MITA imasi skatinti gyvybės mokslų sektorių

Anot Kęstučio Šetkaus, MITA direktoriaus, ši iniciatyva turėtų padėti Lietuvai pasiekti išsikeltą tikslą – iki 2030-ųjų tapti viena lyderiaujančių gyvybės mokslų šalių regione.

„Per dvejus šios iniciatyvos metus stiprinsime vieną iš prioritetinių ir didžiausią potencialą turinčių – gyvybės mokslų sektorių. Sudarysime palankias sąlygas kurti startuoliams. Tikimės įkurti ne mažiau kaip 10 naujų įmonių, pritraukti užsienio investicijų. Sieksime, kad Lietuva būtų žinoma kaip stiprus gyvybės mokslų centras“, –  sako MITA direktorius K. Šetkus.

Kas planuojama

Iniciatyvos metu bus teikiamos inovacijų konsultacinės ir inovacijų paramos paslaugos gyvybės mokslų industrijos įmonėms. Skatinamas žinių ir technologijų perdavimas, komercializavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei naujų verslų kūrimas.

Planuojami renginiai, skirti skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, aktyvesnį dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse programose. Naujos įmonės bus kviečiamos dalyvauti „master classes“ bei „pitch“ mokymuose, susitikimuose su investuotojais. Gyvybės mokslų srities specialistai, tarptautiniai ekspertai ir investuotojai teiks ekspertines konsultacijas įmonėms. Taip pat bus galimybė išvykti į akceleravimo programas užsienyje, pasinaudoti inkubavimo paslaugomis, dalyvauti dirbtuvėse.

Taip pat planuojami renginiai studentams, tyrėjams ir visuomenei – tai atviros paskaitos, hakatonai, inovacijų paroda, atvirų durų dienos mokslo slėniuose, institutuose ir universitetuose. Numatytos ir komunikacijos kampanijos užsienyje.

Lietuvoje projekto partnerė VšĮ „Versli Lietuva“ jau organizuoja kas dvejus metus vykstančią tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją „Life Sciences Baltics“ 2020 m.

Ši iniciatyva bus finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Sektoriaus augimas

Skaičiuojama, kad biotechnologijų industrija Lietuvoje kasmet vidutiniškai ūgteli po 20%. Tiesa, augimas skaičiuojamas nuo žemos bazės. Štai, pernai visas mūsų biotechnologijų sektorius buvo maždaug 518,4 mln. Eur dydžio.

80% lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama, iš viso – į daugiau nei 100 valstybių. Pagrindinės eksporto rinkos yra JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

„Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas ir tam jau yra praskintas kelias. Šiuo metu sektoriaus indėlis į BVP yra 1%. Tai yra tiek pat, kiek tose šalyse, kurios laikomos pasauliniais gyvybės mokslų lyderiais – Izraelis ir Vokietija. Sieksime iki 2030 m. šį rodiklį padidnti iki 5%“, – komentuoja K. Šetkus.

Pasiekimai ir talentai

Lietuvos mokslininkai jau yra nemažai pasiekę gyvybės mokslų srityje. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriui Arminui Ragauskui už geriausią metų mokslinį straipsnį kaip vienam iš autorių buvo įteiktas JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas, taip pat jis buvo tarp pretendentų gauti geriausio Europos mokslininko apdovanojimą. Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys su komanda reikšmingai prisidėjo prie Cas9 baltymo DNR kirpimo mechanizmo sukūrimo, kuris buvo vienas iš pretendentų Nobelio premijai gauti.

Lietuvoje įsikūrusios tokios kompanijoms kaip „Moog“, „Sicor/Teva Group“, „Thermofisher“, „Holister“, „Intermedix“, „Intersurgical“. Į pasaulinę rinką sparčiai plečiasi ir Lietuvos gyvybės mokslų įmonės tokios kaip „Biotechpharma“, „Ferentis“, „Femtika“, „Vittamed“, „Profarma“, „Oxipit“, „CasZyme“, „Froceth“ ir kitos.