„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai

Publikuota: 2018-11-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydamas skubos tvarka išnagrinėti, ar Aplinkos ministerijos įsakymas, pagal kurį dėl atliekų tvarkytojos „Metrail“ padarytų pažeidimų skirtos baudos gamintojams ir importuotojams neprieštarauja Konstitucijai ir nepažeidžia įstatymų.

„11 mėnesių trunkančios taikos sutarties derybos tarp ministerijos ir 1.800 įmonių atstovaujančių asociacijų dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ginče dėl „Metrail“ rezultato nedavė. Visiškai tikėtina, kad nesiimant skubių priemonių, kas šešta Lietuvos įmonė gaus įspūdingas baudas už nesutvarkytas pakuočių atliekas. Dalis nekaltų įmonių gali ir bankrutuoti. Todėl kreipiausi į teismą norėdamas išaiškinti, ar Aplinkos ministerija yra teisi kolektyviai bausdama tvarkingas Lietuvos įmones, už kitų įmonių galimai neteisėtą veiklą“, - pranešime spaudai aiškina p. Gentvilas.

VŽ rašė, kad spalio 24 d. į vykusiame Vyriausybės, verslo ir institucijų atstovų susitikime Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pasiūlė Aplinkos ministerijai tęsti derybas dėl taikos sutarties „Metrail“ byloje pasirašymo ir paprašė po dviejų savaičių pateikti siūlymą dėl šios problemos sprendimo ir dėl teisės aktų pakeitimo.

„Tačiau derybos dėl taikos sutarties toliau nepasistūmėjo. Reaguodamas į kanclerio prašymą, Aplinkos apsaugos departamentas po savaitės atsiuntė gamintojų atstovams gausybę pastabų taikos sutarties projektui ir klausimų, taigi visas ilgas procesas vėl prasideda iš naujo. Esant tokiai padėčiai ir kreipiausi į teismą“, – VŽ teigė p. Gentvilas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak jo, esminis klausimas, į kurį tikimasi teismo atsakymo, – ar galima bausti įmones už tuos pažeidimus, kuriuos padarė tvarkytoja „Metrail“, – juk ją turėjo prižiūrėti ir tikrinti, ar neklastoja dokumentų, Aplinkos apsaugos agentūra, kuri išduoda licencijas tvarkytojams.

„1.750 įmonių yra nubaustos. Bet ar galima bausti įmones, kurios neturi jokios teisės įeiti į atliekų tvarkytojo teritoriją ir ten įsitikinti, ar atliekos ten tvarkomos tinkamai“, – klausia seimūnas.

Sistemoje gilėja krizė

Ponas Gentvilas pabrėžia, kad su „Metrail“ byla prasidėjusi sisteminė pakuočių atliekų tvarkymo krizė plečiasi.

VŽ rašė, kad praeitą savaitę buvo inicijuotas neeilinis Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai patvirtino, jog pradėti papildomi ikiteisminiai tyrimai dėl Aplinkos ministerijos (AM) licencijuotų atliekų tvarkytojų fiktyvios veiklos, kurie prilygtų jau kartą įvykusiam „Metrail“ skandalui.

Tai reikštų papildomą dokumentų naikinimą už sutvarkytas pakuočių atliekas ir papildomus aplinkos taršos mokesčius Lietuvos gamintojams ir importuotojams.

Kaltina ministeriją

„Nuo „Metrail“ skandalo pradžios Aplinkos ministerija neauditavo licencijas išduodančios Aplinkos apsaugos agentūros veiklos, nepasiūlė nė vieno įstatymo pakeitimo ir kol kas nesiima jokių sisteminių sprendim„Metrail“ krizėų, kad užkirstų kelią naujiems fiktyvaus pakuočių tvarkymo skandalams. Todėl šiandien bet kuri Lietuvos įmonė rizikuoja mokėti milžiniškus aplinkos taršos mokesčius“, – teigia parlamentaras.

Jo teigimu, ministerija patvirtinti pakuočių atliekų tvarkymo aprašai nėra teisingi. Ir nors dalis baudų - apie 11 milijonų eurų jau sumokėtos, būtina išaiškinti ar 13.000 Lietuvos gaminančių ir importuojančių įmonių turi atsakyti už Aplinkos apsaugos agentūros darbo broką prižiūrint licencijuojamus atliekų tvarkytojus.

Parlamentaro nuomone, skiriamų baudų teisinė argumentacija kelią abejonių.

„Pakuočių atliekas tvarkančios įmonės neturėtų glaistyti ministerijos klaidų“, – mano parlamentaras.

Ministerija kaltinimus atmeta

nuotrauka::1left

Tuo tarpu Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė, VŽ teigia, kad seimūno kritika esą ministerija nesiima valdyti krizės, nepagrįsta.

Pasak jos, veiksmų sistemai tobulinti ministerija imasi, peržiūrima teisinė bazė ir visų pirma ketinama stiprinti pačių gamintojų bei importuotojų organizacijų savikontrolės mechanizmą.

Taip pat yra inicijuota Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) veiklos peržiūra, kad būtų galima užtikrinti geresnį jos funkcijų vykdymą.

Ponia Bagočiutė atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamentas, o ne AAA prižiūri, ar tvarkytojai tikrai tvarko atliekas.

„Atliekų tvarkytojai kartais vilkina arba išvis nepateikia departamentui dokumentų, kurie reikalingi atlikti patikrinimą, todėl tikrintojams sunku išsiaiškinti piktnaudžiavimo atvejus operatyviai. Todėl šiuo metu keičiami teisės aktai, naujaisias pakeitimais bus sustiprinta prievolė tvarkytojams pateikti dokumentus. Taip pat prie operatyvesnio tikrinimo prisidės ir GPAIS sistema“, – pasakoja p. Bagočiutė.

Teismuose – jau apie 200 bylų

Tuo tarpu milijoninių baudų dėl „Metrail“ sulaikę gamintojai ir importuotojai toliau plūsta į teismus – dabar skundžiami su „Metrail“ istorija susiję mokestiniai patikrinimai.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, departamentas kaip atsakovas dalyvauja iš viso 181 administracinėje byloje, susijusioje su „Metrail“ istorija (spalio 10 d. duomenimis).

Vyksta 3 administracinės bylos pagal UAB „Metrail“ skundus dėl jo išrašytų įrodančių dokumentų už 2013, 2014, 2015 m. panaikinimo.

Taip pat vyksta 103 administracinės bylos pagal gamintojų ir importuotojų organizacijų, o taip pat atskirų gamintojų/importuotojų skundus dėl patvirtinimų, išduotų gamintojams/importuotojams, panaikinimo.

Be to, teismams pateikti 75 skundai dėl atliekamų mokestinių patikrinimų. Šiais skundais siekiama, kad priverstinis mokesčių išieškojimas iš įmonių dėl „Metrail“ istorijos būtų sustabdytas iki bus priimti galutiniai ir neskundžiami teismų sprendimai bei paaiškės, ar tikrai yra pagrindas reikalauti mokesčio už aplinkos taršą sumokėjimo.

Apie „Metrail“ krizę

VŽ rašė, kad gamintojams ir importuotojams jau šeštas mėnuo nepavyksta pasiekti, kad būtų sudaryta taikos sutartis ginče su aplinkosaugininkais dėl „Metrail“.

Vadinamoji „Metrail“ krizė palietė apie 1.800 bendrovių, kurioms atstovavo gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO).

Dėl „Metrail“ 2013–2015 m. galbūt vykdyto sukčiavimo aplinkosaugininkai panaikino supakuotus gaminius gaminančioms ir importuojančioms įmonėms „Metrail“ išduotus dokumentus apie atliekų sutvarkymą.

Todėl šioms įmonėms atsirado pareiga iki š. m. balandžio 20 d. patikslinti taršos mokesčio deklaracijas „Metrail“ nesutvarkytais kiekiais. Patikslinus deklaracijas, atsiranda ir pareiga sumokėti taršos mokestį – iš viso apie 30 mln. Eur.

Šiuo metu „Žaliasis taškas“ ir PTO siekia su aplinkosaugininkais sudaryti taikos sutartį. Jie siūlo sutvarkyti 15.000 t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. Eur dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Tačiau sutartis iki šiol nepasirašyta. Aplinkos apsaugos departamento vadovų teigimu, taikos sutartis galėtų būti pasirašyta tuo atveju, jei tenkins sutartį pasirašančių šalių interesus, o kol kas nėra suderintų šalių pozicijų.

Liepą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl fiktyviai plastiko ir metalo pakuočių atliekas tvarkiusios bendrovės. Skaičiuojama, kad dėl jos veiksmų valstybės biudžetui padaryta daugiau kaip 6 mln. Eur žala.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
„Lietuvos ryto“ grupės finansai: metus lydėjo ir nuostoliai, ir dividendai Premium

Žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ valdomų bendrovių konsoliduotos pajamos 2021 m. simboliškai sumenko, o...

Rinkodara
2022.05.24
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
„Transparency international“: dėl duomenų atvėrimo ir panaudojimo Lietuva užima paskutinę vietą ES 11

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos...

Rinkodara
2022.05.18
TV3 nuo birželio transliuos naują kanalą rusų kalba 2

TV3 žiniasklaidos grupė antradienį pranešė nuo birželio pradžios pradėsianti transliuoti naują kanalą rusų...

Rinkodara
2022.05.17
„Eurovizija“ su Monika Liu prie ekranų sutraukė per milijoną žiūrovų

Tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą, kuriame šiemet Lietuvai atstovavo Monika Liu, buvo įsijungę daugiau nei...

Rinkodara
2022.05.17
„Verslo žinioms“ – Metų nacionalinės žiniasklaidos priemonės apdovanojimas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą...

Verslo aplinka
2022.05.06
„Rekvizitai.lt“ – nauja duomenų analizės paslauga ir dovana VŽ prenumeratoriams 6

Portalą „rekvizitai.lt“ papildo nauja „Premium“ rubrika, kurioje vartotojai galės parsisiųsti „rekvizitai.lt“...

Prekyba
2022.05.05
Internetinė žiniasklaida „google mokesčio“ norėtų nuo 2023-iųjų 4

Internetinė žiniasklaida siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę taikyti skaitmeninių paslaugų mokestį...

Rinkodara
2022.05.04
EK atmetus skundą dėl LRT finansavimo, ginčas persikėlė į ES Teisingumo Teismą

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir...

Rinkodara
2022.05.03
„Ekspress Grupp“ pirmojo ketvirčio nuostolis viršijo 0,5 mln. Eur

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos valstybėse valdanti Estijos žiniasklaidos ir pramogų grupė „Ekspress...

Rinkodara
2022.04.29
Institucijoms suteikta daugiau galių riboti karo propagandą

Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui...

Verslo aplinka
2022.04.19
LRT atnaujina savo prekės ženklus

Iki 2022 m. vasaros LRT žiūrovai išvys atnaujintus LRT kanalų prekės ženklus. Įvaizdžio atnaujinimas apima...

Rinkodara
2022.04.12
Rusija apkaltino „YouTube“, kad blokuoja Valstybės Dūmos kanalą

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant...

Verslo aplinka
2022.04.09
Rusija kovoja su „Google“: apkaltino „melagienų“ skleidimu

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto...

Inovacijos
2022.04.07
Lietuvoje pradėta retransliuoti Ukrainos „UA: PBC“ radijo programa

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) per vidurinių bangų siųstuvą Lietuvoje pradėjo...

Rinkodara
2022.04.04
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku