Psichologiniai triukai arba kodėl Siri ir Aleksa kalba moterų balsais

Publikuota: 2019-04-15
„Pixabay“ nuotr.
„Pixabay“ nuotr.

Vadinamojo silpnojo dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiantiems skaitmeniniams asistentams, tokiems kaip „Microsoft Cortana“ ar „Amazon Alexa“, gamintojai suteikia moteriškus balsus ir vardus. Tai psichologinis triukas, pastebi mokslininkai.

„Amazon Alexa“, „Microsoft Cortana“, „Apple Siri“, net „Google Assistant“ – tai funkcinės programos, kurioms gamintojai suteikė moterišką pradą (vardus ir balsus). Kilus pasipiktinimo bangai dėl seksizmo technologijų industrijoje, JAV milžinės prieš metus ar dvejus pridėjo galimybę pakeisti moterišką balsą į vyrišką („Amazon“ šiuo metu netgi leidžia pakeisti asistento vardą, t.y. jo aktyvavimo frazę, iš „Alexa“ į  „Echo“, „Computer“ bei kelis kitus). Bet visos šios programos startavo su moterišku pradu.

Tai gerai apgalvotas ir sąmoningai gamintojų naudojamas stereotipas su užuomina į seksizmo pritvinkusį 20 amžių, kai sekretorių ir asistentų ir kitas pagalbines pozicijas dažniausiai užimdavo moterys.

Korporacijos naudoja šiuos stereotipus, siekdamos sumažinti visuomenės nepasitikėjimą technologijomis ir padidinti jų skvarbą.

Tai nėra geras kelias. Bet prisimenant 20 amžiaus palikimą, pavyzdžiui, kinematografinį, JAV technologijų kompanijas visgi galima suprasti.

Moteriški balsai ir vaidmenys pasitelkimai, kai reikia raminti, globoti ar padėti, kartais – prajuokinti. O vyriški balsai ir vaidmenys – kai reikia robotus pavaizduoti galingais ir pavojingai.

Pavyzdžiui, „Hal 9000“ iš Stanleyo Kubricko „Kosminės Odisėjos“ arba Arnoldo Schwarzeneggerio vaidintas „Terminatorius“. Tokie patriarchaliniai stereotipai suformavo mūsų visuomenę ir technologijų milžinės nedrįsta jų laužyti, rašo „The Guardian“.

Stereotipus išrauti sunku

Tokiam požiūriui pritaria ir mokslininkai.

„Pradėjusi domėtis DI tema lyčių atžvilgiu, paklausiau studentų, kokia jų nuomonė. Auditorijoje buvo tik vyriškos lyties atstovai ir jie vieningai sutarė, kad taip ir turėtų būti. Išgirdau ir argumentus: „Nes moteriškas balsas švelnesnis, jos labiau globėjiškos, motiniškos ir sugebančios pasirūpinti“, – pasakoja Gerda Žigienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė, vadovaujanti projektui „Prekybinių procesų rizikos vertinimas pasitelkiant dirbtinį intelektą ir didžiuosius verslo duomenis“.

nuotrauka::1

Pasak jos, visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai ir šis suvokimas perkeliamas į DI. Tai labai ilgai egzistavusių reiškinių tąsa.

„Mūsų aplinkoje moters balsu prabyla ir automobilių navigacijos prietaisai bei programos, įmonių autoatsakikliai, vieši pranešimai autobusų, geležinkelio stotyse ir oro uostuose, miesto transporte ir t.t.“, – vardija p. Žigienė.

Profesorė aiškina, kad moteriškas balsas pasirenkamas ne atsitiktinai. Stanfordo universiteto, profesorius Cliffordas Nassas teigia, kad daugeliui priimtiną moterišką balsą rasti žymiai paprasčiau negu vyrišką.

„Prof. Nasso teigimu, viskas prasideda dar motinos įsčiose, nes embrionai geba atpažinti mamos balsą, bet negeba atpažinti tėvo balso“, – aiškina p. Žigienė.

Istorinės priežastys

Anot jos, dalis atsakymo slypi ir istorijoje. Dar Antrojo pasaulinio karo laikais moterų balsai perteikdavo svarbią informaciją lėktuvų kabinose, nes jie išsiskyrė iš vyrų pilotų balsų. Telefonų operatorėmis istoriškai taip pat dirbo moterys.

„DI moteriškas įvaizdis nėra naujas reiškinys, o tiesiog tęsia jau susiklosčiusias tradicijas. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tikrai kyla diskusijos ir klausiama ar ir toliau tehnologijose bus puoselėjami nusistovėję lyčių stereotipai“, – pastebi profesorė.

Saulius Keturakis, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius, mokslo grupės „Skaitmeninė kultūra, komunikacija ir medijos“ pagrindinis tyrėjas priduria, kad šis fenomenas susijęs su rinkodaros, kultūros bei kalbinių aspektų kompleksu.

Jis, kaip ir Alexas Hernas, „The Guardian“ technologijų rubrikos redaktorius, mini kiną.

„Štai DI įkūnijantis Terminatorius gąsdina, tačiau toks intelektas, pavaizduotas moters ar vaiko pavidalu, yra priimtinesnis, labiau patinka vartotojui. Toks pavyzdys gali būti filmas „Ji“ (angl. „Her“), kuriame vaizduojama dirbtinio intelekto sistema „Samantha“, – teigia mokslininkas.

Jis primena ir vokiečių kultūros teoretiko Andreaso Huysseno mintį, išsakytą aptariant vieną pirmųjų moteriškųjų DI pavidalų – robotę Mariją, kuri pavaizduota 1927 m. Fritzo Lango filme „Metropolis“.

„Mašinoms moteriški bruožai suteikiami siekiant išreikšti dvigubą vyrų baimę – baimę technologijoms ir moterims. Su technologijomis vyrams tenka konkuruoti dėl dominavimo visuomenėje. Tokią pačią baimę kelia ir moterų seksualumas – jis yra tiek pat destruktyvus kaip ir mašinos. Moteris vyro akimis yra „ne visiškai žmogus“, todėl simboliškai minia Mariją sudegina ant laužo tarsi raganą“, – taip, anot p. Keturakio, svarsto p. Huyssenas.

Vyriško prado DI

Praktikoje yra ir vyriško prado DI pavyzdžių. Vienas tokių – IBM sistema „Watson“, kuri kalba savimi pasitikinčiu vyrišku balsu, trumpais sakiniais.

„Tyrimai rodo, kad žmonės tikisi iš lyderio vyriško balso, todėl IBM inžinieriai nusprendė, kad „Watson“, kuriam tenka daug dirbti su medikais, turi kalbėti „vyriškai“ – trumpai ir aiškiai“, – sako KTU mokslininkas.

Kitas vyro balsu kalbančios programos pavyzdys – valstybinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ pernai pristatytas virtualus žinių vedėjas (jis labiau diktorius, nes tik įgarsina parašytą tekstą). Tiesą pasakius, kinai pristatė net du virtualius diktorius. Vienas jų kalba anglų, kitas –  kinų kalba. Abu jie kalba vyriškais balsais ir yra vaizduojami kaip vyrai, t.y. turi tikro žinių vedėjo pavyzdžiu sukurtus kompiuterinius atvaizdas.

Skaitmeniniams asistentams yra sukurtas ir belytis balsas. Jis pavadintas „Q“ ir yra sukurtas apibendrinant beveik 5000 Europos gyventojų balsų, gautą rezultatą papildomai dar moduliavus taip, kad dingtų visi vyriško ar moteriško balso moduliacijų likučiai.

Tačiau JAV technologijų korporacijos nuėjo kitu keliu – jos tiesiog siūlo pasirinkti vyrišką arba moterišką balsą.

Moteriškas DI islamo kultūroje

KTU mokslininkai priduria, kad problemų dėl „DI lyties“ ateityje gali kilti, ypač islamiškose šalyse.

„Visi mano pateikti svarstymai apie DI yra susiję su Vakarų krikščioniškos kultūros kontekstu. Jei pasižiūrėtume svarstymus apie DI islamo terpėje, rastume visiškai kitą situaciją, kitokius argumentus“, – pastebi profesorius.

Anot jo, moksliniuose žurnaluose islamo tyrėjai dabar svarsto DI suderinamumo su Korano mokymu klausimus.

Keliami ir kiti klausimai: ar moterys robotės privalės dėvėti tradicinius musulmonių drabužius? Ar islamo šalyse bus įmanoma turėti robotus, kurie kokiu nors pavidalu (išvaizda, balsu ir pan.) primins mirusius šeimos narius? Ir pan.

Diskriminavimo apraiškos

Moteriškas balsas ir vardas iš tikrųjų tėra smulkmena. Bet kuriant DI, įvairių formų diskriminaciją, šališkumą ir išankstinius nusistatymus reikia turėti galvoje ir jų sąmoningai vengti. Juolab kad jau yra gana pavojingų rasinio diskriminavimo pavyzdžių DI algoritmuose. Štai DI algoritmais paremta „Amazon“ veidų atpažinimo technologija „Rekognition“, kurią išbando JAV teisėsauga, 28 JAV Kongreso narius neteisingai identifikavo kaip įtariamuosius. Daugelis įtariamaisiais įvardytų politikų – juodaodžiai.

Ne be reikalo ES atstovai kelia DI ir jo kūrėjų etikos klausimus.

Reikia pripažinti, kad Europa DI srityje (tiek pasiekimų, tiek investicijų prasme) atsilieka nuo JAV ir Azijos. Tačiau tai mums suteikia galimybę pasimokyti iš jau padarytų klaidų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Bitė“ ir „Tele2“ įsteigė bendrą įmonę 5G diegti 

Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė“ antrinė įmonė Latvijoje „Bite Latvija“ ir bendrovė „Tele2“ įsteigė...

Paslaugos
13:05
Nauji nežinomi reiškiniai kibernetinėje erdvėje Verslo tribūna

Visi naudojamės internetu bei įvairiomis programėlėmis net žinodami, kad ši skaitmeninė aplinka nėra saugi.

„City Service“ ruošiasi eksportuoti „e-Būsto“ programėlę į užsienį 1

Pastatų priežiūros grupė „City Service“ skaitmenines paslaugas apjungia į vieną įmonę „City Service Digital“.

Išrinkta reklamos ir ryšių su visuomene sektoriaus lyderė

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko stipriausias reklamos ir ryšių...

Rinkodara
09:09
Į Baltijos šalis ateina naujas „Hilton“ ženklas Premium

Taline planuojama atidaryti tarptautinio viešbučių tinklo „Hilton“ valdomo ženklo „Hampton“ viešbutį. Tai...

Kelionių kompanija „Thomas Cook“ žlugo 14

Seniausioji pasaulyje kelionių kompanija „Thomas Cook“ žlugo. Paskutinės minutės derybos, kuriomis siekta...

Paslaugos
07:15
Technikos ir serialo „Černobylis“ gerbėjus vilioja į Molėtus Premium 2

Mėgstantiems senus automobilius ar tiesiog norintiems turiningai praleisti laiką gryname ore Lietuvoje,...

Laisvalaikis
2019.09.22
Paslaugoms internetu svarbu ne fizinis artumas, o laiką taupantys sprendimai 1

Dažnai net toliau verslo centrų įsikūrusios įmonės vardija sulaukiančios klientų iš didmiesčių, nes koks...

Gazelė
2019.09.22
Startuolio „Randu.lt“ kūrėjai parduoda darbą Premium 7

Paulius Rudys ir Paulius Vanagas, startuolio „Randu.lt“ įkūrėjai, pasakoja, kad idėja kurti įrankį personalo...

Laisvalaikis
2019.09.22
Dažniausios įmonių IT saugumo klaidos

Šiandien pranešimai apie didesnius ar mažesnius nusikaltimus elektroninėje erdvėje, kurių metų įmonės netenka...

Technologijos
2019.09.21
Medijoms skiriame daugiau laiko nei miegui

Vidutiniškai šalies gyventojai su medijomis per dieną praleidžia per 7 val., iš šio laiko beveik valandą...

Rinkodara
2019.09.21
Bene svarbiausia „iPhone 11“ inovacija – sena ryšio technologija  Premium 24

Prasidėjus išankstinei „iPhone 11“ prekybai, vėl atgijo diskusijos dėl šių įrenginių. Nuomonės, kaip įprasta,...

Technologijos
2019.09.21
Nors namų restoranai jau du, abu visų norinčių nepriima Premium 2

Pasaulyje populiarūs namų restoranai jau skinasi kelią ir Lietuvoje – šiuo metu tokių yra bent du. Nors jų...

Gazelė
2019.09.20
„Bankera“ pasiūlė paskolas su kriptovaliutų įkeitimu 28

Lietuvių įkurta bendrovė „Bankera“ pradeda dalinti paskolas su kriptovaliutų įkeitimu.

Rinkos
2019.09.20
Antrąjį ketvirtį su nakvyne keliavo 6,7% daugiau vietinių turistų

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu, su viena ir daugiau...

Paslaugos
2019.09.20
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“ 12

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Verslo aplinka
2019.09.20
„Revolut” pristatė akcijų prekybą standartinių ir „Premium“ planų naudotojams 29

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ pristatė galimybę prekiauti...

Rinkos
2019.09.20
„AAA Law“ turi naują partnerį, subūrė bankininkystės ir finansinių paslaugų profesionalų komandą Verslo tribūna 8

Šių metų vasaros pabaigoje prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ prisijungė asocijuotas partneris dr.

Finansai
2019.09.20
Kablelio galia – prievaizdo rankose 1

Bausti negalima pasigailėti“ – kur dėti kablelį, sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba...

Verslo aplinka
2019.09.20
Buvę „Ellex Valiunas“ partneriai įsteigė specializuotą advokatų kontorą Premium 16

Rugsėjį veiklą pradėjo nauja advokatų kontora „Milašauskas, Martinkutė, Smaliukas ir partneriai“, kurios...

Paslaugos
2019.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau