Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje

Publikuota: 2019-02-07
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos atliekų. Tiesa, šią ribą galima laikyti maksimalia, nes kiekviena šalis, perkeldama direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus, turi galimybę nusimatyti, kokiais žingsniais keliaus link nustatyto tikslo.

Praėjusių metų pabaigoje EK parengė naują direktyvą. Jai aiškinamieji raštai dar rengiami, tačiau tai puiki proga įvertinti, kokioje situacijoje yra Lietuva ir kur link mes keliaujame. Ambicijų būti pirmūnais turime daug, tačiau ambicija pati savaime nėra teigiamas dalykas, jeigu ji nėra pamatuota. Tuo tarpu, vertinant situaciją iš elektronikos gamintojų ir importuotojų pusės, galima įvardinti net tris esmines kliūtis, kurios ne tik kad nutolina nuo pirmūnų titulo, bet ir užkerta kelią tvaraus vartojimo skatinimui.

Viena iš opiausių problemų, organizuojant atsakingą elektronikos atliekų tvarkymą, yra duomenų apie padėtį Lietuvos rinkoje trūkumas. Jokių reprezentatyvių studijų ar tyrimų valdžios institucijų iniciatyva rengta nebuvo, tad neaišku, kuo remiantis Lietuvoje buvo nustatytos elektronikos atliekų tvarkymo užduotys. Perkeliant EK direktyvą į nacionalinius teisės aktus tiesiog buvo įrašyta ambicingiausia užduotis ir ją pavesta įvykdyti gamintojams bei importuotojams.

Gamintojai ir importuotojai, kurių pareiga ir socialinė atsakomybė yra finansuoti elektronikos atliekų tvarkymą, kuriems tenka finansinė atsakomybė už užduočių neįvykdymą, tyrimus ir studijas atlieka, tačiau čia jau jų galimybės pasibaigia – tolimesnius pokyčius gali įgyvendinti tik valstybinės institucijos.

Ką rodo reprezentatyvūs tyrimai bei studijos? Skirtingai nei kitose ES valstybėse, kuriose dažnu atveju elektronikos atliekų surinkimo užduotys yra mažesnės, Lietuvoje dar nemažai perkama prietaisų, kurie yra pirmieji namų ūkyje arba naudojami kaip antri, taip pat reikalingi. Pavyzdžiui, jeigu tai nėra pirmasis šaldytuvas, gyventojas neturi ką išmesti vietoj jo. Galiausiai, tyrimai rodo, kad net ir antras prietaisas neretai perkamas, neplanuojant atsisakyti pirmojo. Taigi, naujų prietaisų pirkimas neturėtų būti lyginamas su atliekų susidarymu. Kitas svarbus aspektas, kad dalis Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, tebesilaiko sovietmečiui būdingais deficito laikais suformuoto įpročio kaupti su mintimi „o gal prireiks“. Šis ydingas įprotis turėtų būti keičiamas edukacija, tačiau turime pripažinti – to pasiekti nepavyks nei per metus, nei per dvejus. Taigi, paradoksalu, bet, pasirodo, bandome būti pirmūnais užsimodami tvarkyti atliekas, kurių rinkoje, apskritai, nėra. Ir tai yra pirmoji priežastis, kodėl Lietuva negali tapti geruoju pavyzdžiu šioje srityje.

Antroji priežastis – Lietuvoje vykstančios lenktynės tarp socialinės atsakomybės ir verslo interesų. Kaip tai nutinka? Net keturios iš šešių elektronikos atliekų kategorijų (išskyrus lempas ir ekranus) yra ne atlieka, o brangi prekė. Verslo schema paprasta: gauni pinigų už elektronikos atliekos paėmimą iš gyventojo, o tada dar uždirbi iš antrinių žaliavų, kurios yra elektronikos prietaiso sudėtyje. Kas nutinka su „išlukštenta“ atlieka – čia jau kiekvieno verslininko atsakomybės bei vertybių klausimas.

Jeigu visą vertingos elektronikos kiekį prilygintume vienam pyragui, tai jį dalijasi mažiausiai keturios žaidėjų grupės: gamintojai ir importuotojai, įvairūs tvarkytojai, regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir šešėlinė rinka. Tiesa, tik vienai iš šių grupių – gamintojams ir importuotojams – įstatymuose yra numatyti reikalavimai finansuoti tam tikrą elektronikos atliekų kiekį, o šio reikalavimo nevykdymas lydimas finansinėmis baudomis. Įstatymuose taip pat numatyta, kad gamintojai bei importuotojai iš gyventojų elektronikos atliekų supirkinėti negali, nors kitiems rinkos dalyviams tai leidžiama. Galiausiai, kitos organizacijos, besiverčiančios elektronikos atliekų surinkimu ir (ar) tvarkymu, neprivalo šias atliekas perduoti gamintojams ir importuotojams. Nors teoriškai principo „teršėjas moka“ taikymas atliekų tvarkyme reiškia, kad, elektronika, tapusi atlieka, tampa gamintojų ir importuotojų nuosavybe, kuria jie turi tinkamai pasirūpinti.

Atskiro dėmesio nusipelno ir šešėlinėje rinkoje veikiantis ir valstybinių institucijų iš esmės nekontroliuojamas verslas, kuris savo kišenes pildo gyventojų nežinojimo sąskaita. Dalis gyventojų pasinaudoja paslauga, atiduodami savo elektronikos atliekas tiems, kurie neturi licencijos pasirūpinti tokiomis atliekomis. Šios keliauja į privačius garažus, ten nelegaliai ardomos, o kartais, nors tai yra draudžiama, pasiekia metalo laužo supirktuves. Situaciją spręstų, jeigu gyventojai domėtųsi, į kieno rankas patiki šias atliekas, tačiau neslėpkime: panašios veiklos skaidrumui ir aplinkosaugos plėtrai labai padėtų ir valstybinių kontroliuojančių institucijų aktyvumas bei kontrolės rezultatų viešinimas. Tai yra jų pareiga.

Galiausiai, trečioji priežastis, kuri taip pat galėtų būti vadinama paradoksu: stengdamiesi išsiveržti į priekį, atsiliekame tvaraus vartojimo srityje. „Daugiau“ – ne visuomet reiškia „geriau“. Išsikeldami sau vis didesnes elektronikos atliekų surinkimo užduotis, ne tik nepalaikome tvarios aplinkos idėjos, bet ir netiesiogiai pasisakome prieš tokį požiūrį. Vydamiesi pažangiai savo atliekas tvarkančias šalis, atsiliekame nuo dar pažangesnių tiek ES, tiek ir visam pasauliui būdingų aplinkosaugos tendencijų, kai skatinama atsakingai naudoti elektronikos prietaisus – taisyti, perduoti juos į antrinę rinką – parduodant ar dovanojant tiems, kuriems jų labiausiai reikia.

Nelaukdami, kol tokį atsakingo vartojimo požiūrį pradės demonstruoti valdžios institucijos, stengiamės edukuoti gyventojus. Puikiai suvokiame, kad linijinę ekonomiką, veikiančią pagal principą „imti – gaminti – panaudoti – išmesti“, keičia žiedinė, kviečianti atnaujinti, taisyti, perdaryti. Ši idėja plačiai aprašoma ir šalies strategijoje, o štai „Zero waste”, arba veiklos be atliekų, filosofija tampa vienu iš pagrindinių daugumos pažangių valstybių tikslu siekiant tobulinti aplinkosaugą.

Įvertinus visas kliūtis ir jų priežastis, akivaizdu, kad Lietuva pavyzdine elektronikos atliekų tvarkytoja galėtų tapti bendromis suinteresuotų šalių pastangomis. Šio tikslo turėtų siekti ne tik atliekų surinkėjai ar įpročius keičianti visuomenė, bet ir valdžios institucijos, galinčios ne tik užkirsti kelią šešėlinei rinkai, bet įsitraukti ir kitų problemų sprendimą. Vertinant dabartinę padėtį tikslinga iš esmės peržiūrėti elektronikos atliekų tvarkymo sistemą ir naują politiką formuoti, pilnai įtraukiant ir gamintojus bei importuotojus.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VRK spausdinimo paslaugų konkursas sudomino tik „Lodvilą“ Premium

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepavyko pritraukti daugiau dalyvių į konkursą spausdintai informacijai...

„Rivilės“ vairą perėmė investuotojai, buvę „Senukų“ darbuotojai Premium

Apskaitos ir verslo valdymo sistemas vystančios bendrovės „Rivilė“ akcininkas ir ilgametis vadovas Marius...

Paslaugos
05:45
Kaimyninės paskolos. Latvijos bankas „Rietumu“ finansuoja verslą visose Baltijos šalyse Verslo tribūna

Nepaisant euroskeptikų atsiliepimų, verslo integracija ES gilėja ir plečiasi, o Baltijos šalys aktyviai...

Finansai
2019.02.19
A. Bičeika nebedirba „Revolut“  11

Andrius Bičeika, dirbęs JK finansinių paslaugų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovu, paliko „Revolut“...

Rinkos
2019.02.19
„Novaturo“ grynasis pelnas pernai susitraukė trečdaliu

Sausį metinius rezultatus paskelbęs didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius AB „Novaturas“...

Paslaugos
2019.02.19
Teismas: Telecentras turi grąžinti beveik 6 mln. Eur „Darnu Group“ Premium 4

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) ir UAB „Darnu...

Statyba ir NT
2019.02.19
Pasą vėl bus galima gauti per dieną 6

Antradienį pradeda veikti nauja asmens dokumentų gamybos įranga, vėl leidžianti ypatingos skubos tvarka per...

Technologijos
2019.02.19
Dėl gaisro oro uoste atšaukti „Ryanair“ skrydžiai iš Romos 

Dėl maždaug 8 valandą ryte kilusio gaisro antradienį buvo uždarytas Romos Čampino oro uostas, visi keleiviai...

Logistika
2019.02.19
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
2019.02.19
SAF-T bylą privalo teikti apie 10.000 įmonių, o pasiruošusių – 12% Premium

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus...

Finansai
2019.02.19
„K2 LT“ įsigijo sklypą laidojimo namams Vilniuje 3

Bendrovė „K2 LT“, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje valdanti pirmąjį šalyje krematoriumą bei ritualinių...

Paslaugos
2019.02.18
Restoranų grupė „Fortas“ mato nerimo ženklų, bet investicijų nestabdys Premium 1

Viena didžiausių maitinimo rinkos dalyvių – UAB Restoranų grupė „Fortas“ – 2019 m. planuoja atidaryti du...

Paslaugos
2019.02.18
„Trafi“ transporto platformos programėlė startuoja Berlyne 2

Berlyne pirmadienį buvo pristatyta programėlė, leisianti žmonėms Vokietijos sostinėje naudotis viešuoju...

Technologijos
2019.02.18
Darbuotojus mokys, kaip patiems susikurti robotus 3

Auganti procesų robotizavimo paklausa didina ir šią paslaugą teikiančių įmonių skaičių. Šį mėnesį pradėjusi...

Gazelė
2019.02.18
Dvarčionyse pradeda formuotis aukštųjų technologijų miestelis Premium 4

Aukštųjų technologijų miestelis Dvarčionyse tampa kūnu – lazerių pramonės įmonių grupė „Eksma” į naujas...

Pramonė
2019.02.18
Pradedami metų teisininko rinkimai: kviečiame dalyvauti 1

„Verslo žinios“ ir „Infolex“ drauge su Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacija (B.I.T.A.) bei advokatų...

Paslaugos
2019.02.18
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
Teismas triskart sumažino baudą „Init“ 1

Teismas triskart, iki 50.000 Eur, sumažino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) bendrovei „Init“...

Rinkodara
2019.02.18
Kelių direkcija iš VGTU perka asfalto inovaciją ir jos patentą Premium 19

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) už 245.500 Eur iš mokslininkų perka naujo asfalto mišinio...

Technologijos
2019.02.18
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 5

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
2019.02.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau