LPK: pakuočių atliekų tvarkymo sistema krizėje, būtini skubūs valdžios sprendimai

Publikuota: 2018-06-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje šiuo metu patiria itin rimtas problemų, todėl būtinas valdžios įsikišimas, keičiant pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) aptarę pakuočių tvarkymo srityje iškilusius sunkumus verslininkai teigia, kad jie patys pajėgūs išspręsti tik dalį problemų, Norint įgyvendinti esminius reikalingus pokyčius būtini skubūs valdžios sprendimai, nurodoma LPK pranešime spaudai.

„Ryškiausiai sistemos bėdas atskleidė niekaip nesibaigianti „Metrail“ istorija. Tačiau tai tik dalis problemų. Auga spaudimas iš išorės – Kinija beveik uždarė savo rinką popieriaus ir plastiko atliekoms iš ES. Dėl to Europoje nespėjama perdirbti visų atliekų, perdirbėjai renkasi tik geriausios kokybės žaliavas, o probleminės pakuotės lieka neperdirbtos“, – pranešime cituojamas Marius Kubilius, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos tarybos narys.

Jo teigimu, dėl to Lietuvoje išaugo įkainiai už atliekų priėmimą į tvarkymo įrenginius. VŽ rašė, kad atliekų vežėjai reikalauja, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos už pakuočių atliekų surinkimą šiemet mokėtų iki 40–50% brangiau. Nepavykus susitarti, kai kurie stambūs vežėjai grasina išvis neberinkti atliekų iš vadinamųjų varpelių. Neatmetama, kad, išaugus pakuočių tvarkymo išlaidoms, gamintojams gali tekti kilstelėti daugelio supakuotų prekių kainas lentynoje.

Finansiškai neapsimoka

„Kartono kaina prieš metus buvo 140 Eur už toną, o dabar vos 80 Eur. Atpigo ir plastikas. Taigi to, ką anksčiau dengdavome pardavę surinktas antrines žaliavas, dabar jau negalime padengti“, – konstatuoja Daiva Skrupskelienė, atliekų tvarkytojos „Ecoservice“ generalinė direktorė.

Jurgita Petrauskienė, atliekų tvarkymo UAB „VSA Vilnius“ vadovė, skaičiavo, kad minkštų plastikų realizacijos kainos rinkoje krito nuo vidutiniškai 165 Eur už toną iki 25 Eur už toną, taigi 85%. Kitų plastikų realizacijos kainos rinkoje smuko nuo vidutiniškai 375 Eur iki 175 Eur už toną, tai sudaro 53%.

Be to, įkainiai, kiek organizacijos moka atliekų vežėjams už pakuočių surinkimą, nebuvo didinti nuo 2013-ųjų, o darbų apimtis išaugusi, nes Lietuvoje statoma vis daugiau rūšiavimo konteinerių. Vežėjai tvirtina, kad ši paslauga jiems tapo nuostolinga.

Pertekliniai reikalavimai

Anot Ramūno Miliausko, LPK viceprezidento, „Metrail“ istorija paralyžiavo visų įsisenėjusių pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą.

„Dabartinis taršos mokestis, kuris keliskart didesnis už pakuočių tvarkymo sąnaudas, turėtų būti taikomas tik sukčiaujančioms ar bendroje sistemoje nedalyvaujančioms įmonėms. Nes dabar dėl nesąžiningų veikėjų didžiulės baudos už taršą gali tekti net tiems, kurie atliekas tvarkė sąžiningai. Be to, pakuočių tvarkymas apaugęs galybe administracinių reikalavimų, kurių dalis – pertekliniai. O ir esantys reikalavimai sudėlioti taip, kad jie – kaip rodo praktika – negali užkardyti pažeidimų ir piktnaudžiavimų“, – teigia p. Miliauskas.

Anot jo, šiuo metu trūksta tinkamos valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, geresnio rizikų valdymo bei valstybinių institucijų gebėjimo prisiimti atsakomybę tais atvejais, kuomet jos laiku neužkardo pažeidimų.

Būtina spręsti kasmet užsitęsiančių derybų tarp gamintojų organizacijų ir atliekų tvarkytojų bei dalinio rūšiuojamojo antrinių žaliavų surinkimo sąnaudų pasidalijimo tarp organizacijų ir savivaldybių klausimai.

„Sistema sunkiai veikia, ji nėra skaidri bei efektyvi ir tai mato bei supranta visi – tiek verslo, tiek valstybės institucijų atstovai. Laikas susėsti ir spręsti problemas, nes ilgai delsiant bėdas pajus ir visi šalies gyventojai, o taip atsitikti neturėtų“, – ragina p. Kubilius.

Anot verslininkų, šiuo metu kuriama Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) padės skaidrinti procesus, tačiau tik po to, kai bus išspręsti akivaizdūs GPAIS techniniai trūkumai.

Sukčiavimo schemos

Vadinamoji „Metrail“ krizė kilo dėl šios atliekų tvarkytojos 2013–2015 m. galbūt vykdyto sukčiavimo. 2017 m. pabaigoje aplinkosaugininkai panaikino įmonėms „Metrail“ išduotus dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Todėl apie 1.800 bendrovių, atstovaujamų „Žaliojo taško“ ir Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO), atsirado pareiga iki balandžio 20 d. patikslinti taršos mokesčio deklaracijas „Metrail“ nesutvarkytais kiekiais. Patikslinus deklaracijas, atsiranda ir pareiga sumokėti taršos mokestį – iš viso apie 30 mln. Eur.

Dėl UAB „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2017 m. pabaigoje šimtai įmonių jau sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. Eur taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Tiria ir parlamentarai

Pakuočių ir jų atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo spragas, atsakomybę už „Metrail“ krizę vasarį aiškinosi ir Seimo Antikorupcijos komisija: buvo prašoma Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovų nurodyti priežastis, dėl kurių nėra užtikrinama pakankama atliekų tvarkymo sektoriaus priežiūra ir kontrolė, o atliekas tvarkančios organizacijos turi galimybę piktnaudžiauti.

Vitalijus Gailius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad dar 2012 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę dėl VRAAD atliekų tvarkymo administracinės priežiūros ir nurodė konkrečias korupcijos rizikas, nepotizmo atvejus bei įvardino galimai neskaidriai veikiančias bendroves, tame tarpe ir UAB „Metrail“.

„Ką veikė ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra, kodėl leidimai tam pačiam „Metrail“ buvo išduoti, nors 2013 metais, 2015 metais buvo nustatomi pažeidimai ir akivaizdu, kad jie tų atliekų netvarkė“, – klausimus kėlė p. Gailius.

Marius Švaikauskas, VRAAD vadovas, komisijos posėdyje aiškino, jog vykdant buvusio Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Raimondo Sakalausko, kuris šiuo metu eina Aplinkos ministro vyriausiojo patarėjo pareigas, raštišką nurodymą – netikrinti atliekų tvarkytojų organizacijų – ilgą laiką atliekų tvarkytojų organizacijos nebuvo tikrinamos.

Aplinkos ministerija pripažįsta, kad mokestis už taršą metalinių pakuočių atliekomis yra neproporcingai didelis, ir žada Vyriausybei netrukus pateikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas, kuris numato gamintojams ir importuotojams mažinti mokesčius už metalinių pakuočių atliekų tvarkymą, sulyginant su kitų rūšių pakuočių atliekų koeficientais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paskelbti pigiausi šio žiemos sezono slidinėjimo kurortai

Pigiausiųjų šio sezono slidinėjimo kurortų sąrašo viršūnėje – vienas pagrindinių Bulgarijos kalnų kurortų –...

TOP30 didžiausių pagal 2017 m. pajamas privačių mokyklų 3

VŽ sudarė trisdešimties didžiausių pagal 2017 m. pajamas nevalstybinių mokyklų sąrašą. Iš jo matyti, kad...

Tyrimas: Birštone gyventi gerai

Birštone pristatytas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Birštono savivaldybės gyventojai vertina...

Laisvalaikis
2018.10.19
Ieško vadovo Lietuvos įvaizdį formuosiančiai „Keliauk Lietuvoje“

Ūkio ministerija paskelbė konkursą į vietoje Valstybinio turizmo departamento kuriamos viešosios įstaigos...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Automobilių plovimo rinka: plečia tiek tunelines, tiek automatines Premium 4

Pagrindiniai automobilių plovimo rinkos dalyviai galvoja apie plėtrą – bendrovė „Švaros broliai“...

Transportas
2018.10.18
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
„Švaros broliai“ atidarė 2 mln. Eur kainavusią, 6-ąją tunelinę plovyklą 12

Šiandien Vilniuje, Kareivių gatvėje atidaryta nauja tunelinė plovykla pristatoma kaip ilgiausią konvejerį...

Transportas
2018.10.17
Iš „Kauno vandenų“ reikalauja 250.000 Eur už taršą

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl UAB „Kauno vandenys“ padarytos žalos aplinkai...

Estijoje iškelta byla keliones į Krymą pardavinėjusioms turizmo agentūroms 6

Estijos turizmo agentūros, ignoruodamos Europos teisę ir keldamos riziką savo klientams, metai iš metų...

„K2 LT“ už 10 km nuo Vilniaus centro įsigijo sklypą krematoriumo statybai 12

AB „K2 LT“, valdanti „Lietuvos krematoriumą“ bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją UAB „Rekviem LT“, per...

Į Lietuvos paštą atėjo dar vienas vadovas iš „Telia Lietuvos“ 12

Lietuvos pašto Verslo klientų departamentui vadovaus Robertas Žudys. Tai jau trečias vadovas, kurį Lietuvos...

Vadyba
2018.10.16
„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 6

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
2018.10.16
„Novaturo“ apyvarta per devynis mėnesius padidėjo 30% 2

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugsėjo mėnesiais...

Trys didieji vaistinių tinklai baiminasi Konkurencijos tarybos tyrimo įtakos verslui 2

Vienus didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios bendrovės „Limedika“, „Gintarinė vaistinė“ ir ...

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja 150.000 Eur už sterilizaciją be jos žinios

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja teisme 150.000 Eur už prieš 15 metų jai atliktą sterilizaciją be jos...

Jei partneriai nesileidžia į kalbas, sėsk į lėktuvą ir lėk pas juos Premium 3

Darbas tarptautinėse bendrovėse yra perspektyvus ir gerai mokamas, tačiau Rasa Jaskelevičiūtė, UAB „Žydinčios...

Prašmatniausi Europos viešbučiai: nakvynės kainos viršija 1.000 Eur

Portalas „luxury-hotels.com“ sudarė brangiausių Senojo žemyno viešbučių reitingą.

Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau