Psichologiniai triukai arba kodėl Siri ir Aleksa kalba moterų balsais

Publikuota: 2019-04-15
„Pixabay“ nuotr.
„Pixabay“ nuotr.

Vadinamojo silpnojo dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiantiems skaitmeniniams asistentams, tokiems kaip „Microsoft Cortana“ ar „Amazon Alexa“, gamintojai suteikia moteriškus balsus ir vardus. Tai psichologinis triukas, pastebi mokslininkai.

„Amazon Alexa“, „Microsoft Cortana“, „Apple Siri“, net „Google Assistant“ – tai funkcinės programos, kurioms gamintojai suteikė moterišką pradą (vardus ir balsus). Kilus pasipiktinimo bangai dėl seksizmo technologijų industrijoje, JAV milžinės prieš metus ar dvejus pridėjo galimybę pakeisti moterišką balsą į vyrišką („Amazon“ šiuo metu netgi leidžia pakeisti asistento vardą, t.y. jo aktyvavimo frazę, iš „Alexa“ į  „Echo“, „Computer“ bei kelis kitus). Bet visos šios programos startavo su moterišku pradu.

Tai gerai apgalvotas ir sąmoningai gamintojų naudojamas stereotipas su užuomina į seksizmo pritvinkusį 20 amžių, kai sekretorių ir asistentų ir kitas pagalbines pozicijas dažniausiai užimdavo moterys.

Korporacijos naudoja šiuos stereotipus, siekdamos sumažinti visuomenės nepasitikėjimą technologijomis ir padidinti jų skvarbą.

Tai nėra geras kelias. Bet prisimenant 20 amžiaus palikimą, pavyzdžiui, kinematografinį, JAV technologijų kompanijas visgi galima suprasti.

Moteriški balsai ir vaidmenys pasitelkimai, kai reikia raminti, globoti ar padėti, kartais – prajuokinti. O vyriški balsai ir vaidmenys – kai reikia robotus pavaizduoti galingais ir pavojingai.

Pavyzdžiui, „Hal 9000“ iš Stanleyo Kubricko „Kosminės Odisėjos“ arba Arnoldo Schwarzeneggerio vaidintas „Terminatorius“. Tokie patriarchaliniai stereotipai suformavo mūsų visuomenę ir technologijų milžinės nedrįsta jų laužyti, rašo „The Guardian“.

Stereotipus išrauti sunku

Tokiam požiūriui pritaria ir mokslininkai.

„Pradėjusi domėtis DI tema lyčių atžvilgiu, paklausiau studentų, kokia jų nuomonė. Auditorijoje buvo tik vyriškos lyties atstovai ir jie vieningai sutarė, kad taip ir turėtų būti. Išgirdau ir argumentus: „Nes moteriškas balsas švelnesnis, jos labiau globėjiškos, motiniškos ir sugebančios pasirūpinti“, – pasakoja Gerda Žigienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė, vadovaujanti projektui „Prekybinių procesų rizikos vertinimas pasitelkiant dirbtinį intelektą ir didžiuosius verslo duomenis“.

nuotrauka::1

Pasak jos, visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai ir šis suvokimas perkeliamas į DI. Tai labai ilgai egzistavusių reiškinių tąsa.

„Mūsų aplinkoje moters balsu prabyla ir automobilių navigacijos prietaisai bei programos, įmonių autoatsakikliai, vieši pranešimai autobusų, geležinkelio stotyse ir oro uostuose, miesto transporte ir t.t.“, – vardija p. Žigienė.

Profesorė aiškina, kad moteriškas balsas pasirenkamas ne atsitiktinai. Stanfordo universiteto, profesorius Cliffordas Nassas teigia, kad daugeliui priimtiną moterišką balsą rasti žymiai paprasčiau negu vyrišką.

„Prof. Nasso teigimu, viskas prasideda dar motinos įsčiose, nes embrionai geba atpažinti mamos balsą, bet negeba atpažinti tėvo balso“, – aiškina p. Žigienė.

Istorinės priežastys

Anot jos, dalis atsakymo slypi ir istorijoje. Dar Antrojo pasaulinio karo laikais moterų balsai perteikdavo svarbią informaciją lėktuvų kabinose, nes jie išsiskyrė iš vyrų pilotų balsų. Telefonų operatorėmis istoriškai taip pat dirbo moterys.

„DI moteriškas įvaizdis nėra naujas reiškinys, o tiesiog tęsia jau susiklosčiusias tradicijas. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tikrai kyla diskusijos ir klausiama ar ir toliau tehnologijose bus puoselėjami nusistovėję lyčių stereotipai“, – pastebi profesorė.

Saulius Keturakis, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius, mokslo grupės „Skaitmeninė kultūra, komunikacija ir medijos“ pagrindinis tyrėjas priduria, kad šis fenomenas susijęs su rinkodaros, kultūros bei kalbinių aspektų kompleksu.

Jis, kaip ir Alexas Hernas, „The Guardian“ technologijų rubrikos redaktorius, mini kiną.

„Štai DI įkūnijantis Terminatorius gąsdina, tačiau toks intelektas, pavaizduotas moters ar vaiko pavidalu, yra priimtinesnis, labiau patinka vartotojui. Toks pavyzdys gali būti filmas „Ji“ (angl. „Her“), kuriame vaizduojama dirbtinio intelekto sistema „Samantha“, – teigia mokslininkas.

Jis primena ir vokiečių kultūros teoretiko Andreaso Huysseno mintį, išsakytą aptariant vieną pirmųjų moteriškųjų DI pavidalų – robotę Mariją, kuri pavaizduota 1927 m. Fritzo Lango filme „Metropolis“.

„Mašinoms moteriški bruožai suteikiami siekiant išreikšti dvigubą vyrų baimę – baimę technologijoms ir moterims. Su technologijomis vyrams tenka konkuruoti dėl dominavimo visuomenėje. Tokią pačią baimę kelia ir moterų seksualumas – jis yra tiek pat destruktyvus kaip ir mašinos. Moteris vyro akimis yra „ne visiškai žmogus“, todėl simboliškai minia Mariją sudegina ant laužo tarsi raganą“, – taip, anot p. Keturakio, svarsto p. Huyssenas.

Vyriško prado DI

Praktikoje yra ir vyriško prado DI pavyzdžių. Vienas tokių – IBM sistema „Watson“, kuri kalba savimi pasitikinčiu vyrišku balsu, trumpais sakiniais.

„Tyrimai rodo, kad žmonės tikisi iš lyderio vyriško balso, todėl IBM inžinieriai nusprendė, kad „Watson“, kuriam tenka daug dirbti su medikais, turi kalbėti „vyriškai“ – trumpai ir aiškiai“, – sako KTU mokslininkas.

Kitas vyro balsu kalbančios programos pavyzdys – valstybinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ pernai pristatytas virtualus žinių vedėjas (jis labiau diktorius, nes tik įgarsina parašytą tekstą). Tiesą pasakius, kinai pristatė net du virtualius diktorius. Vienas jų kalba anglų, kitas –  kinų kalba. Abu jie kalba vyriškais balsais ir yra vaizduojami kaip vyrai, t.y. turi tikro žinių vedėjo pavyzdžiu sukurtus kompiuterinius atvaizdas.

Skaitmeniniams asistentams yra sukurtas ir belytis balsas. Jis pavadintas „Q“ ir yra sukurtas apibendrinant beveik 5000 Europos gyventojų balsų, gautą rezultatą papildomai dar moduliavus taip, kad dingtų visi vyriško ar moteriško balso moduliacijų likučiai.

Tačiau JAV technologijų korporacijos nuėjo kitu keliu – jos tiesiog siūlo pasirinkti vyrišką arba moterišką balsą.

Moteriškas DI islamo kultūroje

KTU mokslininkai priduria, kad problemų dėl „DI lyties“ ateityje gali kilti, ypač islamiškose šalyse.

„Visi mano pateikti svarstymai apie DI yra susiję su Vakarų krikščioniškos kultūros kontekstu. Jei pasižiūrėtume svarstymus apie DI islamo terpėje, rastume visiškai kitą situaciją, kitokius argumentus“, – pastebi profesorius.

Anot jo, moksliniuose žurnaluose islamo tyrėjai dabar svarsto DI suderinamumo su Korano mokymu klausimus.

Keliami ir kiti klausimai: ar moterys robotės privalės dėvėti tradicinius musulmonių drabužius? Ar islamo šalyse bus įmanoma turėti robotus, kurie kokiu nors pavidalu (išvaizda, balsu ir pan.) primins mirusius šeimos narius? Ir pan.

Diskriminavimo apraiškos

Moteriškas balsas ir vardas iš tikrųjų tėra smulkmena. Bet kuriant DI, įvairių formų diskriminaciją, šališkumą ir išankstinius nusistatymus reikia turėti galvoje ir jų sąmoningai vengti. Juolab kad jau yra gana pavojingų rasinio diskriminavimo pavyzdžių DI algoritmuose. Štai DI algoritmais paremta „Amazon“ veidų atpažinimo technologija „Rekognition“, kurią išbando JAV teisėsauga, 28 JAV Kongreso narius neteisingai identifikavo kaip įtariamuosius. Daugelis įtariamaisiais įvardytų politikų – juodaodžiai.

Ne be reikalo ES atstovai kelia DI ir jo kūrėjų etikos klausimus.

Reikia pripažinti, kad Europa DI srityje (tiek pasiekimų, tiek investicijų prasme) atsilieka nuo JAV ir Azijos. Tačiau tai mums suteikia galimybę pasimokyti iš jau padarytų klaidų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Registrų centras pirmiausiai atvers duomenis apie šalies NT 2

Nuo kitos savaitės Registrų centras (RC) pradės publikuoti atvirų duomenų rinkinius: pirmiausiai bus...

Statyba ir NT
2019.07.23
Vietoj „Britanikos“ Kaune iškils naujas viešbutis 7

Vietoj apleisto „Britanikos“ viešbučio Kauno centre ruošiamasi statyti naują viešbutį su konferencijų centru.

Paslaugos
2019.07.23
Belgai iš amerikiečių perka 100 žmonių Lietuvoje įdarbinusią „Webhelp“

Belgijos investicijų bendrovė „Groupe Bruxelles Lambert“ (GBL) pradeda derybas dėl tarptautinės paslaugų...

Rinkos
2019.07.23
Lietuviškas sporto startuolis patraukė „Samsung“ dėmesį 8

Šią savaitę „Samsung“ „blockchain“ piniginė pasipildė naujomis programėlėmis. Tarp dvylikos atrinktų...

Gazelė
2019.07.23
Ruošiasi privatizuoti „Vilniaus metrologijos centrą“ 1

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis bei valstybės įmonių privatizavimą vykdantis Turto bankas...

Paslaugos
2019.07.23
Prekių pristatymo versle apstu nišų Premium 1

Besiplečianti e. prekyba rodo, kad pristatymo ir su juo susijusių paslaugų poreikis auga, o partnerių, kurie...

Prekyba
2019.07.23
Problemiški IT viešieji pirkimai: konkursų mažiau, išleista daugiau Premium 5

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavo ir palygino IT paslaugų pirkimų tendencijas 2016–2018 ir...

Paslaugos
2019.07.23
„Aterna“ atsisakė planų Klaipėdoje statyti krematoriumą Premium

Seniausią uostamiestyje veikiančią laidojimo paslaugų bendrovę įsigiję nauji akcininkai nusprendė nebesiekti...

Gazelė
2019.07.23
Karaliaučiaus turistiniai perlai: nuo „Šokančio miško“ iki povandeninių laivų 14

Nuo liepos 1 d. pradėjus dalinti nemokamas e. vizas į Karaliaučių, ten plūstelėjo Lietuvos turistai.

Paslaugos
2019.07.22
Reklamos agentūrų metai: šuolis – gamybos įmonėse, iššūkiai – kūrybininkams Premium 2

30-ies didžiausių kūrybinių ir reklamos agentūrų pardavimai per 2018 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

Rinkodara
2019.07.22
Prekių pristatymo kaštų valdymas: skirtingų e. parduotuvių patirtys Premium

Sąnaudoms vis labiau spaudžiant, estų e. prekybininkai, tarp jų ir mažmenininkas „Selver“, skelbia nuo rudens...

Prekyba
2019.07.22
Egipto kurortuose plinta plastiko draudimų banga 3

Vis daugiau Egipto kurortų žengia Hurgados pėdomis ir įveda plastiko draudimą.

Paslaugos
2019.07.22
Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Verslo aplinka
2019.07.22
Kaip „Libra“ taps pasauline valiuta, arba Kodėl „Libra“ nepatinka centriniams bankams Premium 4

Pasaulio investuotojus ir kriptovaliutų bendruomenę žinios apie „Facebook“ planus išleisti savo kriptovaliutą...

Rinkos
2019.07.22
Kaip grįžta investicijos į socialinę atsakomybę 6

Lietuvos verslo pasaulyje yra dvi klaidingo mąstymo kryptys, kai pradedama kalba apie socialinę atsakomybę.

Rinkodara
2019.07.21
Pirmieji „GovTech“ iššūkiai: viešasis sektorius trokšta sprendimų duomenims 7

Neseniai oficialiai startavusi „GovTech“ laboratorija paskelbė pirmuosius bandomuosius viešojo sektoriaus...

Paslaugos
2019.07.21
Startuoliai nebeišsitenka, o vietų plėtrai sostinėje nėra  25

Startuolių parko „Vilnius tech park“ valdytojai, nebetilpdami dabartinėse patalpose Sapiegų parke, ieško...

Technologijos
2019.07.20
TOP 5 Lietuvoje plintantys skaitmeniniai kenkėjai 2

Slovakijos kibernetinio saugumo kompanija ESET sako, kad vasarą suaktyvėjo pavojingų kompiuterinių virusų...

Paslaugos
2019.07.20
Prieš 50 metų žmonės išsilaipino Mėnulyje 92

Lygiai prieš pusę amžiaus pirmą kartą žmogus žengė Mėnulio paviršiumi. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis...

Technologijos
2019.07.20
Didžiausią žuvį „Deeper“ pagavo šiemet pirmą pusmetį 5

Išmaniąsias technologijas žvejams kurianti UAB „Deeper“ pirmąjį 2019 m. pusmetį pradėjo fiksuodama...

Paslaugos
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau