Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai

Publikuota: 2019-04-17
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime elektronikos prietaisus, kai jie taps atliekomis, kaip apsaugosime aplinką ir save pačius nuo galimo kenksmingo jų poveikio. Europos Sąjungoje galioja principas – „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad elektronikos gamintojai ir importuotojai turi pasirūpinti ir elektronikos atliekų tvarkymo organizavimu bei finansavimu. Taigi, sistema ir funkcijų pasiskirstymas labai aiškus: gamintojai ir importuotojai elektronikos atliekų tvarkymą organizuoja ir finansuoja, tvarkytojai – tvarko, valstybinės institucijos – kontroliuoja. Tačiau pastaroji funkcija Lietuvoje gerokai šlubuoja, o priežastis ne taip jau ir sunku įvardinti.

Pirma, kiekviena organizacija ar projektas bus sėkmingi, įveiks problemas, jei gerai supras realią padėtį. Šiandien valstybinės institucijos neturi tikslių duomenų apie elektronikos atliekų susidarymo kiekius mūsų šalyje. Pavyzdžiui, elektronikos ir jos atliekų rinkos statistiką šiuo metu iškreipia ir iš mūsų šalies eksportuojami čia importo keliu patekę produktai, tai yra ta elektronika, kuri, patekusi į Lietuvą, pas mus neužsibūna. Gamintojai ir importuotojai tokių savo veiksmų nedeklaruoja, nes tai nėra privaloma. Antra, šiandien elektronikos atliekos yra laikoma brangia „preke“ ir tai iškreipia atliekų tvarkymo rinką. Dėl elektronikos atliekų Lietuvoje kovoja keturios grupės: gamintojai ir importuotojai, iš kurių reikalaujama sutvarkyti konkrečius atliekų kiekius, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atliekų tvarkytojai ir šešėlinė rinka.

Nors atsakomybė už atliekų surinkimą tenka gamintojams ir importuotojams bei juos atstovaujančioms institucijoms, deja, niekas nekontroliuoja nelegaliai iš atliekų vykdomo verslo. Jo principas: „Tai, kas mums naudinga, pasiimame, o kas nenaudinga – išmetame, kur mums patogiau ir pigiau“. Kitaip sakant, šioje grandyje „teršėjas“ yra jau nebe gamintojai ir importuotojai, o nelegalios rinkos dalyviai. Kas šiandien galėtų būti tikras, kad licencijas turintys atliekų surinkėjai elektronikos atliekas nugabena ten, kur privalėtų – pas įgaliotus tvarkytojus? Kas šiandien suskaičiavo, kiek ten pristatoma senų šaldytuvų, skalbimo mašinų, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių? Apie panašią kontrolę girdėti neteko.

Aukščiau minimi iššūkiai tikrai nemenki, ir nekeičiant situacijos iš esmės beliks kovoti su pasekmėmis, o tai tereiškia butaforinę kontrolę, nes galiausiai nukenčia tie, kuriuos gini. Šiandien tokia situacija ir yra. Lietuvoje gamintojams ir importuotojams įstatymuose nustatytos atliekų tvarkymo užduotys nėra realistiškos. Tiesą pasakius, jų pagrįsti net nesivarginta, nebuvo atlikta jokių reprezentatyvių tyrimų, tiesiog aklai perkeltos ambicingiausios Europos Komisijos direktyvoje numatytos užduotys. Tokios užduotys bei šešėlinė rinka užprogramuoja atliekų tvarkymo užduočių neįgyvendinimą ir baudas verslams.

Elektronikos platintojų asociacija (EPA), kuri vienija 80% elektronikos gamintojų ir importuotojų Lietuvoje, savo kailiu susiduria ir su aptartomis užduočių įgyvendinimo problemomis, ir su šešėlinės rinkos pasekmėmis. Juk visa šiuo metu Lietuvoje veikianti kontrolė nukreipta ne į procesą, o į pasekmes, reikalaujant surinkti atliekas, kurios buvo išbarstytos pakeliui į galutinį tikslą. Nepaisant įvairių aplinkybių, užduočių neįgyvendinę gamintojai ir importuotojai baudžiami dvigubai – reikalaujant sumokėti baudas ir sutvarkyti papildomus elektronikos atliekų kiekius, galiausiai, priimant sprendimą atimti licenciją.

Šią dvigubos bausmės praktiką EPA priversta stabdyti teismuose nuo 2016 metų. Situacijos nekeičia net valstybinių institucijų pralamimi teisminiai procesai. Visose trijose EPAI iškeltose bylose galutiniuose ir neskundžiamuose nuosprendžiuose teismai pasisakė, kad Aplinkos apsaugos agentūros veiksmai EPA atžvilgiu buvo neteisėti. Šiandien valstybinės institucijos EPA skolingos tūkstančius eurų, šia suma ji turi kompensuoti teismines išlaidas. Apmaudžiausia, kad ši suma bus apmokėta iš mokesčių mokėtojų pinigų, o ne iš fiktyvios kontrolės iniciatorių kišenės.

Kaip visa tai atsigręžia prieš piliečius? Pirmiausia, augantys atliekų tvarkymo kaštai atsiliepia elektronikos prietaisų kainoms. Negatyvaus santykio pasekmės – sugadinta gamintojų ir importuotojų reputacija, ne toks patrauklus investicinis klimatas. Tai nenaudinga ne tik gamintojams ir importuotojams, bet ir valstybei, be to, šie veiksmai visiškai nepadeda suvaldyti aplinkai daromos žalos.

Išvada viena – situaciją būtina keisti iš esmės. Pirmiausia, turėtų būti labai aiškiai identifikuota, kiek elektronikos atliekų Lietuvoje susidaro, tuomet būtų aišku, kokias užduotis galima nustatyti gamintojams ir importuotojams. Gali būti ir dar paprasčiau – gamintojai ir importuotojai galėtų būti įpareigoti sutvarkyti visas rinkoje prieinamas elektronikos atliekas. Kitas svarbus aspektas – elektronikos atlieka neturi virsti „preke“. Ir čia kalba būtų ne tik apie būtinybę kovoti su šešėline rinka. Jeigu jau atliekų tvarkyme taikomas principas „teršėjas moka“ ir gamintojai bei importuotojai turi pasirūpinti elektronika, kai ji tampa atlieka, tai logiška, kad atlieka tapusi elektronika taptų jų nuosavybe.

Gamintojai ir importuotojai atliekų tvarkymą laiko ne prievole, o savo socialine atsakomybe. Tai labai svarbi sąlyga tvarumui užtikrinti, tačiau idėjos neužtenka, būtinos visų rinkos dalyvių pastangos. EPA yra pasiruošusi padėti valstybinėms institucijoms ir kviečia visą elektronikos atliekų tvarkymo sistemą peržiūrėti sutelktomis jėgomis.

Komentaro autorius — Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Qoorio“ pritraukė 2 mln. Eur investiciją ir startuoja Jungtinėje Karalystėje

Lietuvių sukurta žinių dalijimosi platforma „Qoorio“ pritraukė 2 mln. Eur investiciją produkto vystymui ir...

Paslaugos
12:46
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 4

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
06:00
Kaip išlaikyti verslą, kai konkurencija žvėriška Premium

Kuo mažesnių investicijų reikia verslui pradėti, tuo sektoriuje aštresnė konkurencija bei daugiau bandymų...

Gazelė
05:45
Socialinių tinklų galia įmonės vadovo rankose: kaip „like“ virsta pardavimais

Elonas Muskas, Ilja Laursas, Jevgenijus Černekas, Grantas Cardone‘as – ką bendro turi šie verslininkai? Taip,...

Rinkodara
2019.11.17
 Vakarienė Helsinkyje: kur pasukti Premium

Suomių virtuvės meistrai gerokai vėliau nei švedai ar danai prisijungė prie vadinamosios Šiaurės šalių...

Laisvalaikis
2019.11.17
Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 3

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

Socialiniai tinklai: 2020 m. pirmuoju smuiku gros „LinkedIn“ ir „TikTok“ Premium 3

Socialiniai tinklai yra neatsiejama daugelio mūsų kasdienybės dalis. Skaičiuojama, kad jais naudojasi daugiau...

Rinkodara
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 1

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šveicarai ir toliau kaups kavos atsargas karui

Šveicarai nebūtų šveicarai, jei nepasirengtų bet kuriam gyvenimo atvejui. Tai šalis, kurioje kiekviena šeima...

Laisvalaikis
2019.11.16
Pirma prisiteisė pilnametystę, tada įkūrė 3 restoranus

Kas yra tas nepilnametis, kuris prisiteisė pilnametystę – perėjo emancipacijos procedūrą, kad galėtų turėti...

Gazelė
2019.11.16
Japonijos bendrovės domisi ir sinchronizacija, ir skrydžiais  1

Japonijos bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti ne tik Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa...

Pramonė
2019.11.15
Sostinėje atidaryta nauja „Affidea“ medicinos klinika orientuosis į skubančius

Radiologinės diagnostikos paslaugas Lietuvoje teikianti UAB „Affidea Lietuva“ sostinėje atidarė naują...

Paslaugos
2019.11.15
Lietuvos oro uostai augina neaviacinių pajamų dalį

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos oro uostai gavo beveik 37 mln. Eur pajamų – 13% daugiau nei per tą...

„Novaturo“ apyvarta spalį didėjo 5%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje...

Paslaugos
2019.11.15
„Amazon“ užginčijo „Microsoft“ laimėtą 10 mlrd. USD vertės kontraktą 1

„Amazon Web Services“ (AWS) pranešė užginčijusi sprendimą 10 mlrd. USD JAV Gynybos departamento viešųjų...

Technologijos
2019.11.15
„Jau pilnametis“: taujėniškio plėtros greitis – du restoranai per sezoną Premium

Atidaryti du naujus restoranus per keturis mėnesius – ambicingas uždavinys net maitinimo sektoriaus...

Gazelė
2019.11.14
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Restoranų tinklas „iLunch“ žengia į dar du verslo centrus

Du nauji „iLunch“ pietų restoranai Vilniuje įsikurs „M.M.M projektų“ plėtojamuose verslo centruose: „WAVE“...

Paslaugos
2019.11.14
Susisiekimo ministerija: Lietuvos pašto valdybos įgaliojimai nutrūks lapkričio 26 dieną 1

Valstybės valdomo Lietuvos pašto valdybos nepriklausomiems nariams atsisakius tęsti darbą, valdyba yra...

Paslaugos
2019.11.14
Geriausios Lietuvos advokatų kontoros pagal „IFLR1000“ reitingą Premium 1

Tarptautinis advokatų kontorų žinynas „IFLR1000“ paskelbė naują Lietuvos advokatų kontorų reitingą.

Paslaugos
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau