Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje

Publikuota: 2019-02-07
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos atliekų. Tiesa, šią ribą galima laikyti maksimalia, nes kiekviena šalis, perkeldama direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus, turi galimybę nusimatyti, kokiais žingsniais keliaus link nustatyto tikslo.

Praėjusių metų pabaigoje EK parengė naują direktyvą. Jai aiškinamieji raštai dar rengiami, tačiau tai puiki proga įvertinti, kokioje situacijoje yra Lietuva ir kur link mes keliaujame. Ambicijų būti pirmūnais turime daug, tačiau ambicija pati savaime nėra teigiamas dalykas, jeigu ji nėra pamatuota. Tuo tarpu, vertinant situaciją iš elektronikos gamintojų ir importuotojų pusės, galima įvardinti net tris esmines kliūtis, kurios ne tik kad nutolina nuo pirmūnų titulo, bet ir užkerta kelią tvaraus vartojimo skatinimui.

Viena iš opiausių problemų, organizuojant atsakingą elektronikos atliekų tvarkymą, yra duomenų apie padėtį Lietuvos rinkoje trūkumas. Jokių reprezentatyvių studijų ar tyrimų valdžios institucijų iniciatyva rengta nebuvo, tad neaišku, kuo remiantis Lietuvoje buvo nustatytos elektronikos atliekų tvarkymo užduotys. Perkeliant EK direktyvą į nacionalinius teisės aktus tiesiog buvo įrašyta ambicingiausia užduotis ir ją pavesta įvykdyti gamintojams bei importuotojams.

Gamintojai ir importuotojai, kurių pareiga ir socialinė atsakomybė yra finansuoti elektronikos atliekų tvarkymą, kuriems tenka finansinė atsakomybė už užduočių neįvykdymą, tyrimus ir studijas atlieka, tačiau čia jau jų galimybės pasibaigia – tolimesnius pokyčius gali įgyvendinti tik valstybinės institucijos.

Ką rodo reprezentatyvūs tyrimai bei studijos? Skirtingai nei kitose ES valstybėse, kuriose dažnu atveju elektronikos atliekų surinkimo užduotys yra mažesnės, Lietuvoje dar nemažai perkama prietaisų, kurie yra pirmieji namų ūkyje arba naudojami kaip antri, taip pat reikalingi. Pavyzdžiui, jeigu tai nėra pirmasis šaldytuvas, gyventojas neturi ką išmesti vietoj jo. Galiausiai, tyrimai rodo, kad net ir antras prietaisas neretai perkamas, neplanuojant atsisakyti pirmojo. Taigi, naujų prietaisų pirkimas neturėtų būti lyginamas su atliekų susidarymu. Kitas svarbus aspektas, kad dalis Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, tebesilaiko sovietmečiui būdingais deficito laikais suformuoto įpročio kaupti su mintimi „o gal prireiks“. Šis ydingas įprotis turėtų būti keičiamas edukacija, tačiau turime pripažinti – to pasiekti nepavyks nei per metus, nei per dvejus. Taigi, paradoksalu, bet, pasirodo, bandome būti pirmūnais užsimodami tvarkyti atliekas, kurių rinkoje, apskritai, nėra. Ir tai yra pirmoji priežastis, kodėl Lietuva negali tapti geruoju pavyzdžiu šioje srityje.

Antroji priežastis – Lietuvoje vykstančios lenktynės tarp socialinės atsakomybės ir verslo interesų. Kaip tai nutinka? Net keturios iš šešių elektronikos atliekų kategorijų (išskyrus lempas ir ekranus) yra ne atlieka, o brangi prekė. Verslo schema paprasta: gauni pinigų už elektronikos atliekos paėmimą iš gyventojo, o tada dar uždirbi iš antrinių žaliavų, kurios yra elektronikos prietaiso sudėtyje. Kas nutinka su „išlukštenta“ atlieka – čia jau kiekvieno verslininko atsakomybės bei vertybių klausimas.

Jeigu visą vertingos elektronikos kiekį prilygintume vienam pyragui, tai jį dalijasi mažiausiai keturios žaidėjų grupės: gamintojai ir importuotojai, įvairūs tvarkytojai, regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir šešėlinė rinka. Tiesa, tik vienai iš šių grupių – gamintojams ir importuotojams – įstatymuose yra numatyti reikalavimai finansuoti tam tikrą elektronikos atliekų kiekį, o šio reikalavimo nevykdymas lydimas finansinėmis baudomis. Įstatymuose taip pat numatyta, kad gamintojai bei importuotojai iš gyventojų elektronikos atliekų supirkinėti negali, nors kitiems rinkos dalyviams tai leidžiama. Galiausiai, kitos organizacijos, besiverčiančios elektronikos atliekų surinkimu ir (ar) tvarkymu, neprivalo šias atliekas perduoti gamintojams ir importuotojams. Nors teoriškai principo „teršėjas moka“ taikymas atliekų tvarkyme reiškia, kad, elektronika, tapusi atlieka, tampa gamintojų ir importuotojų nuosavybe, kuria jie turi tinkamai pasirūpinti.

Atskiro dėmesio nusipelno ir šešėlinėje rinkoje veikiantis ir valstybinių institucijų iš esmės nekontroliuojamas verslas, kuris savo kišenes pildo gyventojų nežinojimo sąskaita. Dalis gyventojų pasinaudoja paslauga, atiduodami savo elektronikos atliekas tiems, kurie neturi licencijos pasirūpinti tokiomis atliekomis. Šios keliauja į privačius garažus, ten nelegaliai ardomos, o kartais, nors tai yra draudžiama, pasiekia metalo laužo supirktuves. Situaciją spręstų, jeigu gyventojai domėtųsi, į kieno rankas patiki šias atliekas, tačiau neslėpkime: panašios veiklos skaidrumui ir aplinkosaugos plėtrai labai padėtų ir valstybinių kontroliuojančių institucijų aktyvumas bei kontrolės rezultatų viešinimas. Tai yra jų pareiga.

Galiausiai, trečioji priežastis, kuri taip pat galėtų būti vadinama paradoksu: stengdamiesi išsiveržti į priekį, atsiliekame tvaraus vartojimo srityje. „Daugiau“ – ne visuomet reiškia „geriau“. Išsikeldami sau vis didesnes elektronikos atliekų surinkimo užduotis, ne tik nepalaikome tvarios aplinkos idėjos, bet ir netiesiogiai pasisakome prieš tokį požiūrį. Vydamiesi pažangiai savo atliekas tvarkančias šalis, atsiliekame nuo dar pažangesnių tiek ES, tiek ir visam pasauliui būdingų aplinkosaugos tendencijų, kai skatinama atsakingai naudoti elektronikos prietaisus – taisyti, perduoti juos į antrinę rinką – parduodant ar dovanojant tiems, kuriems jų labiausiai reikia.

Nelaukdami, kol tokį atsakingo vartojimo požiūrį pradės demonstruoti valdžios institucijos, stengiamės edukuoti gyventojus. Puikiai suvokiame, kad linijinę ekonomiką, veikiančią pagal principą „imti – gaminti – panaudoti – išmesti“, keičia žiedinė, kviečianti atnaujinti, taisyti, perdaryti. Ši idėja plačiai aprašoma ir šalies strategijoje, o štai „Zero waste”, arba veiklos be atliekų, filosofija tampa vienu iš pagrindinių daugumos pažangių valstybių tikslu siekiant tobulinti aplinkosaugą.

Įvertinus visas kliūtis ir jų priežastis, akivaizdu, kad Lietuva pavyzdine elektronikos atliekų tvarkytoja galėtų tapti bendromis suinteresuotų šalių pastangomis. Šio tikslo turėtų siekti ne tik atliekų surinkėjai ar įpročius keičianti visuomenė, bet ir valdžios institucijos, galinčios ne tik užkirsti kelią šešėlinei rinkai, bet įsitraukti ir kitų problemų sprendimą. Vertinant dabartinę padėtį tikslinga iš esmės peržiūrėti elektronikos atliekų tvarkymo sistemą ir naują politiką formuoti, pilnai įtraukiant ir gamintojus bei importuotojus.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvos įmonės stebi situaciją dėl „Huawei“ 4

JAV interneto milžinei „Google“ pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Kinijos technologijų milžine „Huawei“,...

Siūlo pagalbą gamtai ir įmonėms: sprendžia putplasčio atliekų problemą Verslo tribūna

Vienintelė Baltijos šalyse putplasčio perdirbimo bendrovė „R&R Ideas“ siūlo įmonėms ir fiziniams asmenims...

Pramonė
06:00
Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 14

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

Pašto sektoriuje – didėjantis siuntų srautas ir spaudimas nacionalinei įmonei  Premium 3

Stabiliai augančioje Lietuvos pašto rinkoje išlieka trys didžiausi žaidėjai: rinkos lyderis Lietuvos paštas...

Po skandalų „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų 

Kadaise geriausia darboviete JAV laikytai bendrovei „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų. Jos...

Vadyba
2019.05.20
„Huawei“: apsieisime be „Google“ ir amerikietiškų lustų Premium 27

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
Lustų gamintojai seka „Google“ ir stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 38

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
„Hilton“ ieško naujų galimybių Baltijos šalyse – ne tik sostinėse Premium 2

Tarptautinis viešbučių tinklas „Hilton“ ieško galimybių atidaryti daugiau skirtingų ženklų viešbučių Baltijos...

Statyba ir NT
2019.05.20
Slovėnai STO daro per Lietuvą – nori pritraukti 1,8 mln. Eur 1

Slovėnijos inžinierių plėtojama kriptovaliutų platforma „Kriptomat“ per lietuvišką vertybinių popierių...

Rinkos
2019.05.20
„Technopolio“ apyvarta Lietuvoje pernai augo trečdaliu 2

Didžiausią biurų parką Lietuvoje valdanti Suomijos kompanija „Technopolis“ šioje rinkoje pernai apyvartą...

Statyba ir NT
2019.05.20
„Jurgio ir drakono“ savininkai planuoja dar 3 naujus maitinimo taškus Premium 12

Septynias maitinimo įstaigas valdanti UAB „Burokėlis ir krapas“ tęsia plėtrą. Sostinėje iškilsiančiame...

Paslaugos
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 19

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
Pagrindinis „NFQ Technologies“ pardavimų komandos tikslas – rasti įdomius projektus 300 IT specialistams 5

Norint, kad kuo daugiau potencialių pardavimų konvertuotųsi į pardavimą, pirminiame bendravimo su klientu...

Pardavimai
2019.05.19
Į Birštoną – ragauti konkursinių patiekalų 1

Birštonas, nuolatos ieškantis naujų būdų populiarinti kurortą, šiemet modifikavo kelintus metus rengiamą...

Laisvalaikis
2019.05.17
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Š. Černiausko veiksmų  7

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Šarūno Černiausko veiksmų, BNS patvirtino policijos...

Rinkodara
2019.05.17
„Practica Capital“ 1 mln. Eur investavo į Latvijos startuolį

Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ kartu su partneriais investavo į Latvijos garso...

Rinkos
2019.05.17
„Alna“ sulaukė finansinio investuotojo, nupirko 35% 3

Investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ fondas įsigijo 35% „Alnos“ grupės įmones...

Rinkos
2019.05.17
Pirmoji bauda pagal BDAR – kokias pamokas turi išmokti verslas 12

Lietuvoje skirta pirmoji bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus. Teisininkai...

Paslaugos
2019.05.16
J. Veklenko užgožia ankstesnės „Eurovizijos“ žvaigždės 6

Per pastaruosius kelerius metus „Eurovizija“ piko metu buvo minima per 2.000 kartų pranešimuose per mėnesį, o...

Rinkodara
2019.05.16
Nauji telefonų modeliai: „Palaikyk mano drakoną“ arba džiuginanti Kinijos gamintojų konkurencija 1

Kinijos kompanija „OnePlus“ pristatė šių metų modelius – „OnePlus 7“ ir „OnePlus 7 Pro“. Nepraėjus nė parai į...

Technologijos
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau