Gamintojų skola komunalininkams už pakuočių tvarkymą jau perkopė 2 mln. Eur

„Lietuvoje veikia gamintojų atsakomybės principas, kai gamintojai ir importuotojai turi sumokėti pakuočių surinkėjo patirtas išlaidas, susijusias su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu ar paruošimu. Tačiau šis principas neveikia jau 10 mėnesių, pranešime spaudai teigia Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė.

Pasak jos, problemos prasidėjo, kai šių metų sausio 1 d. buvo nuspręsta paleisti Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) ir nurodyta, kad įmonės šioje sistemoje privalo pateikti pakuoc?iu? atlieku? sutvarkyma? i?rodanc?ius dokumentus.

„Nors sistema yra įjungta, iki šiol išlieka tam tikrų techninių kliūčių, norint ja pasinaudoti“, – teigia SKIA vadovė.

VŽ rašė, kad dėl problemų su GPAIS lapkričio 7 d. Seime buvo inicijuotas neeilinis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame rinkos dalyviai informavo abejojantys, kad dėl GPAIS trikdžių iki nustatyto termino – sausio 15 dienos – bus įmanoma bus pateikti pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus.

Abejoja organizacijų mokumu

Pagal teisės aktus, pakuočių atliekų tvarkymą turi finansuoti gamintojai importuotojai – jų įsteigtos organizacijos.

„Ėmėme abejoti organizacijų, kurios turi finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, mokumu. Tam didelės įtakos turėjo lapkričio 6 d. iš Aplinkos ministerijos gautas raštas, kuriame nurodoma, kad organizacijos, atsižvelgdamos į susidariusią situaciją ir į tai, jog paslauga gyventojams turi būti teikiama nepertraukiamai, galėtų apmokėti savivaldybių įmonių suteiktas paslaugas pagal atliktus darbus įrodančias sąskaitas-faktūras. Kadangi jose nurodoma, kiek per konkretų laikotarpį surinkta ir sutvarkyta konkrečių atliekų. Tačiau, bent jau iki šiol, organizacijos griežtai atsiriboja ir nesileidžia į jokias diskusijas, pavyzdžiui, dėl dalinio apmokėjimo ar kitų sprendimo būdų. Dėl to mes manome, kad organizacijos pažeidžia trišalius įsipareigojimus. Taip pat kyla klausimas, ar nėra pažeidžiamos licencijavimo sąlygos?“, – sako p. Zigmontienė.

VŽ rašė, kad kai kurių ar atliekų vežėjų teigimu, iš trijų organizacijų su komunalininkais tvarkingai atsiskaito tik viena – „Gamtos ateitis“. Tuo tarpu daugiausiai rinkos užimančios organizacijos „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija nėra atsiskaičiusios nė už vieną šių metų ketvirtį. „Žaliasis taškas“ aiškina atsiskaityti negalintis, nes dėl GPAIS sutrikimų negauna įrodančių dokumentų, tad neturi pagrindo atlikti mokėjimus. Komunalininkai kalbas esą koją atsskaitymams kiša GPAIS, vadina išsisukinėjimu.

„Pagal mūsų sutartį su organizacijomis, net ir nepateikus įrodančių dokumentų organizacijos privalo mums sumokėti už pakuočių tvarkymą. Tuo tarpu jos mūsų įmonei dar nėra sumokėjusios net už šių metų I ketvirtį, o jau eina IV ketvirtis“, – VŽ yra sakiusi Jurgita Petrauskienė, UAB „VSA Vilnius“ direktorė.

KIA vienija virš dvidešimties savivaldybių įmonių, užsiimančių atliekų tvarkymu. Anot SKIA vadovės, SKIA narės per šiuos metus tvarkydamos pakuotes jau patyrė daugiau nei 2 mln. Eur išlaidų. Jos žiniomis, labiausiai dėl to nukenčia mažos komunalinių paslaugų įmonės, kurios neturi didelių apyvartinių lėšų, kad galėtų padengti patiriamas išlaidas ir taip toliau vykdyti veiklą.

„Kai kurios jau netgi svarsto imti paskolas“, – teigia p. Zigmontienė.

Stabdo investicijas

Pasak asociacijos vadovės, kai kurie komunalininkai buvo suplanavę pirkti naują ir efektyvesnę kelių, sniego valymo įrangą, naują šiukšliavežę, bet dėl šios situacijos, kai už paslaugas neatsiskaitoma, lėšų pirkinių pradiniams įnašams nebeliko. Nedidelėse įmonėse padėtis bloga ir dėl to, kad trūkstant lėšų vėluoja atlyginimai darbuotojams.

Kas kaltas

SKIA nuomone, pagrindinė atsakomybė dėl kilusių problemų gula ant Aplinkos ministerijos pečių, bet labai svarbu, kad sprendimą kuo skubiau atrastų visos suinteresuotos šalys.

„Galbūt kol stringa GPAIS, pakaktų leisti duomenis pateikti senoje – IKS – sistemoje arba laikinose popierinėse pažymose? Juk šie metai yra savotiškas pereinamasis laikotarpis, o toks sprendimas leistų išvengti susidariusio chaoso ir palaipsniui perkelti informaciją į naująją sistemą. Tai svarbu ne tik dėl susidariusių skolų. Kyla klausimas, ar Lietuva apskritai žinos, kiek šiemet šalyje susidarė atliekų? Kiek buvo surinkta, kiek surūšiuota?“, – kalba asociacijos vadovė.

Ji pabrėžia, kad SKIA įmonės nėra nusiteikusios prieš naująją GPAIS sistemą.

„Esame už skaidrumą ir už efektyvumą, bet ir už tai, kad visos sistemos grandys veiktų tinkamai. O svarbiausia, kad dėl šios krizės nenukentėtų gyventojai ir atliekų surinkimo paslauga būtų suteikiama nepertraukiamai“, – teigia p. Zigmontienė.

VŽ rašė, kad verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad jau gruodžio pradžioje įsigalios teisės aktų pakeitimai, padėsiantys gamintojams ir importuotojams išvengti beveik 90 mln. Eur baudų, gresiančių tuo atveju, jei ši sistema ir toliau veiks su trikdžiais.