Psichologiniai triukai arba kodėl Siri ir Aleksa kalba moterų balsais

Publikuota: 2019-04-15
„Pixabay“ nuotr.
„Pixabay“ nuotr.

Vadinamojo silpnojo dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiantiems skaitmeniniams asistentams, tokiems kaip „Microsoft Cortana“ ar „Amazon Alexa“, gamintojai suteikia moteriškus balsus ir vardus. Tai psichologinis triukas, pastebi mokslininkai.

„Amazon Alexa“, „Microsoft Cortana“, „Apple Siri“, net „Google Assistant“ – tai funkcinės programos, kurioms gamintojai suteikė moterišką pradą (vardus ir balsus). Kilus pasipiktinimo bangai dėl seksizmo technologijų industrijoje, JAV milžinės prieš metus ar dvejus pridėjo galimybę pakeisti moterišką balsą į vyrišką („Amazon“ šiuo metu netgi leidžia pakeisti asistento vardą, t.y. jo aktyvavimo frazę, iš „Alexa“ į  „Echo“, „Computer“ bei kelis kitus). Bet visos šios programos startavo su moterišku pradu.

Tai gerai apgalvotas ir sąmoningai gamintojų naudojamas stereotipas su užuomina į seksizmo pritvinkusį 20 amžių, kai sekretorių ir asistentų ir kitas pagalbines pozicijas dažniausiai užimdavo moterys.

Korporacijos naudoja šiuos stereotipus, siekdamos sumažinti visuomenės nepasitikėjimą technologijomis ir padidinti jų skvarbą.

Tai nėra geras kelias. Bet prisimenant 20 amžiaus palikimą, pavyzdžiui, kinematografinį, JAV technologijų kompanijas visgi galima suprasti.

Moteriški balsai ir vaidmenys pasitelkimai, kai reikia raminti, globoti ar padėti, kartais – prajuokinti. O vyriški balsai ir vaidmenys – kai reikia robotus pavaizduoti galingais ir pavojingai.

Pavyzdžiui, „Hal 9000“ iš Stanleyo Kubricko „Kosminės Odisėjos“ arba Arnoldo Schwarzeneggerio vaidintas „Terminatorius“. Tokie patriarchaliniai stereotipai suformavo mūsų visuomenę ir technologijų milžinės nedrįsta jų laužyti, rašo „The Guardian“.

Stereotipus išrauti sunku

Tokiam požiūriui pritaria ir mokslininkai.

„Pradėjusi domėtis DI tema lyčių atžvilgiu, paklausiau studentų, kokia jų nuomonė. Auditorijoje buvo tik vyriškos lyties atstovai ir jie vieningai sutarė, kad taip ir turėtų būti. Išgirdau ir argumentus: „Nes moteriškas balsas švelnesnis, jos labiau globėjiškos, motiniškos ir sugebančios pasirūpinti“, – pasakoja Gerda Žigienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė, vadovaujanti projektui „Prekybinių procesų rizikos vertinimas pasitelkiant dirbtinį intelektą ir didžiuosius verslo duomenis“.

nuotrauka::1

Pasak jos, visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai ir šis suvokimas perkeliamas į DI. Tai labai ilgai egzistavusių reiškinių tąsa.

„Mūsų aplinkoje moters balsu prabyla ir automobilių navigacijos prietaisai bei programos, įmonių autoatsakikliai, vieši pranešimai autobusų, geležinkelio stotyse ir oro uostuose, miesto transporte ir t.t.“, – vardija p. Žigienė.

Profesorė aiškina, kad moteriškas balsas pasirenkamas ne atsitiktinai. Stanfordo universiteto, profesorius Cliffordas Nassas teigia, kad daugeliui priimtiną moterišką balsą rasti žymiai paprasčiau negu vyrišką.

„Prof. Nasso teigimu, viskas prasideda dar motinos įsčiose, nes embrionai geba atpažinti mamos balsą, bet negeba atpažinti tėvo balso“, – aiškina p. Žigienė.

Istorinės priežastys

Anot jos, dalis atsakymo slypi ir istorijoje. Dar Antrojo pasaulinio karo laikais moterų balsai perteikdavo svarbią informaciją lėktuvų kabinose, nes jie išsiskyrė iš vyrų pilotų balsų. Telefonų operatorėmis istoriškai taip pat dirbo moterys.

„DI moteriškas įvaizdis nėra naujas reiškinys, o tiesiog tęsia jau susiklosčiusias tradicijas. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tikrai kyla diskusijos ir klausiama ar ir toliau tehnologijose bus puoselėjami nusistovėję lyčių stereotipai“, – pastebi profesorė.

Saulius Keturakis, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius, mokslo grupės „Skaitmeninė kultūra, komunikacija ir medijos“ pagrindinis tyrėjas priduria, kad šis fenomenas susijęs su rinkodaros, kultūros bei kalbinių aspektų kompleksu.

Jis, kaip ir Alexas Hernas, „The Guardian“ technologijų rubrikos redaktorius, mini kiną.

„Štai DI įkūnijantis Terminatorius gąsdina, tačiau toks intelektas, pavaizduotas moters ar vaiko pavidalu, yra priimtinesnis, labiau patinka vartotojui. Toks pavyzdys gali būti filmas „Ji“ (angl. „Her“), kuriame vaizduojama dirbtinio intelekto sistema „Samantha“, – teigia mokslininkas.

Jis primena ir vokiečių kultūros teoretiko Andreaso Huysseno mintį, išsakytą aptariant vieną pirmųjų moteriškųjų DI pavidalų – robotę Mariją, kuri pavaizduota 1927 m. Fritzo Lango filme „Metropolis“.

„Mašinoms moteriški bruožai suteikiami siekiant išreikšti dvigubą vyrų baimę – baimę technologijoms ir moterims. Su technologijomis vyrams tenka konkuruoti dėl dominavimo visuomenėje. Tokią pačią baimę kelia ir moterų seksualumas – jis yra tiek pat destruktyvus kaip ir mašinos. Moteris vyro akimis yra „ne visiškai žmogus“, todėl simboliškai minia Mariją sudegina ant laužo tarsi raganą“, – taip, anot p. Keturakio, svarsto p. Huyssenas.

Vyriško prado DI

Praktikoje yra ir vyriško prado DI pavyzdžių. Vienas tokių – IBM sistema „Watson“, kuri kalba savimi pasitikinčiu vyrišku balsu, trumpais sakiniais.

„Tyrimai rodo, kad žmonės tikisi iš lyderio vyriško balso, todėl IBM inžinieriai nusprendė, kad „Watson“, kuriam tenka daug dirbti su medikais, turi kalbėti „vyriškai“ – trumpai ir aiškiai“, – sako KTU mokslininkas.

Kitas vyro balsu kalbančios programos pavyzdys – valstybinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ pernai pristatytas virtualus žinių vedėjas (jis labiau diktorius, nes tik įgarsina parašytą tekstą). Tiesą pasakius, kinai pristatė net du virtualius diktorius. Vienas jų kalba anglų, kitas –  kinų kalba. Abu jie kalba vyriškais balsais ir yra vaizduojami kaip vyrai, t.y. turi tikro žinių vedėjo pavyzdžiu sukurtus kompiuterinius atvaizdas.

Skaitmeniniams asistentams yra sukurtas ir belytis balsas. Jis pavadintas „Q“ ir yra sukurtas apibendrinant beveik 5000 Europos gyventojų balsų, gautą rezultatą papildomai dar moduliavus taip, kad dingtų visi vyriško ar moteriško balso moduliacijų likučiai.

Tačiau JAV technologijų korporacijos nuėjo kitu keliu – jos tiesiog siūlo pasirinkti vyrišką arba moterišką balsą.

Moteriškas DI islamo kultūroje

KTU mokslininkai priduria, kad problemų dėl „DI lyties“ ateityje gali kilti, ypač islamiškose šalyse.

„Visi mano pateikti svarstymai apie DI yra susiję su Vakarų krikščioniškos kultūros kontekstu. Jei pasižiūrėtume svarstymus apie DI islamo terpėje, rastume visiškai kitą situaciją, kitokius argumentus“, – pastebi profesorius.

Anot jo, moksliniuose žurnaluose islamo tyrėjai dabar svarsto DI suderinamumo su Korano mokymu klausimus.

Keliami ir kiti klausimai: ar moterys robotės privalės dėvėti tradicinius musulmonių drabužius? Ar islamo šalyse bus įmanoma turėti robotus, kurie kokiu nors pavidalu (išvaizda, balsu ir pan.) primins mirusius šeimos narius? Ir pan.

Diskriminavimo apraiškos

Moteriškas balsas ir vardas iš tikrųjų tėra smulkmena. Bet kuriant DI, įvairių formų diskriminaciją, šališkumą ir išankstinius nusistatymus reikia turėti galvoje ir jų sąmoningai vengti. Juolab kad jau yra gana pavojingų rasinio diskriminavimo pavyzdžių DI algoritmuose. Štai DI algoritmais paremta „Amazon“ veidų atpažinimo technologija „Rekognition“, kurią išbando JAV teisėsauga, 28 JAV Kongreso narius neteisingai identifikavo kaip įtariamuosius. Daugelis įtariamaisiais įvardytų politikų – juodaodžiai.

Ne be reikalo ES atstovai kelia DI ir jo kūrėjų etikos klausimus.

Reikia pripažinti, kad Europa DI srityje (tiek pasiekimų, tiek investicijų prasme) atsilieka nuo JAV ir Azijos. Tačiau tai mums suteikia galimybę pasimokyti iš jau padarytų klaidų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvos apgyvendinimo įstaigos šiemet sulaukė 10,8% daugiau svečių

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose per I ketv. šiemet apsistojo 663.400 svečių – 10,8% daugiau nei 2018 m.

Paslaugos
10:56
Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
06:00
Lazdijų restorano svečiai nustemba supratę, kad jie mėgsta kalakutieną Premium 1

Lietuviai vis labiau įvertina netoliese pagamintą produktą ir vietinių darbą – Lazdijuose veikiantį restoraną...

Gazelė
07:39
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

„Bitė Lietuvos“ pelnas pernai augo trečdaliu iki 40 mln. Eur  5

„Bitė Lietuva“ 2018  metais uždirbo 40,072 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno – 34,9% daugiau nei 2017...

Paslaugos
2019.05.23
Kompensuojamų vaistų priemokos per dvejus metus sumažėjo dvigubai. 3

Kompensuojamų vaistų priemokos per dvejus metus sumažėjo dvigubai, teigia Sveikatos apsaugos ministerija

Paslaugos
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
Rinkimų lenktynėse I. Šimonytė pirmauja socialiniuose tinkluose 18

Analizuojant antrojo turo kandidatų į prezidentus komunikaciją, matyti, kad tradicinėje žiniasklaidoje abu...

Rinkodara
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
„All Media Eesti“ įsigijo Estijos „Artist Media“

„All Media Eesti“, priklausanti didžiausiai Baltijos šalyse žiniasklaidos grupei „All Media Baltics“, kuriai...

Rinkodara
2019.05.23
Japonų kompanijos stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 20

Japonijos kompanija „Panasonic“ pranešė stabdanti dalies komponentų tiekimą Kinijos kompanijai „Huawei“,...

Technologijos
2019.05.23
„Honor“ telefonų pristatymą aptemdė JAV ir „Huawei“ konfliktas Premium 8

Kinijos milžinė „Huawei“ Londone pristatė jaunimui skirto prekės ženklo „Honor“ išmaniųjų telefonų naujus...

Technologijos
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
„Euroviziją“ Baltijos šalyse įsijungė per 2 mln. gyventojų 4

Savaitgalį pasibaigęs „Eurovizijos“ dainų konkursas prie TV ekranų bent trumpam buvo pritraukęs per milijoną...

Rinkodara
2019.05.22
„FL Technics“ pelnas pernai augo dukart iki 11 mln. Eur 2

„Avia Solutions Group“ antrinė lėktuvų techninės priežiūros įmonė „FL Technics“ pernai uždirbo 10,8 mln. Eur...

Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
PST verslo centre Vilniuje – „Amber Food“ greitų pietų restoranas 2

Vilniaus Šeškinėje statomame verslo centre „U219“ viena didžiausių maitinimo sektoriaus dalyvių „Amber Food“...

Statyba ir NT
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
J. Oliverio restoranų veikla sustabdyta, pasiekta bankroto riba

Žymaus britų virėjo Jamie Oliverio restoranų tinklas „Jamie‘s Italian“, kuriame dirba daugiau nei 1.000...

Vadyba
2019.05.21
Lietuvos įmonės stebi situaciją dėl „Huawei“ 4

JAV interneto milžinei „Google“ pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Kinijos technologijų milžine „Huawei“,...

Technologijos
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau