Seimas griežtina pakuočių atliekų tvarkymo kontrolę, gamintojai pasigenda sisteminių sprendimų

Už tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas antradienį balsavo 83 Seimo nariai, du parlamentarai susilaikė. Tikimasi, kad kitų metų gegužę įsigaliosiančios pataisos iš rinkos išstums įmones, išduodančias fiktyvius pakuočių atliekų sutvarkymo dokumentus.

Pataisos numato, kad vien tik pažymos apie atliekų sutvarkymą bendrovėms ateityje nepakaks. Jei įmonė aplinkosaugininkams nepateiks dokumentų, įrodančių kas, kada ir kur sutvarkė ar dar tvarko pakuočių atliekas, bus laikoma, kad jos nėra sutvarkytos.

Liberalas Simonas Gentvilas priminė, kad prieš metus Aplinkos apsaugos departamentas skyrė baudas beveik 2.000 įmonių, kurios negalėjo įrodyti, kad metalo pakuočių perdirbėja „Metrail“ sutvarkė jų atliekas.

„Šis įstatymo projektas leidžia valstybei ateiti į tokias įmones, kaip „Metrail“, kurios keletą metų piktybiškai neteikia dokumentų, ir išsireikalauti juos“, – tvirtino parlamentaras.

Užtraukė milijonines baudas

Ne kartą rašyta, kad dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. Eur taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14.500 tonų metalinių ir 500 t plastiko pakuočių, tačiau 1.800 įmonių neteisėtai išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Remiantis jais gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigoja į aplinką jas išleidžiančios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservų gamintojai. Jie yra sukūrę dvi dideles organizacijas – viešąsias įstaigas PTO ir „Žaliasis taškas“, atliekančias tarpininko vaidmenį tvarkant atliekas.

PTO ir „Žaliasis taškas“ irgi samdė atliekų tvarkytojus, viena jų buvo bendrovė „Metrail“.

VŽ rašė, kad „Metrail“ istorijoje nubaustų gamintojų ir importuotojų atstovai jau visus metus derasi su aplinkosaugininkais dėl galimybės ginče dėl „Metrail“ sudaryti taikos sutartį, pagal kurią įmonės, mainais į tai, kad nereikėtų mokėti milijoninių baudų, įsipareigotų sutvarkyti tą atliekų kiekį, kurio nesutvarkė „Metrail“. Tačiau derybos yra bevaisės ir derybininkai neslepia turintys vis mažiau vilčių, kad sutartis bus sudaryta.

Gamintojai skeptiški

Seimo antradienį priimtas pataisas dėl tvarkytojų kontrolės griežtinimo gamintojų atstovai vadina smulkiu pakeitimu, kurios neužkerta kelio ir toliau kartotis panašioms į „Metrail“ istorijoms ir nesprendžia atliekų sektoriuje susiklosčiusios sudėtingos padėties.

Raminta Radavičienė, derybose dėl „Metrail“ dalyvaujanti Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė, teigia, kad atvejai, kai tvarkytojai neteikia dokumentų tikrintojams, yra vienetiniai.

„Šios pataisos yra bandymas juos koreguoti, bet jos yra tik lašas jūroje, kalbant apie tai, kokius sisteminius pakeitimus reikėtų padaryti pakuočių tvarkymo rinkoje, kad nepasikartotų „Metrail“ istorija“, – mano ji.

Ponią Radavičienę neramina tas aspektas, kad pagal priimtas pataisas, jei tvarkytojas tikrintojams neteikia dokumentų, bus laikoma, kad jis nesutvarkė atliekų ir neteisėtai išdavė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus gamintojams.

„Įrodantis dokumentas lemia, ar gamintojas galės pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Tad kyla klausimas, kiek naujomis pataisomis įtvirtinta bausmė - dokumentų naikinimas - atsilieps gamintojui. Taip pat kyla klausimas, ar ta atsakomybė, kuri užkraunama gamintojui, yra proporcinga. Mano galva, ji tikrai neproporcinga. Gamintojas turėtų atsakyti už savo pažeidimus, tvarkytojas - už savo, ir neturi būti atsakomybės už tvarkytojo pažeidimus reikalaujama iš gamintojo, kas nutiko ir „Metrail“ atveju, kai iš gamintojų buvo pareikalauta atsakomybės ir skirtos baudos, nors pažeidimus darė tvarkytojas „Metrail“, o nuo gamintojų veiksmų rezultatas nepriklausė – jie už pakuočių atliekų tvarkymą buvo sumokėję organizacijoms“, - kalba p. Radavičienė.

Ji neatmeta, kad naujose pataisose užprogramuoti nauji atvejai, kai atsakomybė už nesutvarkytas atliekas baudų pavidalu atsisuks prieš nekaltus – prieš gamintojus ir importuotojus, per organizacijas perkančius pakuočių tvarkymo paslaugas iš atliekų tvarkytojų.

Pamokų neišmoko

Pašnekovė konstatuoja, kad kol kas įstatymų leidėjas nepriėmė jokių rimtų teisės aktų pakeitimų, kurie leistų užgesinti krizę atliekų tvarkymo sektoriuje ir užkirstų kelią kilti naujiems „Metrail“ skandalams.

„Reikėtų atskirti gamintojų ir tvarkytojų atsakomybę, kad gamintojams nebūtų skiriamos baudos už pažeidimus, kuriuos daro tvarkytojai. Taip pat sugriežtinti reikalavimus gamintojų organizacijoms, kurios dabar prisiima milijoninius įsipareigojimus sutvarkyti atliekas gamintojų vardu, įvesti atsakomybę organizacijoms, jei jos, sudariusios sutartis gamintojų vardu su tvarkytojais ,nekontroliuoja, kaip jos vykdomos. Reikėtų organizacijoms įvesti ir reikalavimą pateikti finansines garantijas, kad jos įvykdys sutartis su gamintojais, nes dabar organizacijoms nėra jokios atsakomybės, jos neturi pateikti jokių garantijų, be to, jos neturi jokio turto, tad nukentėję gamintojai nelabai ką gali iš jų išsireikalauti. Deja, nė vieno iš reikalingų sisteminių pakeitimų nėra padaryta“, – konstatuoja p. Radavičienė.