Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui

Naują mokestį būtų mokėję trys atliekų deginimo gamyklas turinčios įmonės – šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Per jų gaminamą šilumos energiją mokestis būtų gulęs ant gyventojų pečių.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės pataisų – ji siūlė diferencijuoti mokestį: tonos nepavojingų atliekų iš ne komunalinių atliekų sudeginimą nuo 2020 metų apmokestinti 10 Eur nuo 2025 metų – 15 Eur, o nuo 2030 metų – 25 Eur.  

Kiek didesnis mokestis siūlytas biologinio-mechaninio apdorojimo įrenginiuose jau apdorotų ir neapdorotų, t.y. neišrūšiuotų komunalinių atliekų deginimui: atitinkamai 15 ir 25 Eur – nuo 2020 metų, 25 ir 35 Eur – nuo 2025 metų bei 35 ir 45 Eur – nuo 2030 metų.   

Už pataisos svarstymą balsavo tik 14 parlamentarų, prieš – 9, o susilaikė 28. 

Seimas spręs, ar mažinti mokestį už išmetamas metalo pakuotes

Seimas ketvirtadienį taip pat narstė siūlymą už aplinkos teršimą metalo pakuotės atliekomis nuo 2019 metų taikyti mažesnius mokesčius.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kurias parengė Aplinkos ministerija ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. 

Aplinkos ministerija metalinei pakuotei siūloma nustatyti 186 Eur už toną tarifą vietoj 753 Eur, o parlamentarė dar mažiau – tik 82 Eur. 

„Dabar metalinei pakuotei galiojantis mokestis yra 17 kartų didesnis už realiai rinkoje sutvarkytos pakuotės kainą“, – pristatydamas pakeitimus teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas. 

Pasak jo, naujas metalinės pakuotės mokesčio tarifas išliks 4,2 karto didesnis už vidutinius kitų pakuočių sutvarkymo kaštus. 

Sumažinti šiuos tarifus Vyriausybė įsipareigojo aplinkosaugininkams sudarant taiką su gamintojus ir importuotojus vienijančiomis viešosiomis įstaigomis „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

Savo ruožtu verslas įsipareigojo per penkerius metus sutvarkyti dėl „Metrail“ kaltės nesutvarkytas 15.000 metalinių ir plastiko pakuočių atliekų. Šiam įsipareigojimui užtikrinti verslas ketina suformuoti beveik 2,8 mln. Eur fondą.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 metais netinkamai sutvarkė 14.500 tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1.800 įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Sąvartynų statybai ir plėtrai siūloma reikalauti Vyriausybės leidimo

Ketvirtadienį pasistūmėta ir dar vienu atliekų klausimu. Parlamentarams siūloma uždrausti sąvartynų plėtrą ir naujų statybas be Vyriausybės pritarimo. 

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti sąvartynų statybas ir plėtrą griežtinančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Toliau Seime pataisos bus svarstomos gruodį.   

„Valstiečių“ frakcijai priklausančių parlamentarų parengtos pataisos numato, kad Aplinkos ministerija teiktų išvadas dėl naujų sąvartynų, ar jau esančių regioninių sąvartynų plėtros būtinybės. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas įtaria, kad sąvartynų plėtros be Vyriausybės žinios draudimas pažeis Konstituciją, nes savivaldybės pačios sprendimų dėl sąvartynų statybos ir plėtros negalėtų priimti. Jis paprašė Vyriausybės išvados.

Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas prognozavo, kad sąvartynų ateitis priklausys nuo to, ar juose taikomas aplinkos taršos mokestis nuo kitų metų bus padidintas nuo 7 iki 25 Eur už toną.

„Jeigu atsispirsime pagundai daryti sąvartynus vis dar pigiausia alternatyvą šiukšlių kaupimui, tai jie ir nebepilnės“, – teigė parlamentaras.  

Pasak pataisų rengėjų, sąvartynai yra labiausiai nepageidaujama atliekų tvarkymo forma, todėl daugiau jų statyti ar didinti esamų plotus nereikia. Taip pat siūloma leisti užpildžius vieną sąvartyną atliekas vežti į kitus.

Europos Sąjunga yra finansavusi vienuolikos Lietuvos sąvartynų įrengimą. Pagal patvirtintą valstybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, visų jų metiniai šalinimo pajėgumai sudaro 1,25 mln. tonų atliekų.