Skaitmeninė ekonomika Lietuvos BVP iki 2025 m. padidintų 8,8 mlrd. Eur

Publikuota: 2019-03-12
Atnaujinta 2019-03-12 18:40
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Lietuvos ekonomikos augimas viršija regiono vidurkį, tačiau norintį jį išlaikyti ar paspartinti reikia ieškoti kitų augimo variklių. Vienas iš jų gali būti skaitmeninė ekonomika. Dėl jos, kaip skaičiuoja verslo valdymo konsultacijų bendrovė „McKinsey & Company“, iki 2025 m. Lietuva BVP gali padidinti papildomais 8,8 mlrd. Eur.

Antradienį startuolių centre „Vilnius Tech Park“ „McKinsey & Company“ pristatė savo tyrimo „Skaitmeninis proveržis įgauna pagreitį: kaip skaitmeninimas gali tapti kitu Vidurio ir Rytų Europos augimo varikliu“, ataskaitą.

Tyrimo duomenimis, panaikindama skaitmeninės ekonomikos atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrąjį vidaus produktą (BVP) 8,8 mlrd. Eur arba papildomais 1,5 procentinio punkto per metus.

Skaitmeninimo įtaka didėja

„Vidurio ir Rytų Europos šalys sugebės išnaudoti visą regiono skaitmeninės transformacijos potencialą tik glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje. Lietuva turi puikius pagrindus keliose srityse, pavyzdžiui, aukštos kokybės skaitmeninę infrastruktūrą bei daugybę talentų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) bendruomenėje“, – sako Marcinas Purta, „McKinsey & Company“ partneris ir minimos ataskaitos pagrindinis autorius.

Anot jo, Lietuva turi didesnį STEM absolventų talentų banką (santykine prasme) nei skaitmeninėje srityje pažengusios Šiaurės šalys. Lietuvoje STEM sričių absolventų yra 245 iš 100.000 piliečių, o Šiaurės šalyse – 206 ir 100.000. Lietuvoje taip pat fiksuojama viena geriausių pasaulyje greito plačiajuosčio ryšio aprėptis. Lietuvoje maždaug 98% populiacijos turi prieigą prie 4G ryšio – jai tenkanti itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio prenumeratų (abonentų) dalis yra didesnė nei tenkanti skaitmeninėms lyderėms – Šiaurės šalims (27% Lietuvoje ir 26% Šiaurės šalyse).

„BVP vienam Lietuvos gyventojui 1996-2017 m. laikotarpiu augo net 136%. Nepaisant to, šalies ekonomikai reikalingi nauji augimo šaltiniai“, – tęsia p. Purta.

Jam iš esmės pritaria ir Jekaterina Rojaka, Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Anot jos, skaitmeninė ekonomika daro vis didesnę įtaką ir iš esmės keičia iki šiol ne skaitmeninėmis laikytas ekonomikos sritis.

„Jei ją bandytumėm išskirti ir nagrinėti atskirai, matytume, kad skaitmeninė ekonomika auga kelis kartus sparčiau nei kiti ekonomikos sektoriai. Tačiau kol kas nėra vieningos metodikos kaip ją matuoti. Todėl būtina ne tik vystyti atitinkamus tyrimus, kurie leistų įvertinti skaitmeninės ekonomikos dydį ir jos įtaką ūkio rodikliams, bet ir kalbėti apie teisėkūros orientavimą ir prisitaikymą prie naujos skaitmeninės realybės ir jos teikiamų galimybių“, – sako p. Rojaka.

Kaip spartinti skaitmeninimą

Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Baltijos šalims, pastebi, kad nepaisant šalyje turimos skaitmeninės infrastruktūros, jai išnaudoti būtinas aktyvesnis skaitmeninių įgūdžių ugdymas.

„Akivaizdu, kad Lietuvoje jau yra talentingų specialistų ir reikiamų išteklių. Šiek tiek daugiau bendradarbiaujant ir pakeitus požiūrį, skaitmeninė ekonomika galėtų būti naujasis šalies strateginis augimo šaltinis. Mes norime būti šio proceso dalis, remdami Lietuvos pastangas pasiekti skaitmeninį proveržį. Mes pasiryžę investuoti į ateičiai būtinus įgūdžius ir remti Lietuvos įmones savo iniciatyvomis ir mokymais“, – teigia p. Kubilius.

„Google“ šalyje jau pristatė ir įgyvendina skaitmeninio švietimo iniciatyvas bei projektus, tarp kurių –  „Grow with Google“. Be to, šios kompanijos labdaringas fondas „Google.org“ savo partneriams – kūrybinių technologijų akademijai „bit&Byte“ – skyrė reikalingų lėšų programai „Technologijų vedliai“, skirtai Lietuvos pradinių mokyklų mokytojų skaitmeninių įgūdžių lavinimui.

Savo ruožtu, Paulius Vertelka, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius, užsimena, kad skaitmeninės ekonomikos apimtys nuolat plečiasi, tad ją darosi vis sunkiau atskirti nuo bendros ekonomikos. Anot jo, norint geriau suprasti ir išnaudoti skaitmeninės ekonomikos suteikiamas galimybes, prasminga turėti ir įgyvendinti tiek nuoseklią nacionalinę politiką, tiek ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių tarp regiono valstybių. Jis priduria, kad būtina tobulinti darbuotojų ir vartotojų įgūdžius ir skatinti procesų skaitmenizavimą verslo įmonėse, ypač – smulkiosiose. Tai leistų pasiekti didesnio efektyvumo ir konkurencingumo.

Ponas Purta reziumuoja, kad viešasis sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį transformacijos procese, naudodamas skaitmenines technologijas, kad greitesniais ir sklandesniais procesais ir paslaugomis galėtų naudotis tiek įmonės, tiek piliečiai.

„Politikai galėtų skatinti technologijų pritaikymą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Jie gali pagerinti startuoliams skirtą ekosistemą bei skaitmeninių inovacijų galimybes, pavyzdžiui, sukurdami bandomąją inovacijų aplinką. Jie taip pat gali padėti darbuotojams, pradėdami vykdyti programas, kurių tikslas – „perkvalifikuoti“ darbuotojus. Piliečiai taip pat turi būti aktyvūs; investicijos į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi leis jiems pasinaudoti naujomis darbo rinkos galimybėmis. Be to, asmenys taip pat turi būti lankstesni savo karjeros atžvilgiu”, — komentuoja „McKinsey & Company“ partneris.

Pagrindinės tyrimo išvados

  • Nuo 1996 iki 2017 m. dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių, nagrinėjamų šioje ataskaitoje, užfiksuotas vidutinis 114% dydžio BVP vienam gyventojui. Tačiau dabar augimo varikliai ima silpnėti. Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos, įskaitant ir Lietuvos, yra nepakankamai kapitalizuotos, lyginant su pažangesnėmis Europos valstybėmis (Lietuvoje kapitalas yra 62% mažesnis nei didžiosiose ES valstybėse), dėl nedidelio ir toliau vis mažėjančio nedarbo lygio auga darbo jėgos kaina – 2018 m. Lietuvoje padidėjimas lygus vidutiniškai 6,2%. Be to, darbo našumas vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos.
  • Skaitmeninimas gali būti kitas stiprus Lietuvos augimo variklis. Panaikindama skaitmeninį atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025 metų galėtų padidinti BVP papildomais 8,8 mlrd. EUR. Šiame scenarijuje Lietuvoje iki 2025 m. BVP gali padidėti papildomais 1,5 procentinio punkto. O šalies skaitmeninė ekonomika bendrai išaugtų nuo esamų 5,1% BVP iki 19% BVP.
  • Lietuvai būtina gerinti šalies produktyvumą per skaitmeninį viešojo ir privataus sektorių pertvarkymą, taip pat skatinant elektroninę prekybą ir vartotojų išlaidas skaitmeninei įrangai, ją įsigyjant ne internetu.
  • 10-tyje ataskaitoje nagrinėjamų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, yra laikomos „skaitmeninio proveržio“ (angl. — „Digital Challengers“) šalimis, nes demonstruoja stiprų skaitmeninio augimo potencialą ir turi galimybę lenktyniauti su Šiaurės Europos skaitmeniniais lyderiais (Belgija, Danija, Estija, Suomija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija).
  • Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės, gana vėlai prisijungė prie skaitmeninimo iniciatyvų. Todėl mūsų regiono šalys yra mažiau susietos su senesnėmis technologijomis ir gali sparčiau augti, nes reikia mažiau sąnaudų, lyginant su Vakarų Europos šalimis, keičiant senas technologijas naujomis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Buvę „Ellex Valiunas“ partneriai įsteigė specializuotą advokatų kontorą Premium 10

Rugsėjį veiklą pradėjo nauja advokatų kontora „Milašauskas, Martinkutė, Smaliukas ir partneriai“, kurios...

Paslaugos
2019.09.19
„Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įmonių valdymas perduodamas motininei įmonei 1

Privačių darželių tinklo UAB „Vaikystės Sodas“ ir UAB Karalienės Mortos mokykla valdymas – strateginiai,...

Paslaugos
2019.09.19
Nuo šiol Scania vilkikuose – dar galingesni ir degalus efektyviau taupantys varikliai Verslo tribūna

Šią vasarą pasaulio transporto rinkos milžinė Švedijos bendrovė Scania pristatė naują 540 arklių galios (AG)...

„Mediapark“ toliau superka mažas įmones, meta iššūkį NFQ ir „Telesoftui“ Premium 11

Povilo Redko ir UAB „Entra holdings“ (anksčiau „Civitta Holdings“) valdoma informacinių technologijų (IT)...

Technologijos
2019.09.19
Klaipėdiečiai sukūrė dizaino „daktarą“ – už mėnesio abonementą atliks neribotai darbų Premium 1

Skaitmeninės rinkodaros priemonėms užimant svarbią vietą reklamos ir komunikacijos strategijose, šios srities...

Gazelė
2019.09.19
Kauno mokslininkai sukūrė išmanų pakabuką, stebintį senjorų sveikatos būklę  8

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai vysto senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą, kuri...

Paslaugos
2019.09.18
D. Trumpas savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais pasirinko Robertą O'Brieną

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvardijo naują patarėją nacionalinio saugumo klausimais. Robertas O'Brienas...

Verslo aplinka
2019.09.18
„Goopal Pay“ keičia pavadinimą į CBI 1

Kinijos kapitalo finansinių technologijų (fintech) įmonė „Goopal Pay“, kurios akcininkė yra Honkongo biržoje...

Rinkos
2019.09.18
Žmonių norą gauti prizų startuolis pavertė verslu Premium 15

Per trumpą laiką – net keli šimtai tūkstančių „Lympo“ programėlės, skatinančios kuo daugiau vaikščioti ar...

Gazelė
2019.09.17
Seime žlugo bandymai mažinti alkoholio suvaržymus parduotuvėms ir lauko kavinėms 21

Seimas atmetė siūlymą ilginti prekybos alkoholiu laiką sekmadienį. Taip pat nepritarta iniciatyvoms...

Paslaugos
2019.09.17
Pradėta transliuoti nauja TV programa lenkų kalba 8

Lietuvoje pradedama rodyti nauja televizijos programa lenkų kalba – „TVP Wilno“. Ją matys Vilniaus miesto ir...

Rinkodara
2019.09.17
Grynųjų iš pavėžėjų Seimas neatims 2

Seimas linksta griežčiau reglamentuoti pavėžėjų veiklą, tačiau atsisako nuostatos neleisti už pavėžėjų...

Paskelbė, kiek Lietuvoje yra restoranų, kavinių ir valgyklų

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonėms 2018 m. pabaigoje priklausė 4.000 restoranų, barų, kavinių,...

Paslaugos
2019.09.17
„NFQ Technologies“ vystomą startuolį „Lemoncat“ perėmė „B2B Food Group“  1

Aštuoniose pasaulio rinkose maitinimo paslaugų verslui skirtas platformas valdanti grupė „B2B Food Group“ už...

Paslaugos
2019.09.17
Viešbučių bei butų vajus krimstelėjo ir trumpalaikės nuomos pajamas Premium 2

Šis vasaros sezonas Vilniaus trumpalaikės butų nuomos rinkoje pažymėtas mažėjusiomis kainomis. Tai lėmė tiek...

Statyba ir NT
2019.09.17
Atleistas Telecentro valdybos pirmininkas E. Vaišvilas  26

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas atleistas iš...

Technologijos
2019.09.16
Vilniaus oro uoste nakties metu laikinai uždaromas išvykimo pandusas 5

Iki spalio vidurio pandusas bus remontuojamas, naktimis ribojant automobilių eismą.

Vilniuje atidarytas antrasis „Re.Formato“ tinklo sporto klubas 5

Vilniuje duris atvėrė antrasis „Re.Formato“ tinklo sporto klubas. Bendrovė „Darnu Group“ į 510 kv. m. klubą...

Paslaugos
2019.09.16
Skirtingi receptai elektromobilių infrastruktūrai: brangiai arba lėtai  Premium 16

Lietuvos miestuose masiškai įrengiamos elektromobilių stotelės, kurių galios parinkimas derinamas pagal...

Automobiliai
2019.09.16
Pensijų nešiotojai: kuriamas Lietuvos pašto monopolis 7

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau