Kokių tikslų siekiama (ne)tvarkant atliekas?

Publikuota: 2019-08-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vilniuje yra tokia vietinės rinkliavos skaičiuoklė (sivasa.lt), kurioje galima sužinoti, apskaičiuoti ir suprasti, kiek ir kodėl vilniečiai moka už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsidarius nuorodą yra lentelė, kurioje galima sukonkretinti, ar mokėtojas gyvena daugiabutyje, ar nuosavame name, ar tai yra garažų, paslaugų, prekybos, medicinos ir t. t. įmonė. Tada dar reikia nurodyti plotą ir štai – gauni metinio mokesčio dydį.

Skaičiuoklėje nurodomos pastovioji kainos dalis ir kintamoji kainos dalis. Bet kintamoji dalis iš karto priskiriama pagal gyvenimo vietos ar veiklos kategoriją. Daugiabučio gyventojas, gyvenantis 50 kv. m. būste, moka 19,28 Eur kintamosios dalies metinio mokesčio, o 100 kv. m būste – jau 38,55 Eur. Ji, kaip ir pastovioji dalis, priklauso nuo ploto, bet ne nuo realaus išmetamų atliekų kiekio, kuris, tikriausiai, turėtų būti apskaičiuojamas pagal svorį.

Atliekų tvarkymo skaičiuoklėje yra sunkiai suprantamų dalykų, pavyzdžiui, kodėl buto savininkui apskaičiuojama kintamoji dalis yra dvigubai didesnė negu gyvenamojo namo savininko kintamoji dalis. Dar painiau įmonėms: viešbučių verslu užsiimančiai įmonei priskaičiuota kintamoji dalis yra apie 28 Eur, prekybos įmonei – beveik 46 Eur, o maitinimo įmonei – jau beveik 80 Eur. Nors, pavyzdžiui, garažų įmonei – mažiau nei 8 Eur.

Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA), administruojantis ir minėtą skaičiuoklę, paaiškina, kad kintamoji atliekų tvarkymo dalis priklauso ne nuo to, kiek atliekų suverčiama į konteinerius, bet nuo veiklos: „Kiekviena minėta grupė jų sukaupia labai skirtingai, pvz., gyvenamosiose patalpose susidaro vienoks kiekis, parduotuvėje ar viešbutyje – kitoks, o mokykloje – dar kitoks.“

Akivaizdu, kad nėra sistemos, kuri galėtų įvertinti, apskaičiuoti ir apmokestinti didelius šiukšlintojus nuo tų, kurie yra nedideli šiukšlintojai. Pagal VASA skaičiuoklę, nei daugiabučio gyventojai, nei maitinimo įmonės neskatinami kokiu nors būdu šiukšlinti mažiau – kintamoji dalis jau nustatyta.

Vilniaus miesto savivaldybės narys Žilvinas Šilgalis rašo, kad toks atliekų tvarkymo kintamosios dalies nustatymas apskritai prieštarauja pernai priimtam tarybos sprendimui, pagal kurį nuo 2019 m. sausio 1 d. kintamoji dalis turi būti skaičiuojama pagal konkrečiai gyventojų sukauptą šiukšlių kiekį, perskaičiuojant jį kas tris mėnesius už sukauptą laikotarpį.

Matant vaizdus Vilniuje prie šiukšlių konteinerių bei gyventojų ir įmonių sąskaitas už atliekų tvarkymą – akivaizdu, kad šiukšlių reikalai sostinėje kaip buvo prastoki, taip ir lieka. Be kita ko, po reformos, Vilniaus mieste pradėjo nykti rūšiavimo konteineriai, o tie, kurie dar likę – amžinai perpildyti ir retai išvežami. Gali būti, kad tokiu būdu atliekų tvarkytojai stengiasi pagrįsti kintamąsias kainas, skaičiuodami didėjantį atliekų kiekį bendruose konteineriuose, nes artėja naujas tarifų nustatymo svarstymas. Prognozuojama, kad atliekų tvarkymas Vilniuje brangs, o sprendimą miesto savivaldybė jau priims netrukus.

Akivaizdu, kad sostinės valdžia nesusitvarko arba su atliekų tvarkymu, arba su šiukšlių verslo interesais: atliekų išvežimas miestiečių netenkina, rūšiavimo sistema, anksčiau šlubavusi, dabar jau beveik nebeveikia, o Vilniaus gyventojams ir įmonėms sunku susigaudyti, kodėl kintamoji dalis priklauso nuo gyvenamosios vietos ar veiklos rūšies, bet ne nuo to, kiek išmeti į bendrąjį konteinerį.

Ž. Šilgalis siūlo sprendimą – „nacionalizuoti“ atliekų tvarkymo verslą. „Didelė dalis Europos šalių atskirų regionų ar miestų savivaldybių atliekų išvežimą perima savo žinion, ypač centrinėse didžiųjų Europos miestų zonose“, – neseniai argumentavo jis.

VŽ požiūriu, veiklos, kurią gali teikti privatus verslas, nacionalizavimas nėra panacėja. Teikiant ir viešąsias paslaugas galima rasti sprendimų, kaip verslas galėtų tvarkytis. Didesnė problema, kad nei Vilnius, nei Lietuvos valstybė apskritai iki šiol nėra apsisprendusi, kokių tikslų turi būti siekiama tvarkant atliekas (be jų tvarkymo kol kas neįmanomas net ir žaliųjų veganų gyvenimas).

Prioritetų gali būti bent keli. Vienas – gyventi švariau ir nebekaupti atliekų sąvartynuose, kitas – leisti užsidirbti verslui ir tegul dėl tos problemos neskauda galvos nei verslui, nei miestiečiams. Bet yra dar vienas, kuris, VŽ nuomone, būtų pažangiausias ir racionaliausias: skatinti miestiečius daugiau rūšiuoti, išrūšiuotas atliekas skirti perdirbimui, o nerūšiuojamų atliekų kiekį sumažinti iki minimumo ir galiausiai jį dar kaip nors panaudoti, pavyzdžiui, elektrinėje.

Jeigu tokios sistemos nesugeba sukurti privatus verslas – gali būti, kad, kaip ir siūlo Ž. Šilgalis, jo derėtų imtis miestui. Tačiau yra ir kitų būdų, tokių kaip viešųjų paslaugų teikimas, viešoji ir privati partnerystė – kai privatus verslas privalo paslaugas teikti atsižvelgdamas į visuomenės poreikį.

Vilnius nėra koks nors vargiai galą su galu suduriantis ir tik iš dotacijų gebantis išgyventi miestas. Galbūt, jeigu jau nesiseka su nacionaliniu stadionu ar griuvėsiais ant Tauro kalno, gal galima susitvarkyti bent su atliekomis – kad jos būtų tvarkomos sumaniai ir išmaniai. Taip, kad gyventojai būtų skatinami rūšiuoti, o įmonės – atliekas perdirbti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Žmonių norą gauti prizų startuolis pavertė verslu Premium 12

Per trumpą laiką – net keli šimtai tūkstančių „Lympo“ programėlės, skatinančios kuo daugiau vaikščioti ar...

Gazelė
2019.09.17
Seime žlugo bandymai mažinti alkoholio suvaržymus parduotuvėms ir lauko kavinėms 18

Seimas atmetė siūlymą ilginti prekybos alkoholiu laiką sekmadienį. Taip pat nepritarta iniciatyvoms...

Paslaugos
2019.09.17
Pradėta transliuoti nauja TV programa lenkų kalba 8

Lietuvoje pradedama rodyti nauja televizijos programa lenkų kalba – „TVP Wilno“. Ją matys Vilniaus miesto ir...

Rinkodara
2019.09.17
Grynųjų iš pavėžėjų Seimas neatims 2

Seimas linksta griežčiau reglamentuoti pavėžėjų veiklą, tačiau atsisako nuostatos neleisti už pavėžėjų...

Paskelbė, kiek Lietuvoje yra restoranų, kavinių ir valgyklų

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonėms 2018 m. pabaigoje priklausė 4.000 restoranų, barų, kavinių,...

Paslaugos
2019.09.17
„NFQ Technologies“ vystomą startuolį „Lemoncat“ perėmė „B2B Food Group“ 

Aštuoniose pasaulio rinkose maitinimo paslaugų verslui skirtas platformas valdanti grupė „B2B Food Group“ už...

Paslaugos
2019.09.17
Viešbučių bei butų vajus krimstelėjo ir trumpalaikės nuomos pajamas Premium 2

Šis vasaros sezonas Vilniaus trumpalaikės butų nuomos rinkoje pažymėtas mažėjusiomis kainomis. Tai lėmė tiek...

Statyba ir NT
2019.09.17
Atleistas Telecentro valdybos pirmininkas E. Vaišvilas  22

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas atleistas iš...

Technologijos
2019.09.16
Vilniaus oro uoste nakties metu laikinai uždaromas išvykimo pandusas 5

Iki spalio vidurio pandusas bus remontuojamas, naktimis ribojant automobilių eismą.

Vilniuje atidarytas antrasis „Re.Formato“ tinklo sporto klubas 5

Vilniuje duris atvėrė antrasis „Re.Formato“ tinklo sporto klubas. Bendrovė „Darnu Group“ į 510 kv. m. klubą...

Paslaugos
2019.09.16
Skirtingi receptai elektromobilių infrastruktūrai: brangiai arba lėtai  Premium 16

Lietuvos miestuose masiškai įrengiamos elektromobilių stotelės, kurių galios parinkimas derinamas pagal...

Automobiliai
2019.09.16
Pensijų nešiotojai: kuriamas Lietuvos pašto monopolis 7

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos...

„Novaturo“ apyvarta rugpjūtį smuko, bet rugsėjį tikimasi augimo 5

Kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2019 m. rugpjūčio mėnesį...

Paslaugos
2019.09.16
Artėja virtinės „Microsoft“ produktų pabaiga: kaip tam pasiruošti? Verslo tribūna 18

Daugelis namų vartotojų ir organizacijų, naudojančių „Microsoft“ programinę įrangą, jau spėjo įsidėmėti 2020...

Išmani Lietuva
2019.09.16
Ko vertos lietuviškos „fintechinės“ ambicijos? Premium 5

Kuo būti nenorime – žinome. Bet ar žinome, kuo būti norime? Suaugęs žmogus kasdien priima apie 35000...

Verslo klasė
2019.09.15
Per dešimtmetį „iPhone“ pabrango dvigubai 5

„Apple“ telefonų kainas nuosekliai kėlė metai po metų, bet panašu, jog ši tendencija lėtėja. Pigiausias...

Laisvalaikis
2019.09.15
„Laisvės TV“: esame atradę teisingą balansą 5

Internetinės televizijos „Laisvės TV“ valdytojai, pradėdami ketvirtus veiklos metus, džiaugiasi užsimezgusiu...

Rinkodara
2019.09.15
„Belaz“ gamins savivarčius, kurie dirbs be vairuotojų 6

Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaz“, gaminanti itin didelės keliamosios galios sunkiąją karjerų...

Pramonė
2019.09.14
Dirbtinis Mikės Pūkuotuko intelektas: DI organizacijų valdyme šiandien ir rytoj Premium

Suskamba telefonas, skambina draugas. Atsiliepiu, niekas nekalba, perskambinu. Bičiulis dievagojasi man...

Verslo klasė
2019.09.14
Registrų centro pacientų registravimo sistema konkuruos su manodaktaras.lt ir kitais  14

Medijų ir skaitmeninio verslo bendrovė „Media bitės“, valdanti internetinę gydytojų rezervavimo sistemą...

Paslaugos
2019.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau