„Fintech“ industrija: gardus kąsnis profesinių paslaugų rinkai?

Publikuota: 2019-02-24
Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje. Įmonės nuotr.
Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje. Įmonės nuotr.
„PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje

Viešojoje erdvėje kyla diskusijos apie tradicinio bankų, finansų įstaigų sektoriaus pamatus klibinančius finansinių paslaugų startuolius, kurie iš pagrindų keičia sektoriaus veidą, bando užimti rinkos dalį ir tapti jos šeimininkais. Vis dėlto, „chuliganais“ pravardžiuojami žaidėjai kartu su savimi atsineša ir naujas galimybes.

Profesines paslaugas teikiančios įmonės jau pradeda siūlyti savo paslaugas šiems startuoliams. Ir atranda tiek naujas galimybes, tiek iššūkius, kurių įveikimas taps glaudaus bendradarbiavimo bei abiejų sektorių profesionalumo įrodymu. Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai rašė, kad 2018 m. Lietuva yra antra po JK visoje ES pagal išduotą elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių. Tikėtina, kad dėl „fintech“ plėtros ženkliai išaugs tiek bankų, tiek kitų finansinių įstaigų skaičius. O šiuo metu „fintech“ industrija dar ir sparčiai keičiasi. Manau, kad visos profesines paslaugas teikiančios įmonės mato šiuos pokyčius ir pritaiko savo paslaugas prie „fintech“ startuolių veiklos modelio ir lūkesčių.

„Fintech“ industrijos klientai – tai žaidėjai, kurie dabar realizuoja savo potencialą, verčia jį rinkos dalimi ir pradeda gauti pelną. Profesines paslaugas teikiančios įmonės jiems siūlys ne tik audito paslaugas, bet ir apskaitos, vidaus kontrolių tobulinimo, IT sistemų saugumo, verslo teisės, mokestines ir kitas konsultacijas. Rinka tikrai sukunkuliuos. Žinoma, mums reikės prisitaikyti ir prie jų poreikių – labai dinamiškos, dažnai ir globalios plėtros, nuolatinių pokyčių kultūros.

Pastaruoju metu viešai skelbta, kad finansų startuolis „Revolut“, britų „Akce“ grupės Lietuvos bendrovė „European Merchant“ ir Kredito unija „Mano unija“, pakeitusi pavadinimą į „Mano bankas“, gavo specializuoto banko licenciją Lietuvoje. Dar kelios įmonės yra toli pasistūmėjusios siekdamos specializuoto banko licencijos.

Kas jungia šiuos ir kitus „fintech“ bankus? Inovatyvumas ir naujausių technologijų taikymas veikloje. Tad pirmiausiai auditoriai turėtų labai didelį dėmesį skirti tokiame banke naudojamų technologinių sprendimų ir sistemų supratimui, šių sistemų patikimumo ir duomenų, apdorojamų šių sistemų, teisingumo įvertinimui.

Tradiciniai bankai turi platformas, kurias naudoja dešimtmečius. Tai - laiko patikrintos, žinomų IT sprendimų tiekėjų sukurtos sistemos, atitinkančios visas reguliacines taisykles. „Fintech“ bankai platformas kuriasi patys arba prisitaiko dalį sukurtų sprendimų. Tai yra didelė „fintech“ banko veiklos rizika, nes jų veiklos pagrindas – tinkamai veikiančios platformos.

Štai čia gali padėti ir profesines konsultacijas teikiančios įmones – laiku patikrinti platformų saugumą, atrasti sistemos klaidas, patikrinti, kaip veikia kontrolės ir, galiausiai, kaip generuojama informacija. Ir tuo pačiu prisidėti prie „fintech“ bankų sėkmės. Žinoma, reikės, kad ir patys bankai sustyguotų savo procesus ir juos kontroliuotų, užtikrindami atitikimą reguliaciniams reikalavimams. Iššūkiu gali tapti ir „fintech“ įmonių „virtualumas“. Tikėtina, kad daugelis tokių bankų ir kitų finansinių įstaigų turės pakankamai nedideles komandas Lietuvoje. Jų žmonės bus išsibarstę visoje ES ar net visame pasaulyje, nemažai paslaugų bus teikiama kitų įmonių (angl. outsource), duomenys kybos „debesyse“. Tiek profesinių paslaugų įmonės, tiek reguliuojančios institucijos turės pritaikyti savo veiklos modelius, komandų sudėtį (tiek geografiškai, tiek kompetencijų ir gebėjimų požiūriu), kad efektyviai audituotų ar kontroliuotų „fintech“ įmones.

Žvelgdami į „fintech“ kaip į būsimus klientus, turėsime ypač kritiškai vertinti jų pačių, jų steigėjų ir akcininkų reputaciją. Lietuvos bankas atlieka patikrą šiose srityse, tačiau priimdami naują klientą, ypač banką ar finansinę instituciją, patys turime įsitikinti, kad jis atitinka kompanijos vidinius reikalavimus, neturi kriminalinių įrašų/patirčių, jo reputacija – nepriekaištinga. Didžiojo ketverto klientų priėmimo procedūros yra itin griežtos, nes audituodami įmonę tampame asocijuojami vieni su kitais.

Taip pat nerimą kelia gana trumpa daugumos „fintech“ bankų veiklos istorija. Dėl to auditoriams gali būti sunku vertinti jų veiklos perspektyvas ir tęstinumą. O auditoriai privalo įvertinti riziką bent vieniems metams į priekį. Veiklos modelio tvarumas yra itin svarbus tiek Lietuvos bankui kaip reguliatoriui, tiek auditoriams. Nes, jeigu bankas bus nepelningas ilgesnį laikotarpį, tikėtina, kad kils problemų su atitikimu kapitalo pakankamumo, likvidumo ir kitiems rodikliams (nebent akcininkai būtų pasiryžę nuolat investuoti, finansuodami plėtrą).

Vienas iš „karštų“ klausimų mūsų regione yra bankų ir finansų įstaigų atitikimas pinigų plovimo prevencijos reikalavimams (AML). „Fintech“ bankai kliento identifikavimą dažniausiai atlieka nuotoliniu būdu, naudodami inovatyvius technologinius sprendimus. Tinkamai atliekant tai neturėtų kelti papildomų rizikų, tačiau po žinomų problemų bankų sektoriuje Estijoje ir Latvijoje, Lietuvoje veikiantys bankai neturės teisės paslysti. Kol nėra išspręsti indėlių draudimo klausimai Europos mastu, „fintech“ bankų veiklos plėtra kitose ES šalyse (indėlių rinkimas), gali kelti papildomų rizikų Lietuvos indėlių draudimo sistemai. Tikėtina, kad pradiniame plėtros etape tokie bankai bus pakankamai agresyvūs siūlydami aukštesnės palūkanas. Vėliau jie turėtų rasti savo nišą, o pati indėlininkų bazė turėtų vėl nusistovėti.

Finansinėms įstaigoms taikomi griežti reguliaciniai reikalavimai, kurie gali tapti „fintech“ bankų veržlaus vystymosi stabdžiu. Svarbu, kad būtų tinkamas tonas „iš viršaus“ ir „fintech“ institucijos traktuotų šiuos reikalavimus rimtai, o ne kaip veiklos plėtrą ribojančią problemą ar formalumus. Kitas dalykas – veržlumas, kurio startuoliai neturėtų prarasti. Jų mąstysena, kultūra yra paremta orientacija į greitį „greitai padarome, jei veikia, tai veikia, o jei neveiks – greit sutvarkysim“. Laimės tos „fintech“ įmonės, kurios sugebės suderinti du požiūrius – neprarasti veržlumo, bet pasiekti ir tradicinių finansinių įstaigų solidumą ir patikimumą. Jei bus tokių, kurios pasirinks „tik tik“ atitikti reikalavimus – jos gali tapti rizikingu klientu, ir papildomų problemų šaltiniu visam šalies finansų įstaigų sektoriui.

Visgi „fintech“ įmonių strategija yra pakeisti mums pažįstamą finansų sektoriaus vaizdą iš esmės, tapti šio sektoriaus lyderėmis, o ne vienadienėmis žvaigždėmis. Galime tikėtis, kad jos investuos į pakankamus žmogiškuosius išteklius bei lėšas ir sukurs technologijomis įgalintas procedūras bei visiškai reguliacinius reikalavimus atitinkantį verslo modelį. O iš jo galėsime mokytis visi – tiek profesinių paslaugų įmonės, tiek kiti startuoliai, tiek tradiciniai bankai.

Komentaro autorius - Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Panevėžio kavinė per trejus metus įsitvirtino, o dabar ir ramiai miegos Premium 1

Panevėžio kavinė „Kavos dėžutė“ rado vietą miesto kavinių žemėlapyje – trečius metus veikiantis šeimos...

Gazelė
2019.10.13
Su piešiniais ant siuntų terminalų taiko į aplinkosaugos temą 1

Lietuvos paštas su meno kūriniais ant „LP Express“ siuntų terminalų bando atkreipti visuomenės dėmesį į...

Rinkodara
2019.10.13
Suskaičiavo, kiek pajamų restoranai nuslepia per pietus 24

Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800.000 Eur...

Paslaugos
2019.10.13
„Revolut“ nusisamdė „JPMorgan“, kad padėtų pritraukti 1,5 mlrd. USD 16

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją,...

Rinkos
2019.10.13
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Niujorko MoMA atsinaujino už 450 mln. USD

Spalio pabaigoje po rekonstrukcijos duris lankytojams atvers Niujorko Modernaus meno muziejus (MoMA).

Laisvalaikis
2019.10.12
TOP10 „Facebook“ nuomonės formuotojų Lietuvoje 23

Skaitmeninio turinio agentūros „SuperYou“ sudarytame Lietuvos influencerių reitinge įtaigiausia nuomonės...

Rinkodara
2019.10.12
Savivaldybėms siūlomas modelis, kaip daugiau paslaugų įsigyti iš socialinio verslo

„Versli Lietuva“ parengė modelį, pagal kurį savivaldybės daugiau paslaugų galėtų perduoti partneriams:...

Paslaugos
2019.10.11
Kauno „Žalgirio“ arenoje prasidėjo paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ 1

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktadienį prasidėjusi lietuviškų prekių ir paslaugų paroda „Rinkis prekę...

Paslaugos
2019.10.11
Daujotų šeima atrado savo pragyvenimo kaime būdą: verslą veža šunų kinkiniai Premium

Istorijų apie karjerą mieste į ramų gyvenimą kaime iškeitusius miestiečius yra nemažai. 16 metų vienkiemyje...

Laisvalaikis
2019.10.11
„Išmanios Lietuvos“ pranešėjas: daugelio atsakymų dar neturime, bet DI nereikia bijoti 6

Dr. Giedrius Buračas, biofizikas ir neurobiologas, vadovaujantis keliems JAV gynybos departamento...

Technologijos
2019.10.11
Interviu su M. Jurgilu: „Facebook“ kriptovaliutos idėja gali išvirsti „į kai ką įdomaus“ Premium 16

Socialinio tinklo „Facebook“ planai išleisti kriptovaliutą librą paskatino centrinius bankus įdėmiau...

Rinkos
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Kodėl Tauragės rajonas gali būti vadinamas žaliausiu Lietuvoje? Verslo tribūna 18

Tauragė save tituluoja žaliausiu Lietuvos rajonu, kuriame išnaudojama saulės, vėjo, vandens ir net dumblo...

Statyba ir NT
2019.10.11
Akinių lęšių gamintoja „Bod Lenses“ keičia vizualinį identitetą 2

Penktus metus skaičiuojanti Baltijos regiono akinių lęšių gamybos įmonė „Bod Lenses“ keičia vizualinį stilių.

Rinkodara
2019.10.10
Šiaulių bankas pasirinko socialinių tinklų partnerius 2

Šiaulių bankas stiprina pozicijas socialinėje erdvėje – komunikacijos partneriais pasirinko skaitmeninės...

Rinkodara
2019.10.10
Lietuvių kriptovaliutų biržoje „suvaikščiojo“ 80 mln. Eur, atėjo naujas akcininkas 8

Lietuvos bendrovė „Bitmarket“, valdanti tarptautinę kriptovaliutų biržą „Btc-exchange.com“, pernai pasiekė...

Rinkos
2019.10.10
Automobilių perpardavėjus vejasi mokesčiai, siaurėja landos „ratus“ įsigyti pigiau

Naudotų automobilių pardavėjai 2019 m. I pusmetį, palyginus su 2018 m. sausiu-birželiu, sumokėjo 11,6 mln.

Finansai
2019.10.10
„Konica Minolta Baltija“ turi naują vadovą

16 metų UAB „Konica Minolta Baltija“ vadovavęs Voldemaras Dudėnas šiemet paliko bendrovę. Jį pakeitė...

Paslaugos
2019.10.10
Spausdinimo sprendimai: Japonijos milžinai didina apsukas Lietuvoje Premium

Baltijos šalių biuro įrangos ir spausdinimo sprendimų rinkoje šiemet įvyko nemažai pokyčių. Klientams jie...

Paslaugos
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau