tvarkančių įmonių paslaugas – visa tai leistų Lietuvai itin sparčiai išsivalyti ir drąsiai veržtis tarp aplinkosaugos lyderių.

Galiausiai, ekologiškų technologijų, gamtos apsaugą užtikrinančių inovacijų skatinimas, finansavimas ir parama joms – tai galėtų tapti strateginiu šiandienos Lietuvos tikslu, jei norime ateities kartoms palikti žalią, turtingą, modernią ir atsakingą valstybę.

Komentaro autorius - Vitoldas Sapožnikovas, pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės UAB „ŽALVARIS“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Turkija įveda mokestį. Ar brangs kelionės Lietuvos turistams? Premium

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam viešbučiuose apsistojusius turistus apmokestinti...

Paslaugos
08:20
Automobilių nuoma, kuri nustebina: premium paslauga už ekonominę kainą Verslo tribūna

Iš lėktuvo – į naują, švarų ir komfortišką automobilį, iki kurio – vos keletas minučių pėsčiomis. Greta oro...

Statistikos grimasų kaina

Oficialioji statistika, išvedusi Lietuvą į ES lyderes pagal plastiko pakuočių perdirbimo rezultatus, gali...

Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
05:45
„Google“ griežtina politinės reklamos sąlygas Premium

JAV kompanija „Google“ nusprendė įvesti apribojimus tikslinei politinei reklamai – reklamdaviai nebegalės...

Verslo aplinka
2019.11.21
„Novaturas“ ramina: tai neturi įtakos mūsų darbui Premium 1

Likvidumu nepasižyminčios „Novaturo“ akcijos ketvirtadienį tapo Baltijos biržos aktyviausiai prekiaujamais...

Rinkos
2019.11.21
Biurų darbuotojus sportuoti skatinantis „OnePass“ pritraukė 160.000 Eur investiciją 1

Viena narystė – visi sporto klubai. Tokią idėją siekiantis įgyvendinti startuolis „OnePass“ (UAB „Sporto...

Paslaugos
2019.11.21
Vertinimai: už „Novaturo“ akcijas instituciniai investuotojai turi pagrindo prašyti dviženklės nuolaidos Premium

„Novaturo“ pagrindinis akcininkas pasirinko paplitusį būdą parduoti didesnį kiekį akcijų ir taip nusistatyti...

Rinkos
2019.11.21
Konkurencija toliau smukdo tinklinių viešbučių rodiklius Premium 1

Vilniuje smarkiai išaugusi naujų kambarių pasiūla toliau mažėjimo linkme koreguoja tarptautiniams tinklams...

Paslaugos
2019.11.21
Vilniaus Perkūnkiemyje darželiui statyti perimama privati žemė

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradeda procedūras, reikalingas visuomenės poreikiams perimti privačius žemės...

Statyba ir NT
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
„15min“ registruoja naują prekės ženklą ir siūlys mokamą turinį Premium 2

Portalas „15min“ registruoja naują prekės ženklą „15MAX“, kuris skirtas nuo gruodžio startuosiančiam mokamam...

Rinkodara
2019.11.21
Buvęs „Novaturo“ Estijoje vadovas bendrovei turės atlyginti per 230.000 Eur 1

Estijos Harju apygardos teismas priėmė nutartį, kad buvęs AB „Novaturo“ padalinio Estijoje vadovas Andree...

Paslaugos
2019.11.21
„Novaturo“ pagrindinis akcininkas siekia išsigryninti investicijų dalį 2

Pagrindinis kelionių organizatoriaus „Novaturo“ akcininkas „Central European Tour Operator S.a.r.l.1“ rinkai...

Rinkos
2019.11.20
Vilniaus universitete bus dėstoma kibernetinė sauga

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Izraelio kibernetinio saugumo bendrove „Check Point“,...

Paslaugos
2019.11.20
Vilniuje gruodį veiklą pradės nauji moduliniai darželiai 2

Vilniuje, Pašilaičių rajone, duris atvers naujas lopšelio-darželio „Gabijėlė“ modulinis priestatas, kurį nuo...

Paslaugos
2019.11.20
„Caffeine“ laimėjo konkursą ir įsikūrė Oslo ligoninėje Premium 3

Lietuviškas kavinių tinklas „Caffeine“, kurį šių metų pradžioje įsigijo Norvegijos bendrovė „Reitan...

Prekyba
2019.11.20
„Alibaba“ Honkongo biržoje gali pritraukti iki 12,9 mlrd. USD

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ per akcijų platinimą Honkongo vertybinių popierių biržoje...

Rinkos
2019.11.20
Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų

Tarp 3 Baltijos šalių Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų augimas yra didžiausias – Estiją lenkiame 47%, o...

Paslaugos
2019.11.20
„Plačiajuostis internetas“ nutraukė 20 mln. Eur vertės ryšio bokštų konkursus

Įsiteisėjus teismo sprendimui, viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ nutraukė tris daugiau nei 20...

Technologijos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau