Kaip Lietuvai pasiekti turizmo proveržio  – ekspertų receptai

Paskutinėmis metų dienomis veiklą baigęs Valstybinis turizmo departamentas anksčiau yra prognozavęs, kad 2018-uosius pavyks baigti su geriausiu metiniu rezultatu šalies turizmo istorijoje.

Ekspertai ne prastesnius nei 2018-ieji prognozuoja būsiant ir 2019-uosius, nors turizmo šaliai duodamų pajamų augimas, kai kurių analitikų vertinimu, 2019 m. gali būti kiek kuklesnis, – dėl menkesnio turistų iš Baltarusijos ir Rusijos srauto jis, prognozuojama, sieks 3-4%.

Nepaisant gerėjančių rodiklių, pasitempti turizmo srityje yra kur, nes šalies žinomumu bei apgyvendinimo įstaigose bent vienai nakčiai apsistojusių užsieniečių skaičiumi vis dar atsiliekame nuo savo pagrindinių konkurentų – Latvijos ir Estijos.

VŽ kalbinti analitikai ir turizmo rinkos dalyviai dalinasi savo receptais, kaip į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio keliauninkų.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas:

Pritraukti daugiau užsienio turistų mums trukdo trys dalykai: prastas susisiekimas oro transportu, prastas šalies žinomumas – įskaitant ir sunkiai ištariamą anglišką šalies pavadinimą „Lithuania“ - Estija saviškį pakoregavo dar tarpukariu iš „Esthonia“ į „Estonia“, o taip pat dalyje sričių vis dar prastas kainos bei kokybės santykis.

Lietuva, kaip turizmo kryptis, daugeliui pasaulyje tebėra „terra incognita“ t.y. neatrasta žemė. Tai didelis trūkumas, tačiau tuo pačiu metu - ir didelė galimybė Lietuvai pasiekti didesnį turizmo proveržį netolimoje ateityje.

Deja, pastebimų žinomumo pokyčių per tokį trumpą laiką dažnai neįvyksta, mūsų šalies žinomumo didinimas turėtų būti visų mūsų kryptingas ir nuoseklus darbas. Reikia didesnio visų Lietuvos gyventojų įsitraukimo į teigiamą šalies įvaizdžio formavimą, išgryninti savo išskirtinumą.

Taip pat būtina pagerinti susisiekimą oro transportu, tampant oro transporto lydere regione. Šiuo metu oro transporto susisiekimas vis dar tebėra pakankamai prastas, kas lemia, jog Lietuva pralaimi kovą dėl Vakarų Europos turistų Latvijai.

Užtikrinti gerą ir patogų susisiekimą oro transportu šiandien yra didžiausias iššūkis Lietuvai. Užsienio turistų skaičius, atvykstantis kelių transportu, pastaruosius trejus metus augo vos po 3-4% kasmet, kuomet turistų skaičius, atvykstantis oro transportu, augo po 13-15% kasmet. Tad norint išlaikyti bent 5-6% atvykstamojo turizmo augimą, būtina gerinti susisiekimą būtent oro transportu.

Kitas iššūkis yra didinti paslaugų kokybę augant kainoms, nes yra grėsmė, kad Lietuva gali tapti per brangi Baltarusijos bei kitų kaimyninių valstybių turistams, ypač turint omenyje pigios Lenkijos kontekstą. Brangstančios paslaugos regionuose taip pat vis labiau skatina vietos turistus rinktis keliones į užsienio šalis - Turkiją, Lenkiją, Graikiją, Egiptą.

Kęstutis Ambrozaitis, atvykstamojo turizmo UAB „Lithuanian Tours“ generalinis direktorius:

nuotrauka::1left

Dar sparčiau augti Lietuvą aplankančių užsienio turistų skaičiui trukdo infrastruktūrinės problemos: Vilniaus oro uosto apkrovimas yra labai didelis, sunku pritraukti daugiau skrydžių, Sporto rūmai, turintys virsti moderniu konferencijų centru ir padėti pritraukti į šalį verslo turistų, vis dar stovi apleisti, net ir Vilniaus stadiono projektas vystomas labai lėtai.

Kita problema - Lietuvos rinkodara užsienyje nepakankamai efektyvi. Yra daug rinkodarinės veiklos trūkumų, kai dirbama lyg ir teisinga kryptimi, bet namų darbai neatliekami iki galo ir rinkodarinė veikla neskatina turizmo augimo.

Pvz., Vilniaus savivaldybė paleido savo garsiąją „G-Spot“ reklamą turistinio sezono pabaigoje, tačiau palaikomoji medžiaga buvo akivaizdžiai nepakankama - vaizdo klipai buvo orientuoti į turistinio sezono paslaugas, reklaminei kampanijai skirta svetainė buvo labai skurdi.

Planuojant naujas reklamines kampanijas reikėtų daug atidžiau formuoti visas kampanijos sudėtines dalis - ne tik pačią reklamą, bet ir visą palaikančią infrastruktūrą.

Mano receptas: mes negalime paskubinti ilgai trunkančių infrastruktūros projektų, bet mes galime stiprinti Lietuvos rinkodarą. Dabar gi didelė dalis rinkodarinės veiklos nėra koordinuojama, tad efektas nėra optimalus.

Naujai steigiama Nacionalinė turizmo organizacija „Keliauk Lietuvoje“ turėtų ne tik įgyvendinti savo rinkodaros projektus, bet būti lyderis tarp visų, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Lietuvos rinkodaros, ji turėtų patraukti paskui save savivaldybių organizacijas bei privatų verslą. Bendros koordinuotos pastangos leistų gauti geresnį rezultatą su tuo pačiu ribotu finansavimu. Be abejo, atsižvelgiant į tai, kiek atvykstamasis turizmas atneša Lietuvai mokesčių, turizmo rinkodaros finansavimas turėtų būti didesnis ir bent jau pasiekti kaimyninių valstybių lygį.

Ūkio ministro patarėjas Egidijus Jurgelionis:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pradedančiai veikti Lietuvos turizmo skatinimo agentūrai „Keliauk Lietuvoje“ skirta pirmoji užduotis – atlikti analizę ir nustatyti, kur yra didžiausios kliūtys iki šiol trukdančios pasiekti proveržį konferencinio ir sveikatinimo turizmo srityse. Tai yra pačios pelningiausios sritys, kurių turistai yra mokiausi, o valstybei duodama ekonominė nauda didžiausia. Todėl būtent jos artimiausiu metu turėtų būti svarbiausias prioritetas.

Prognozuojame, kad tiek atvykstamojo turizmo srautų, tiek pajamų rodikliai 2019 m. turėtų išlikti stabilūs, o aktyvi šalies bei didžiųjų miestų rinkodara, didėjančios apgyvendinimo galimybės šalyje bei naujos oro jungtys turėtų sustiprinti Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies įvaizdį bei pozicijas pasauliniame turizmo žemėlapyje.

Išlaikant turizmo rinkodaros tęstinumą, dirbant su prioritetinėmis rinkomis, 2019 m. planuojamas kiek spartesnis atvykstančiųjų turistų skaičiaus augimas nei 2019 m. Tikimės, kad dėl didelio įdirbio, padaryto 2018 m., ir planuojamų priemonių 2019 m., sparčiu augimu turėtų išsiskirti tolimosios rinkos (Japonija, Kinija, Izraelis, JAV).

Kalbant apie Lietuvos turizmo rinkodarą, numatyta, kad turizmo srities finansavimas valstybės biudžeto lėšomis 2019 m. sieks apie 1 mln. Eur. Projektams įgyvendinti iš ES lėšų 2019-2020 metais numatyta 3,6 mln. Eur.