Valstybės kontrolė nustatė 4 didžiausius sveikatos priežiūros paslaugų trūkumus

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lygio spragas pagrindžia įvairūs rodikliai. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra vienas didžiausių ES ir daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį, tai 2017 metais pažymėjo EBPO. Lietuvos gyventojai yra dažniau gydomi ligoninėse nei ES vidurkis, tačiau sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje (1.406 Eur) yra du kartus mažesnės nei ES vidurkis (2.797 Eur). Tuo tarpu Europos vartotojų tyrimas („EuroHealth Consumer Index 2017“) parodė, kad lietuviai yra vieni iš labiausiai nepatenkintų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Europoje - Lietuva užėmė 31 vietą iš 34. 

Šiuos pavyzdžius minintis VK auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ išskyrė ir svarbiausius sveikatos priežiūros paslaugų trūkumus.

Pirmasis – tik penktadalis ligų ir būklių gydoma pagal standartizuotus metodus. Auditas parodė, kad net 53% gydymo įstaigų nerengė privalomų protokolų, kurie standartizuotų diagnostiką ir gydymą.  

„Tam, kad kiekvienas iš mūsų gautų saugią ir veiksmingą sveikatos priežiūros paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvename, reikia padėti gydytojams užtikrinti vienodą paslaugų kokybę visose gydymo įstaigose. Tai galima padaryti parengus ir nuolat atnaujinant ligų diagnostikos, gydymo metodikas ar schemas. Deja, bet valstybės lygiu jų turime tik penktadaliui ligų ir sveikatos būklių“, –  VK pranešime spaudai teigia Vilma Maslauskienė, Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja.

Antrasis – nesudarytos sąlygos, kad licencijų patvirtinimas užtikrintų specialistų kompetencijų palaikymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Auditas parodė, kad yra tokių normų, kurios nebuvo peržiūrėtos daugiau nei 15 metų.

Trečiasis – neturint duomenų apie nepageidaujamus įvykius, sunku imtis prevencinių veiksmų.  „Vienas būdų sumažinti neigiamas gydymo pasekmes – gydymo procese nutikusių nepageidaujamų įvykių registravimas, vėliau – jų analizė, siekiant nustatyti ir pašalinti priežastis. Auditoriai nustatė, kad gydymo įstaigos vengia registruoti nepageidaujamus įvykius. Kitas būdas gerinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą – vertinimas, ar pacientas gavo tikėtiną gydymo rezultatą, tačiau toks vertinimas nėra atliekamas“, – rašoma VK pranešime, o audito ataskaitoje aptariamas ir pacientų vangumas kovoti už savo teises. Pacientų apklausa parodė, kad tik 7% iš 20%, nurodžiusių, kad patyrė žalą, kreipėsi į institucijas. 

Ketvirtasis – nevertinamas sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumas, nežinoma, ar pacientas gavo geriausią gydymo rezultatą. Ataskaitoje rašoma, kad trūksta rodiklių kokybei matuoti, o paslaugų apmokėjimas nesiejamas su jų kokybe.

VK rekomenduoja šiuos trūkumus šalinti.

SAM: auditas tik patvirtina sveikatos sistemos reformos būtinybę

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė, reaguodama į ketvirtadienį paskelbto VK audito išvadas tvirtina, kad tokie rezultatai ir rekomendacijos nenustebino, o tik sustiprinimo argumentus, kad pokyčiai mūsų šalies sveikatos sistemoje yra neišvengiami, būtini ir neatidėliotini, o sveikatos sistemos reforma turi būti kuo greičiau įgyvendinta.

„Pastaroji buvo ruošiama nuo pat ministro Aurelijaus Verygos darbo pradžios, įvertinus ir žinomų tarptautinių organizacijų (PSO ir EBPO) rekomendacijas. Tuo tarpu šiandien paskelbti VK audito rezultatai bus labai svarbūs papildomi argumentai teikiant vėl patikslintus sveikatos sistemos reformos įstatymų paketus“, – rašoma SAM pranešime spaudai.

VŽ primena, kad ši reforma Seime buvo priimta vasarą, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė vetuoti priimtus įstatymus dėl sveikatos sistemos pertvarkos, be kita ko numatančius ir medicinos įstaigų tinklo optimizavimą.

SAM teigia, kad artimiausiu metu patobulinti reformos teisės aktų projektai vėl pasieks visuomenę.

„Ministras A. Veryga ne kartą viešai buvo išreiškęs nuomonę, kad dabartinė sveikatos sistema jau turėjo būti reformuota prieš keliolika metų, tačiau, deja, tenka tik apgailestauti, kad ankstesnės Vyriausybės ir buvę sveikatos apsaugos ministrai nesiryžo jos keisti, baimindamiesi prastų politinių reitingų. Didžioji dalis sveikatos apsaugos problemų būtų išspręstos, įgyvendinus reformoje numatytas priemones, kurios leistų užtikrinti sveikatos sistemos efektyvumą, tvarumą, sklandžią ir gydymo įstaigų veiklą, kokybiškas ir saugias paslaugas pacientams. Svarbu paminėti ir tai, kad sisteminiai pokyčiai sveikatos sistemoje padėtų sukurti jos tvarumą ir leistų garantuoti stabilų atlyginimų augimą medikams, adekvatų darbo krūviui“, – rašoma SAM pranešime.