4 iš 10 mokslo daktarų renkasi karjerą versle, kur atlyginimai didesni

Publikuota: 2019-04-15
Giedrius Viliūnas, MOSTA vadovas. MOSTA nuotr.
Giedrius Viliūnas, MOSTA vadovas. MOSTA nuotr.

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) skaičiuoja, kad Lietuvoje 43% doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų, t.y. versle. MOSTA tyrimas taip pat rodo, kad mokslo daktarų atlyginimai kur kas didesni už šalies vidurkį, ir siekia 1.842 Eur.

37% mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse. Tokius duomenis atskleidžia pirmą kartą atliktas mokslo ir meno daktarų karjeros tyrimas, kurį iniciavo MOSTA. Tyrimo metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.

„Analizės rezultatai leidžia šiek tiek kitu kampu pažvelgti į doktorantūros studijų procesą. Beveik pusė doktorantūros absolventų renkasi tęsti karjerą už akademijos ribų ir savo, kaip tyrėjo-specialisto, įgūdžius pritaiko kituose sektoriuose. Tuo metu doktorantūros studijų turinys vis dar daugiausia orientuojamas į darbą akademiniame sektoriuje“, – sako Giedrius Viliūnas, MOSTA vadovas.  

Siūlo pakeitimus

Atsižvelgiant į tai, kad po studijų baigimo didelė dalis doktorantūros studijų absolventų dirba ne akademinį darbą, siūloma doktorantūros studijų turinį papildyti. „Siekiant, kad jaunieji tyrėjai įgytų kompetencijų, reikalingų sėkmingai karjerai kituose sektoriuose, doktorantūros studijų turinį reikėtų papildyti žiniomis ir įgūdžiais, skirtais studentams pasirengti ne tik karjerai akademijoje, bet ir alternatyviems karjeros keliams, pavyzdžiui, verslo steigimui, darbui privačiame ar valstybiniame sektoriuje“, – sako p. Viliūnas.

Pasak MOSTA vadovo, toks pokytis atlieptų globalias doktorantūros studijų kaitos tendencijas.

„Viena iš pagrindinių pokyčio krypčių – doktorantūros modelių diversifikavimas. Šalia tradicinio – tyrimų atlikimu paremto – modelio įsitvirtina praktika vystyti industrinės ir profesinės doktorantūros studijas, kurios daugiau orientuojasi į naujų sprendimų paiešką ir žinių diegimą verslo sektoriuje ar valstybės tarnyboje. Taip yra siekiama modernizuoti ekonomiką, judant prie didesnę pridėtinę vertę kuriančio verslo, perkelti daugiau žinių į viešąjį sektorių“, – tvirtina p. Viliūnas.

Mokslo daktarų atlyginimai

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad doktorantūros studijų absolventų atlyginimai dvigubai viršijo vidutinį atlyginimą šalies ūkyje. 2018 m. liepos mėn. mokslo (meno) daktarų vidutinis atlyginimas siekė 1.842 Eur. Tuo metu šalies ūkyje darbo užmokesčio vidurkis buvo 936 Eur. Visos sumos nurodomos neatskaičius mokesčių.

Visgi pastebimi reikšmingi darbo užmokesčio skirtumai, priklausomai nuo baigtos studijų krypties. Didžiausias pajamų vidurkis fiksuojamas biomedicinos srityje (2.233 Eur), mažiausias – meno srityje (1.030 Eur) ir humanitarinių mokslų srityje (1.133 Eur).

MOSTA atkreipia dėmesį, kad šioje analizėje nėra nagrinėjamos pajamos, gautos iš individualios veiklos.

„Tikėtina, kad dalį pajamų menų bei humanitarinių mokslų absolventai gauna vykdydami šią veiklą, tad realios jų pajamos yra didesnės“, – rašoma analizės ataskaitoje.

Technologijų, fizinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų absolventų pajamų vidurkiai palyginamuoju laikotarpiu atitinkamai buvo 1.893 Eur, 1.849 Eur, 1.803 Eur ir 1.430 Eur.

Doktorantų stipendijos

MOSTA atliktame tyrime pastebima, kad lyginant su bakalauro ir magistro studijų absolventų skaičiumi, Lietuvoje doktorantūros studijų absolventų yra santykinai nedaug. Kasmet doktorantūros studijas Lietuvoje baigia šiek tiek mažiau nei 400 doktorantų. 2017 m. doktorantūros absolventai sudarė tik 2% visų tų metų absolventų. Palyginimui, ES vidutiniškai 4% visų absolventų kasmet – doktorantai. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 29-ąją vietą iš 36-ių duomenis pateikusių šalių Europoje.

„Norint gerinti šį rodiklį ir pagal doktorantūros studijų absolventų dalį artėti prie ES vidurkio, reikia ir toliau dėti pastangas tiek gerinant doktorantų studijų sąlygas, tiek didinant darbo akademijoje patrauklumą. Reikia pastebėti, kad praėjusiais metais dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai augo vidutiniškai 18%, o augimas šalies ūkyje siekė 9%. Visgi, norint pasiekti ilgalaikį efektą, akademinio personalo atlyginimų didinimas turėtų būti nuolatinis prioritetas, o ne vienkartinė akcija“, – tikina p. Viliūnas.

MOSTA vadovas vardija ir skirtumus tarp lietuviškų, latviškų bei estiškų stipendijų. Pirmųjų dviejų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų yra 772 Eur, trečių ir ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur. Anot MOSTA vadovo, pirmųjų dviejų metų doktorantai Lietuvoje gauna beveik 300 Eur didesnes stipendijas nei kolegos Estijoje ir per 600 Eur didesnes stipendijas nei latviai. Vėlesnių kursų doktorantų stipendijos taip pat beveik 700 Eur viršija stipendijas Latvijoje. Nuo estų pora šimtų eurų atsiliekame.

Per 6 metus (2012–2017 m.), kuriuos apėmė tyrimas, daugiausia doktorantūros studijų absolventų buvo paruošta socialinių (609), technologijos (519) ir biomedicinos (490) mokslų srityse. Fizinius mokslus baigė 353 doktorantai, humanitarinius – 220, žemės ūkio – 92, menų – 28.

Apie tyrimą

Mokslo daktarų karjeros tyrime analizuojama 2.311 trečios pakopos absolventų, mokslo (meno) daktaro laipsnį įgijusių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2012–2017 m., duomenys. Tyrimo metu nagrinėtos doktorantūros absolventų pajamos ir užimtumas 2017 m. spalio, 2018 m. sausio, balandžio ir liepos mėn. Tyrime naudoti Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenys.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Registrų centras pirmiausiai atvers duomenis apie šalies NT 2

Nuo kitos savaitės Registrų centras (RC) pradės publikuoti atvirų duomenų rinkinius: pirmiausiai bus...

Statyba ir NT
2019.07.23
Vietoj „Britanikos“ Kaune iškils naujas viešbutis 7

Vietoj apleisto „Britanikos“ viešbučio Kauno centre ruošiamasi statyti naują viešbutį su konferencijų centru.

Paslaugos
2019.07.23
Belgai iš amerikiečių perka 100 žmonių Lietuvoje įdarbinusią „Webhelp“

Belgijos investicijų bendrovė „Groupe Bruxelles Lambert“ (GBL) pradeda derybas dėl tarptautinės paslaugų...

Rinkos
2019.07.23
Lietuviškas sporto startuolis patraukė „Samsung“ dėmesį 8

Šią savaitę „Samsung“ „blockchain“ piniginė pasipildė naujomis programėlėmis. Tarp dvylikos atrinktų...

Gazelė
2019.07.23
Ruošiasi privatizuoti „Vilniaus metrologijos centrą“ 1

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis bei valstybės įmonių privatizavimą vykdantis Turto bankas...

Paslaugos
2019.07.23
Prekių pristatymo versle apstu nišų Premium 1

Besiplečianti e. prekyba rodo, kad pristatymo ir su juo susijusių paslaugų poreikis auga, o partnerių, kurie...

Prekyba
2019.07.23
Problemiški IT viešieji pirkimai: konkursų mažiau, išleista daugiau Premium 5

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavo ir palygino IT paslaugų pirkimų tendencijas 2016–2018 ir...

Paslaugos
2019.07.23
„Aterna“ atsisakė planų Klaipėdoje statyti krematoriumą Premium

Seniausią uostamiestyje veikiančią laidojimo paslaugų bendrovę įsigiję nauji akcininkai nusprendė nebesiekti...

Gazelė
2019.07.23
Karaliaučiaus turistiniai perlai: nuo „Šokančio miško“ iki povandeninių laivų 14

Nuo liepos 1 d. pradėjus dalinti nemokamas e. vizas į Karaliaučių, ten plūstelėjo Lietuvos turistai.

Paslaugos
2019.07.22
Reklamos agentūrų metai: šuolis – gamybos įmonėse, iššūkiai – kūrybininkams Premium 2

30-ies didžiausių kūrybinių ir reklamos agentūrų pardavimai per 2018 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

Rinkodara
2019.07.22
Prekių pristatymo kaštų valdymas: skirtingų e. parduotuvių patirtys Premium

Sąnaudoms vis labiau spaudžiant, estų e. prekybininkai, tarp jų ir mažmenininkas „Selver“, skelbia nuo rudens...

Prekyba
2019.07.22
Egipto kurortuose plinta plastiko draudimų banga 3

Vis daugiau Egipto kurortų žengia Hurgados pėdomis ir įveda plastiko draudimą.

Paslaugos
2019.07.22
Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Verslo aplinka
2019.07.22
Kaip „Libra“ taps pasauline valiuta, arba Kodėl „Libra“ nepatinka centriniams bankams Premium 4

Pasaulio investuotojus ir kriptovaliutų bendruomenę žinios apie „Facebook“ planus išleisti savo kriptovaliutą...

Rinkos
2019.07.22
Kaip grįžta investicijos į socialinę atsakomybę 6

Lietuvos verslo pasaulyje yra dvi klaidingo mąstymo kryptys, kai pradedama kalba apie socialinę atsakomybę.

Rinkodara
2019.07.21
Pirmieji „GovTech“ iššūkiai: viešasis sektorius trokšta sprendimų duomenims 7

Neseniai oficialiai startavusi „GovTech“ laboratorija paskelbė pirmuosius bandomuosius viešojo sektoriaus...

Paslaugos
2019.07.21
Startuoliai nebeišsitenka, o vietų plėtrai sostinėje nėra  25

Startuolių parko „Vilnius tech park“ valdytojai, nebetilpdami dabartinėse patalpose Sapiegų parke, ieško...

Technologijos
2019.07.20
TOP 5 Lietuvoje plintantys skaitmeniniai kenkėjai 2

Slovakijos kibernetinio saugumo kompanija ESET sako, kad vasarą suaktyvėjo pavojingų kompiuterinių virusų...

Paslaugos
2019.07.20
Prieš 50 metų žmonės išsilaipino Mėnulyje 92

Lygiai prieš pusę amžiaus pirmą kartą žmogus žengė Mėnulio paviršiumi. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis...

Technologijos
2019.07.20
Didžiausią žuvį „Deeper“ pagavo šiemet pirmą pusmetį 5

Išmaniąsias technologijas žvejams kurianti UAB „Deeper“ pirmąjį 2019 m. pusmetį pradėjo fiksuodama...

Paslaugos
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau