Išaugus gėrimų vartojimui, į taromatus 2018 m. grąžinta rekordinis kiekis pakuočių

Pernai taromatams bei rankinio surinkimo punktams Lietuvos gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių kiekį, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017 m. Pagrindinė tokio šuolio priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.

Pernai kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 207 grąžintos gėrimų pakuotės (metais anksčiau – 189), o kiekvieną taromatų bei rankinio surinkimo punktų veiklos (skaičiuojant standartinį darbo laiką nuo 8 iki 22 h) sekundę buvo grąžinama po 32 pakuotes.

„Metai buvo intensyvūs. Gyventojai gėrimų pirko gerokai daugiau, gerokai daugiau grąžino ir gėrimų pakuočių. Tačiau svarbiausia, jog grąžinta 92% visų į rinką išleistų pakuočių – šis rodiklis išliko toks pats aukštas. Tai rodo, jog Lietuvos gyventojų nuostata ir įprotis grąžinti pakuotes išlieka tvirti“, – pranešime spaudai sako Gintaras Varnas, ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.

Pasak jo, tokie rezultatai leidžia užtikrintai teigti, kad Lietuvoje veikianti užstato sistema yra viena efektyviausių, savo rodikliais besilygiuojanti į ilgą laiką veikiančias Skandinavijos šalių sistemas.

„Apklausų duomenimis, net 98% besinaudojančiųjų užstato sistema teigia, kad ji reikalinga“, – džiaugiasi p. Varnas.

Pralenkė europinius tikslus

Jis primena, kad Europos Sąjungos (ES) institucijoms patvirtinus vienkartinį plastiką ribojančius teisės aktus, parduotuvėse ne tik dings plastikiniai indai bei šiaudeliai – 2029 m. visoje ES turėtų būti surenkama bent 90% plastikinių gėrimų pakuočių.

„Lietuvoje toks rodiklis buvo pasiektas jau užpernai, tad ES tikslus aplenkėme 12 metų. Talvojant apie artimiausių metų veiklą, pagrindinis mūsų siekis – išlaikyti tokius pat aukštus surinkimo rodiklius ir juos gerinti. Kadangi Lietuvos gyventojai palaiko sistemą, tikiu, kad kartu mums tai pavyks“, – įsitikinęs vadovas.

Kurortų rekordai

Nors 2018 m. šalies gyventojai grąžino 8% daugiau gėrimų pakuočių, tačiau atskiruose Lietuvos regionuose skaičiai smarkiai skiriasi. Augimas ryškiausias svečius traukusiose vietose, o nuošalesnėse bei ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse rezultatai kuklesni.

„Jau pirmoje metų pusėje matėme kiek ūgtelėjusius grąžinimo rodiklius, kuriuos tikriausiai lėmė didesnių pajamų paskatintas vartojimas. Tačiau didžiausią įtaką rezultatams padarė vasara. Ji buvo neįprastai ilga ir saulėta, dėl ko ir taip intensyvūs vasaros mėnesiai tapo dar intensyvesni“, – pasakoja p. Varnas.

Anot jo, būtent kurortuose fiksuotas didžiausias grąžinamų pakuočių augimas. Antai Neringos savivaldybėje grąžinta 16%, Palangos – 14,4%, Birštono – 13% daugiau gėrimų pakuočių nei metais anksčiau. Mažiausiais augimas fiksuotas Visagino miesto (2,7%) bei Pagėgių (3,2%) savivaldybėse.

Matuojant ne procentinius, o grąžinamų pakuočių skaičiaus pokyčius, didžiausias augimas, suprantama, buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje grąžinta 9,4 mln., Kaune 6,4 mln. vnt., Klaipėdoje 2,9 mln., Šiauliuose 1,7 mln., Panevėžyje 1,5 mln. vnt. pakuočių daugiau. Mažiausias augimas Pagėgių savivaldybėje – 37.400 vnt.

USAD duomenimis, užstato sistema šiuo metu naudojasi 88% šalies gyventojų.

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje. USAD kasmet surenka virš 90% į rinką išleidžiamų vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių.

nuotrauka::1left

Užstato sistemoje nedalyvaujančios gėrimų ir maisto prekių pakuotės, kaip antai vyno ir stipriųjų gėrimų stikliniai buteliai, stiklainiai nuo pomidorų padažo ir dalis kitų pakuočių, surenkamos per konteinerinę sistemą — taip vadinamus „varpelius“. Jų surinkimą finansuoja trys gamintojų ir importuotojų organizacijas — „Žaliasis taškas“, „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir „Gamtos ateitis“.

VŽ rašė, kad pakuotes surinkti per konteinerių sistemą gamintojams sekasi prasčiau nei per užstato sistemą. Kai kurios organizacijos pripažįsta, kad nesugebėjo įvykdyti 2018 m. pakuočių tvarkymo užduoties, tad nariams — gamintojams ir importuotojams teks mokėti baudas valstybei.

Koją sklandžiam surinkimui per konteinerinę sistemą kiša ir kai kurių organizacijų įsiskolinimai atliekų tvarkytojams už paslaugas.