Prezidentė vetavo pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių
Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime taip pat nurodoma, jog Seimo priimtos pataisos prieštarauja ir ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai ES šalių atliekų tvarkymo praktikai.
Dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą Seimą įspėjo paties Seimo Teisės departamentas, primenama pranešime.
Neigiamas išvadas pateikė ir STT bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu.
Neužtikrina visuomenės sveikatos
Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 km nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.
Prezidentė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.
Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.
Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir mūsų Skandinavijos kaimynų pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas. ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 km atstumu nuo miesto centro, rašoma pranešime.
VŽ rašė, kad rugsėjo pabaigoje Seimo valdančioji daugumaiš trečio karto balsavimu užtikrino, kad būtų priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios statyti naujas atliekų deginimo elektrines arčiau nei už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių bei suteikiančios Vyriausybei teisę pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti kogeneracinių jėgainių.
Tačiau, kaip rašė VŽ, šios Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos automatiškai nestabdytų Lietuvos energijos vystomų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų. Jų likimą parlamentarai atiduotų į atidžias Vyriausybės rankas.
Šis įstatymas orientuotas į naujai statomas gamyklas. Ne į pradėtas statyti, bet į tas, kurios būtų statomos naujai. Atliekų deginimo gamyklos būtinos ir reikalingos, bet jas reikėtų statyti toliau nuo gyvenviečių ir miestelių, kad tarša būtų kuo mažesnė, tokia buvo pagrindinė idėja, - VŽ yra sakiusi Rima Baškienė, viena pataisų teikėjų.
O Vyriausybei būtų suteikti įgaliojimai kitąmet priimti sprendimus dėl jau pradėtų projektų, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir jų sveikatą.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą