Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai

Publikuota: 2019-04-17
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime elektronikos prietaisus, kai jie taps atliekomis, kaip apsaugosime aplinką ir save pačius nuo galimo kenksmingo jų poveikio. Europos Sąjungoje galioja principas – „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad elektronikos gamintojai ir importuotojai turi pasirūpinti ir elektronikos atliekų tvarkymo organizavimu bei finansavimu. Taigi, sistema ir funkcijų pasiskirstymas labai aiškus: gamintojai ir importuotojai elektronikos atliekų tvarkymą organizuoja ir finansuoja, tvarkytojai – tvarko, valstybinės institucijos – kontroliuoja. Tačiau pastaroji funkcija Lietuvoje gerokai šlubuoja, o priežastis ne taip jau ir sunku įvardinti.

Pirma, kiekviena organizacija ar projektas bus sėkmingi, įveiks problemas, jei gerai supras realią padėtį. Šiandien valstybinės institucijos neturi tikslių duomenų apie elektronikos atliekų susidarymo kiekius mūsų šalyje. Pavyzdžiui, elektronikos ir jos atliekų rinkos statistiką šiuo metu iškreipia ir iš mūsų šalies eksportuojami čia importo keliu patekę produktai, tai yra ta elektronika, kuri, patekusi į Lietuvą, pas mus neužsibūna. Gamintojai ir importuotojai tokių savo veiksmų nedeklaruoja, nes tai nėra privaloma. Antra, šiandien elektronikos atliekos yra laikoma brangia „preke“ ir tai iškreipia atliekų tvarkymo rinką. Dėl elektronikos atliekų Lietuvoje kovoja keturios grupės: gamintojai ir importuotojai, iš kurių reikalaujama sutvarkyti konkrečius atliekų kiekius, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atliekų tvarkytojai ir šešėlinė rinka.

Nors atsakomybė už atliekų surinkimą tenka gamintojams ir importuotojams bei juos atstovaujančioms institucijoms, deja, niekas nekontroliuoja nelegaliai iš atliekų vykdomo verslo. Jo principas: „Tai, kas mums naudinga, pasiimame, o kas nenaudinga – išmetame, kur mums patogiau ir pigiau“. Kitaip sakant, šioje grandyje „teršėjas“ yra jau nebe gamintojai ir importuotojai, o nelegalios rinkos dalyviai. Kas šiandien galėtų būti tikras, kad licencijas turintys atliekų surinkėjai elektronikos atliekas nugabena ten, kur privalėtų – pas įgaliotus tvarkytojus? Kas šiandien suskaičiavo, kiek ten pristatoma senų šaldytuvų, skalbimo mašinų, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių? Apie panašią kontrolę girdėti neteko.

Aukščiau minimi iššūkiai tikrai nemenki, ir nekeičiant situacijos iš esmės beliks kovoti su pasekmėmis, o tai tereiškia butaforinę kontrolę, nes galiausiai nukenčia tie, kuriuos gini. Šiandien tokia situacija ir yra. Lietuvoje gamintojams ir importuotojams įstatymuose nustatytos atliekų tvarkymo užduotys nėra realistiškos. Tiesą pasakius, jų pagrįsti net nesivarginta, nebuvo atlikta jokių reprezentatyvių tyrimų, tiesiog aklai perkeltos ambicingiausios Europos Komisijos direktyvoje numatytos užduotys. Tokios užduotys bei šešėlinė rinka užprogramuoja atliekų tvarkymo užduočių neįgyvendinimą ir baudas verslams.

Elektronikos platintojų asociacija (EPA), kuri vienija 80% elektronikos gamintojų ir importuotojų Lietuvoje, savo kailiu susiduria ir su aptartomis užduočių įgyvendinimo problemomis, ir su šešėlinės rinkos pasekmėmis. Juk visa šiuo metu Lietuvoje veikianti kontrolė nukreipta ne į procesą, o į pasekmes, reikalaujant surinkti atliekas, kurios buvo išbarstytos pakeliui į galutinį tikslą. Nepaisant įvairių aplinkybių, užduočių neįgyvendinę gamintojai ir importuotojai baudžiami dvigubai – reikalaujant sumokėti baudas ir sutvarkyti papildomus elektronikos atliekų kiekius, galiausiai, priimant sprendimą atimti licenciją.

Šią dvigubos bausmės praktiką EPA priversta stabdyti teismuose nuo 2016 metų. Situacijos nekeičia net valstybinių institucijų pralamimi teisminiai procesai. Visose trijose EPAI iškeltose bylose galutiniuose ir neskundžiamuose nuosprendžiuose teismai pasisakė, kad Aplinkos apsaugos agentūros veiksmai EPA atžvilgiu buvo neteisėti. Šiandien valstybinės institucijos EPA skolingos tūkstančius eurų, šia suma ji turi kompensuoti teismines išlaidas. Apmaudžiausia, kad ši suma bus apmokėta iš mokesčių mokėtojų pinigų, o ne iš fiktyvios kontrolės iniciatorių kišenės.

Kaip visa tai atsigręžia prieš piliečius? Pirmiausia, augantys atliekų tvarkymo kaštai atsiliepia elektronikos prietaisų kainoms. Negatyvaus santykio pasekmės – sugadinta gamintojų ir importuotojų reputacija, ne toks patrauklus investicinis klimatas. Tai nenaudinga ne tik gamintojams ir importuotojams, bet ir valstybei, be to, šie veiksmai visiškai nepadeda suvaldyti aplinkai daromos žalos.

Išvada viena – situaciją būtina keisti iš esmės. Pirmiausia, turėtų būti labai aiškiai identifikuota, kiek elektronikos atliekų Lietuvoje susidaro, tuomet būtų aišku, kokias užduotis galima nustatyti gamintojams ir importuotojams. Gali būti ir dar paprasčiau – gamintojai ir importuotojai galėtų būti įpareigoti sutvarkyti visas rinkoje prieinamas elektronikos atliekas. Kitas svarbus aspektas – elektronikos atlieka neturi virsti „preke“. Ir čia kalba būtų ne tik apie būtinybę kovoti su šešėline rinka. Jeigu jau atliekų tvarkyme taikomas principas „teršėjas moka“ ir gamintojai bei importuotojai turi pasirūpinti elektronika, kai ji tampa atlieka, tai logiška, kad atlieka tapusi elektronika taptų jų nuosavybe.

Gamintojai ir importuotojai atliekų tvarkymą laiko ne prievole, o savo socialine atsakomybe. Tai labai svarbi sąlyga tvarumui užtikrinti, tačiau idėjos neužtenka, būtinos visų rinkos dalyvių pastangos. EPA yra pasiruošusi padėti valstybinėms institucijoms ir kviečia visą elektronikos atliekų tvarkymo sistemą peržiūrėti sutelktomis jėgomis.

Komentaro autorius — Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Konfliktas netyla – JAV dėl „Huawei“ spaudė ir Lietuvą Premium 15

„Huawei“ pastarosiomis dienomis sulaukia vis naujų smūgių. Bendradarbiavimą su ja pranešė stabdančios jau ir...

Technologijos
2019.05.24
Lietuvos apgyvendinimo įstaigos šiemet sulaukė 10,8% daugiau svečių

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose per I ketv. šiemet apsistojo 663.400 svečių – 10,8% daugiau nei 2018 m.

Paslaugos
2019.05.24
Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna 3

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
2019.05.24
Lazdijų restorano svečiai nustemba supratę, kad jie mėgsta kalakutieną Premium 1

Lietuviai vis labiau įvertina netoliese pagamintą produktą ir vietinių darbą – Lazdijuose veikiantį restoraną...

Gazelė
2019.05.24
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Verslo aplinka
2019.05.24
„Bitė Lietuvos“ pelnas pernai augo trečdaliu iki 40 mln. Eur  5

„Bitė Lietuva“ 2018  metais uždirbo 40,072 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno – 34,9% daugiau nei 2017...

Paslaugos
2019.05.23
Kompensuojamų vaistų priemokos per dvejus metus sumažėjo dvigubai. 4

Kompensuojamų vaistų priemokos per dvejus metus sumažėjo dvigubai, teigia Sveikatos apsaugos ministerija

Paslaugos
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
Rinkimų lenktynėse I. Šimonytė pirmauja socialiniuose tinkluose 21

Analizuojant antrojo turo kandidatų į prezidentus komunikaciją, matyti, kad tradicinėje žiniasklaidoje abu...

Rinkodara
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
„All Media Eesti“ įsigijo Estijos „Artist Media“

„All Media Eesti“, priklausanti didžiausiai Baltijos šalyse žiniasklaidos grupei „All Media Baltics“, kuriai...

Rinkodara
2019.05.23
Japonų kompanijos stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 25

Japonijos kompanija „Panasonic“ pranešė stabdanti dalies komponentų tiekimą Kinijos kompanijai „Huawei“,...

Technologijos
2019.05.23
„Honor“ telefonų pristatymą aptemdė JAV ir „Huawei“ konfliktas Premium 8

Kinijos milžinė „Huawei“ Londone pristatė jaunimui skirto prekės ženklo „Honor“ išmaniųjų telefonų naujus...

Technologijos
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
„Euroviziją“ Baltijos šalyse įsijungė per 2 mln. gyventojų 4

Savaitgalį pasibaigęs „Eurovizijos“ dainų konkursas prie TV ekranų bent trumpam buvo pritraukęs per milijoną...

Rinkodara
2019.05.22
„FL Technics“ pelnas pernai augo dukart iki 11 mln. Eur 2

„Avia Solutions Group“ antrinė lėktuvų techninės priežiūros įmonė „FL Technics“ pernai uždirbo 10,8 mln. Eur...

Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
PST verslo centre Vilniuje – „Amber Food“ greitų pietų restoranas 2

Vilniaus Šeškinėje statomame verslo centre „U219“ viena didžiausių maitinimo sektoriaus dalyvių „Amber Food“...

Statyba ir NT
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
J. Oliverio restoranų veikla sustabdyta, pasiekta bankroto riba

Žymaus britų virėjo Jamie Oliverio restoranų tinklas „Jamie‘s Italian“, kuriame dirba daugiau nei 1.000...

Vadyba
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau