Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje

Publikuota: 2019-02-07
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos atliekų. Tiesa, šią ribą galima laikyti maksimalia, nes kiekviena šalis, perkeldama direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus, turi galimybę nusimatyti, kokiais žingsniais keliaus link nustatyto tikslo.

Praėjusių metų pabaigoje EK parengė naują direktyvą. Jai aiškinamieji raštai dar rengiami, tačiau tai puiki proga įvertinti, kokioje situacijoje yra Lietuva ir kur link mes keliaujame. Ambicijų būti pirmūnais turime daug, tačiau ambicija pati savaime nėra teigiamas dalykas, jeigu ji nėra pamatuota. Tuo tarpu, vertinant situaciją iš elektronikos gamintojų ir importuotojų pusės, galima įvardinti net tris esmines kliūtis, kurios ne tik kad nutolina nuo pirmūnų titulo, bet ir užkerta kelią tvaraus vartojimo skatinimui.

Viena iš opiausių problemų, organizuojant atsakingą elektronikos atliekų tvarkymą, yra duomenų apie padėtį Lietuvos rinkoje trūkumas. Jokių reprezentatyvių studijų ar tyrimų valdžios institucijų iniciatyva rengta nebuvo, tad neaišku, kuo remiantis Lietuvoje buvo nustatytos elektronikos atliekų tvarkymo užduotys. Perkeliant EK direktyvą į nacionalinius teisės aktus tiesiog buvo įrašyta ambicingiausia užduotis ir ją pavesta įvykdyti gamintojams bei importuotojams.

Gamintojai ir importuotojai, kurių pareiga ir socialinė atsakomybė yra finansuoti elektronikos atliekų tvarkymą, kuriems tenka finansinė atsakomybė už užduočių neįvykdymą, tyrimus ir studijas atlieka, tačiau čia jau jų galimybės pasibaigia – tolimesnius pokyčius gali įgyvendinti tik valstybinės institucijos.

Ką rodo reprezentatyvūs tyrimai bei studijos? Skirtingai nei kitose ES valstybėse, kuriose dažnu atveju elektronikos atliekų surinkimo užduotys yra mažesnės, Lietuvoje dar nemažai perkama prietaisų, kurie yra pirmieji namų ūkyje arba naudojami kaip antri, taip pat reikalingi. Pavyzdžiui, jeigu tai nėra pirmasis šaldytuvas, gyventojas neturi ką išmesti vietoj jo. Galiausiai, tyrimai rodo, kad net ir antras prietaisas neretai perkamas, neplanuojant atsisakyti pirmojo. Taigi, naujų prietaisų pirkimas neturėtų būti lyginamas su atliekų susidarymu. Kitas svarbus aspektas, kad dalis Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, tebesilaiko sovietmečiui būdingais deficito laikais suformuoto įpročio kaupti su mintimi „o gal prireiks“. Šis ydingas įprotis turėtų būti keičiamas edukacija, tačiau turime pripažinti – to pasiekti nepavyks nei per metus, nei per dvejus. Taigi, paradoksalu, bet, pasirodo, bandome būti pirmūnais užsimodami tvarkyti atliekas, kurių rinkoje, apskritai, nėra. Ir tai yra pirmoji priežastis, kodėl Lietuva negali tapti geruoju pavyzdžiu šioje srityje.

Antroji priežastis – Lietuvoje vykstančios lenktynės tarp socialinės atsakomybės ir verslo interesų. Kaip tai nutinka? Net keturios iš šešių elektronikos atliekų kategorijų (išskyrus lempas ir ekranus) yra ne atlieka, o brangi prekė. Verslo schema paprasta: gauni pinigų už elektronikos atliekos paėmimą iš gyventojo, o tada dar uždirbi iš antrinių žaliavų, kurios yra elektronikos prietaiso sudėtyje. Kas nutinka su „išlukštenta“ atlieka – čia jau kiekvieno verslininko atsakomybės bei vertybių klausimas.

Jeigu visą vertingos elektronikos kiekį prilygintume vienam pyragui, tai jį dalijasi mažiausiai keturios žaidėjų grupės: gamintojai ir importuotojai, įvairūs tvarkytojai, regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir šešėlinė rinka. Tiesa, tik vienai iš šių grupių – gamintojams ir importuotojams – įstatymuose yra numatyti reikalavimai finansuoti tam tikrą elektronikos atliekų kiekį, o šio reikalavimo nevykdymas lydimas finansinėmis baudomis. Įstatymuose taip pat numatyta, kad gamintojai bei importuotojai iš gyventojų elektronikos atliekų supirkinėti negali, nors kitiems rinkos dalyviams tai leidžiama. Galiausiai, kitos organizacijos, besiverčiančios elektronikos atliekų surinkimu ir (ar) tvarkymu, neprivalo šias atliekas perduoti gamintojams ir importuotojams. Nors teoriškai principo „teršėjas moka“ taikymas atliekų tvarkyme reiškia, kad, elektronika, tapusi atlieka, tampa gamintojų ir importuotojų nuosavybe, kuria jie turi tinkamai pasirūpinti.

Atskiro dėmesio nusipelno ir šešėlinėje rinkoje veikiantis ir valstybinių institucijų iš esmės nekontroliuojamas verslas, kuris savo kišenes pildo gyventojų nežinojimo sąskaita. Dalis gyventojų pasinaudoja paslauga, atiduodami savo elektronikos atliekas tiems, kurie neturi licencijos pasirūpinti tokiomis atliekomis. Šios keliauja į privačius garažus, ten nelegaliai ardomos, o kartais, nors tai yra draudžiama, pasiekia metalo laužo supirktuves. Situaciją spręstų, jeigu gyventojai domėtųsi, į kieno rankas patiki šias atliekas, tačiau neslėpkime: panašios veiklos skaidrumui ir aplinkosaugos plėtrai labai padėtų ir valstybinių kontroliuojančių institucijų aktyvumas bei kontrolės rezultatų viešinimas. Tai yra jų pareiga.

Galiausiai, trečioji priežastis, kuri taip pat galėtų būti vadinama paradoksu: stengdamiesi išsiveržti į priekį, atsiliekame tvaraus vartojimo srityje. „Daugiau“ – ne visuomet reiškia „geriau“. Išsikeldami sau vis didesnes elektronikos atliekų surinkimo užduotis, ne tik nepalaikome tvarios aplinkos idėjos, bet ir netiesiogiai pasisakome prieš tokį požiūrį. Vydamiesi pažangiai savo atliekas tvarkančias šalis, atsiliekame nuo dar pažangesnių tiek ES, tiek ir visam pasauliui būdingų aplinkosaugos tendencijų, kai skatinama atsakingai naudoti elektronikos prietaisus – taisyti, perduoti juos į antrinę rinką – parduodant ar dovanojant tiems, kuriems jų labiausiai reikia.

Nelaukdami, kol tokį atsakingo vartojimo požiūrį pradės demonstruoti valdžios institucijos, stengiamės edukuoti gyventojus. Puikiai suvokiame, kad linijinę ekonomiką, veikiančią pagal principą „imti – gaminti – panaudoti – išmesti“, keičia žiedinė, kviečianti atnaujinti, taisyti, perdaryti. Ši idėja plačiai aprašoma ir šalies strategijoje, o štai „Zero waste”, arba veiklos be atliekų, filosofija tampa vienu iš pagrindinių daugumos pažangių valstybių tikslu siekiant tobulinti aplinkosaugą.

Įvertinus visas kliūtis ir jų priežastis, akivaizdu, kad Lietuva pavyzdine elektronikos atliekų tvarkytoja galėtų tapti bendromis suinteresuotų šalių pastangomis. Šio tikslo turėtų siekti ne tik atliekų surinkėjai ar įpročius keičianti visuomenė, bet ir valdžios institucijos, galinčios ne tik užkirsti kelią šešėlinei rinkai, bet įsitraukti ir kitų problemų sprendimą. Vertinant dabartinę padėtį tikslinga iš esmės peržiūrėti elektronikos atliekų tvarkymo sistemą ir naują politiką formuoti, pilnai įtraukiant ir gamintojus bei importuotojus.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Alibaba“ atidėjo žengimą į Honkongo biržą 1

Kinijos el. prekybos milžinė „Alibaba Group“ atidėjo planus dėl savo akcijų kotiravimo Honkongo biržoje.

Rinkos
10:47
„Bolt Food“ startavo Taline, plėtra į Lietuvą – šiemet

Pavežėjimo paslaugų platforma „Bolt“ Taline pristatė naują maisto atvežimo į namus programėlę „Bolt Food“.

Lietuvoje verslų pirkėjai recesijų nebijo – rinka auga 50% greičiu Premium 1

Pasaulinėje sandorių rinkoje nuotaikoms jau apniukus, Lietuvoje verslų pirkėjai ir pardavėjai nemažina rankų...

Rinkos
05:45
„Yandex“ planuose – tūkstantis savavaldžių automobilių  4

Dabar 90 tokių automobilių bandanti Rusijos bendrovė skelbia apie dešimtį kartų siekiančią eksperimentinio...

Mokslininkai su kariškiais Baltijos jūroje išbando dronus ir naujas ryšio technologijos

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP) ir Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) Baltijos...

Paslaugos
2019.08.20
Naujame „McDonald's“ nebeliko kasininkų ir sėdimų vietų 4

„McDonald`s“ Londone atidarė pirmąjį savo naujojo formato „McDonald‘s to Go“ restoraną.

Paslaugos
2019.08.20
„Revolut Ltd“ Lietuvoje įsteigė filialą

JK „fintech“ startuolis „Revolut Ltd“ Lietuvoje įsteigė „Revolut Ltd filialą“.

Rinkos
2019.08.20
JAV ir „Huawei“ konfliktas gilėja 2

„Huawei“ teigia, kad JAV sankcijos prieš ją politiškai motyvuotos ir nesąžiningos.

Paslaugos
2019.08.20
Premjeras: draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse gali būti peržiūrėtas 1

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo iš naujo įvertinti 2017 metų birželį Seimo įteisintus kai kuriuos prekybos...

Prekyba
2019.08.20
JAV technologijų kompanijos: Prancūzijos mokestis daro žalą pasaulinei mokesčių reformai 7

JAV didžiausios technologijų kompanijos ir technologijų pramonės grupės tvirtina, kad naujasis Prancūzijos...

Technologijos
2019.08.20
„Novaturas“ skųs buvusiam vadovui Estijoje palankų teismo sprendimą 2

Didžiausia Baltijos šalyse kelionių organizatorė AB „Novaturas“ rengiasi skųsti Estijos teismo sprendimą,...

Paslaugos
2019.08.20
TOP10 Estijos advokatų kontorų: augo ir pajamos, ir algos 4

Dešimt didžiausių Estijos advokatų kontorų kartu sudėjus 2018 m. padidino bendrą apyvartą nuo 44 mln. Eur iki...

Paslaugos
2019.08.20
Lietuvos smulkiesiems įprasti produktai paklausūs Kinijoje, bet sėkmei trūksta vadybos darnos  Premium

Kinijoje, kur bet koks kontaktas jau atrodo vertas ilgo darbo, nišinius produktus galėtų realizuoti daug...

Gazelė
2019.08.20
Iš NT pasuko į IT: kaip duomenų apsaugos reglamentas pakišo idėją verslui Premium 8

Darius Morkūnas, ilgametis nekilnojamojo turto (NT) brokeris ir poros įmonių savininkas, supratęs, kaip...

Paslaugos
2019.08.20
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus...

Paslaugos
2019.08.19
Draudimą prekiauti su „Huawei“ JAV atidėjo dar 90 dienų 4

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybos sekretorius Wilburas Rossas patvirtino, kad draudimas Kinijos...

Technologijos
2019.08.19
„Novaturas“ buvusiam vadovui Estijoje privalės sumokėti kelerių metų algą 3

Ginče tarp Lietuvos kelionių organizatoriaus „Novaturas“ ir buvusio šios bendrovės padalinio Estijoje vadovo...

Paslaugos
2019.08.19
IKEA: palapinių miestelis padėjo pritraukti naujus vartotojus 2

Švedijos baldų gamintoja IKEA Vilniaus pašonėje šią vasarą pastatytą palapinių miestelį – „glampingą“ vadina...

Rinkodara
2019.08.19
Kelionių organizatorė „Itaka“ išeina iš Latvijos: per didelė konkurencija ir maža paklausa 6

Didžiausia Lenkijos kelionių organizatorė „Itaka“ palieka Latvijos rinką ir sutelks dėmesį į Lietuvą.

Paslaugos
2019.08.19
„Inspired UM“ išlaiko lyderystę, ryškiausią šuolį skaičiuoja „BPN Lietuva“ Premium 11

Metai žiniasklaidos planavimo agentūroms buvo dosnūs konkursų ir darbų, tačiau pokyčių TOP 10 – nedaug, nes...

Rinkodara
2019.08.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau