Alytus: ką pamatyti ir kodėl tarpukariu jį taip mėgo Kauno ponios

Publikuota: 2018-05-27

Pasiūlius į savaitgalio turistinį maršrutą įtraukti Alytų, ne vienas gūžtelėtų pečiais – ką ten veikti. Tačiau apsilankymas Alytuje tokias išankstines nuostatas sugriauna iki pamatų. Nuo Baltosios rožės tilto aukštumų atsiverianti puiki panorama su Nemuno vaizdais, gražuolis Alytaus piliakalnis, miesto parkai, ežerai, gausi žaluma ir puikios vietos pavalgyti Alytų šiltuoju metų laiku paverčia maloniu atradimu.

Alytus – šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, kuriame šiandien gyvena apie 50.000 gyventojų, – dažnam pirmiausiai asocijuojasi su pramone. Retas žino, kad tarpukariu Alytus buvo paskelbtas miestu kurortu, kurį netrukus itin pamėgo Kauno ponios. Ir ne be reikalo.

Mat po visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo paaiškėjo, kad Alytuje tūkstančiui vyrų tenka vos 663 moterys. Tuo metu Kaune 1.000-iui vyrų tekdavo net 909 dailiosios lyties atstovės.

„Sužinojusios šią statistiką, Kauno ponios sakydavo: kaip pasisekė toms provincialėms“, – pasakoja Birutė Malaškevičiūtė, gidė ir Alytaus turizmo informacijos centro vyr. specialistė.

Palankus vyrų ir moterų santykis buvo viena priežasčių, kodėl kaunietės Alytuje mielai leisdavo vasaras.

Jos sakydavo: Alytuje yra pigiau nei Palangoje, be to, tikrai galima bus pasikirkyti, nes nereiks alkūnėmis skintis prie kavalieriaus vietos.

„O trečia – jei per daug prisimirksėjai, tai iš Alytaus tu parleki namo į Kauną pirmiau negu gandai, gi iš Palangos taip greit neparvažiuosi. Ir kai parleki į Kauną, tu pirmoji papasakoji savą istorijos versiją, – nes nutylėti neįmanoma, o jei po to kažkas kitas papasakoja, kaip iš tikrųjų nutiko, pasakai, kad tas Brudas ar Brudė tiesiog norėjo mane apkalbėti“, – šypsosi p. Malaškevičiūtė.

Alytaus kurortas turėjo savo specializaciją – jis buvo skirtas sergantiesiems kvėpavimo takų ir plaučių ligomis, – ir šiandien krenta į akis, kiek daug mieste pušų. Tačiau žmonės tarpukariu į Alytų vykdavo ne tik pasigydyti, bet ir tiesiog pailsėti. Poilsiautojams vietiniai gaudydavo vėžius, vaišindavo virtomis vėžių uodegėlėmis, o desertui patiekdavo tik ką surinktas žemuoges.

Du Alytūs...

Pro Alytų tekantis Nemunas miestą dalija į dvi dalis. Vienoje pusėje esanti miesto dalis vadinama pirmu Alytumi, nes joje stovi Alytaus piliakalnis ir šioje pusėje kadaise prasidėjo visas gyvenimas. Kitoje pusėje, antrajame Alytuje, įsikūręs miesto centras, telkšo Dailidės ežeras.

Nemunas alytiškiams iškrėtė pokštą. 18 a. pabaigoje, kai įvyko trečiasis Abiejų tautų respublikos padalijimas, viena miesto pusė atiteko Rusijai, kita Prūsijai. Tad nuo 18 a. pabaigos iki 19 a. vidurio iš vienos Nemuno pusės norint atplaukti į kitą visa kelionė trukdavo 13 dienų, mat Rusijoje ir Prūsijoje buvo skirtingi kalendoriai – prūsai iškart įsivedė šiandieninį Grigaliaus kalendorių, o kitoje upės pusėje liko senasis Julijaus kalendorius, ir tarp jų skirtumas buvo 13 dienų.

„Nuo to laiko alytiškiai yra linksmi žmonės, nes visas šventes švęsdavo du kartus: paminėdavo Kalėdas vienoje upės pusėje, o praėjus 13-ai dienų atplaukdavo į kitą – ir vėl Kalėdos“, – pasakoja gidė.

...ir dvi Dzūkijos sostinės

Etnografiškai Dziūkijai yra priskirtas ir Vilnius, tad dzūkai juokaudami sako, jog Alytus – Dzūkijos sostinė, o Vilnius didžiausias Dzūkijos miestas.

Tačiau yra vienas didžiulis skirtumas tarp šių miestų. Vilnius turtingas savo senamiesčiu. Tuo tarpu miesto istoriją nuo 14 a. skaičiuojantis Alytus senamiesčio, deja, nebeturi.

„Alytus visais laikais buvo karinis miestelis, tad jei Lietuvoje vykdavo koks karas ar neramumai, jie būtinai užsukdavo į Alytų, O jei karas ateina į svečius – gero nelauk“, – sako p. Malaškevičiūtė.

Miestas parke

Kas prarasta, tas prarasta. Nors senųjų pastatų mieste beveik neišlikę, jis traukia akį tuo, kad tiesiog skęsta žalumoje, – parkai, žalieji plotai užima daugiau nei trečdalį Alytaus teritorijos, – miesto centre du ežerai. Trumpai tariant – beveik kurortas.

Pačiame miesto centre – išpuoselėtas Miesto sodas – pats pirmasis Alytaus miesto parkas. Apie 4 ha užimančiame sode auga 55 rūšys medžių ir krūmų. Miesto sodas garsėja rožynais.

„Be to, nors čia pats miesto centras, jame gyvena voveraitės. Jei vasara gera, jos ne vienąkart augina mažiukus. Jauniausieji lieka su tėvais žiemoti, tad iš antros vados retas išgyvena, bet vis tiek smagu vaikščiojant parke stebėti, kaip dūksta voveriukai“, – dėsto gidė.

Kiek pavažiavus – dar vienas parkas – Kurorto. Jis buvo įkurtas 1931 m. natūraliame pušyne. Parko takeliais, kuriuos puošia įvairios žaismingos medinės skulptūros, galima pasiekti Nemuno senvagėje susiformavusį Didįjį ir Mažąjį Dailidės ežerus. Šie pačiame mieste tyvuliuojantys ežerai vasarą yra pamėgti miestiečių ir aplinkinių vietovių gyventojų poilsio vieta.

Prie jų įrengti paplūdimiai, sporto aikštelės, dviračių takai.

„Vanduo atitinka higienos normos ir galima maudytis“, – kalba p. Malaškevičiūtė.

Kurorto parko takeliai veda iki Dainų slėnio, kuriame buvo rengiamos dainų ir šokių šventės. Pačiame slėnyje nuo pylimo atsiveria nuostabus vaizdas į kitame Nemuno krante stūksantį dvikuprį Alytaus piliakalnį.

Aplink Dailidės ežerus ir per visą miestą driekiasi dviratininkams ir pėstiesiems pritaikytas Sveikatos takas.

Juo galima pasiekti ir naujausią Alytaus turistinį objektą – aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltą, pavadintą Baltosios rožės vardu. Mat Baltoji rožė yra Alytaus herbas, kurį miestas gavo 1581 m. Todėl ir pats Alytus dažnai vadinamas Baltosios rožės miestu.

Nuo tilto pasižvalgius

Ponia Malaškevičiūtė pasakoja, kad 19 a. pabaigoje Alytus buvo trečiosios klasės tvirtovė. Todėl IX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos sienas, į Alytų (tuomet vadintą Olita) buvo nutiestas karinis geležinkelis, o 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos geležinkelio tiltas per Nemuną.

Ant to geležinkelio tilto liekanų 2015 m. ir iškilo dabartinis pėsčiųjų ir dviračių tiltas, sujungęs Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse.

Baltosios rožės tiltas įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą, kaip aukščiausias šalies pėsčiųjų ir dviračių tiltas.

Jo ilgis 260 m, aukštis 38,1 m. Norint užlipti į viršų, reikia įveikti ne vieną dešimtį laiptelių. Tačiau verta. Nuo tilto atsiveria įspūdinga panorama.

Jei ieškote antros pusės

Nuo tilto viso grožiu matomas ir I tūkst. viduriu – XIV a. datuojamas Alytaus piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjo medinė Alytaus pilis, sudeginta 14 a. Greta piliakalnio įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.

Gražuolis piliakalnis apipintas gausybe legendų. Viena jų – apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.

Pasakojama, kad kadaise gyveno vaidilutė Mirgrausėlė ir kunigaikštis Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Nors kovoje krito daug karių, Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi net 7 dienas ir naktis, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Dievai ašaras pavertė upeliu, o pačią vaidilutę – balandėliu. Upelis žmonių buvo imtas vadinti Alytupiu, o šalia įsikūręs miestas Alytumi.

„Todėl kai ieškosite antros pusės, klauskite ne ar tu mane mylėsi, o ar tu dėl manęs verksi 7 dienas ir 7 naktis. Tada turėsite šiokį tokį šansą kažkada turėti savo vardo miestą“, – šypsosi p. Malaškevičiūtė.

Ir duoda dar vieną patarimą ieškantiems antros pusės: Alytupio upelyje reikia pagauti varlę, nuprausti jai burną ir bučiuoti. „Jei varlė stebuklinga – prašau, – žmona ar vyras, jei pusiau stebuklinga- ūkiui gausi ožką ar ožį, o jei nestebuklinga – ji bus jau ne šiaip varlė, o bučiuota varlė ir jos markė tarp savų bus daug aukštesnė“, – linksma gaida pažintį su Alytumi užbaigia p. Malaškevičiūtė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Daugiausiai Lietuvoje išleidžia airių turistai, taupiausi – latviai ir estai

2017 m. į Lietuvą su viena ar daugiau nakvynių atvykę užsieniečiai išleido 871,5 mln. Eur – 8,1% daugiau nei...

Čekių loterija atnešė beveik 2 mln. Eur papildomų mokesčių į biudžetą 6

Praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi čekių loterija į valstybės biudžetą papildomai atnešė 1,85 mln. Eur...

Finansai
2018.06.23
D. Dargio įmonei ir „Civinity“ leista vykdyti koncentraciją

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją bendrovėms „Civinity“ ir „Partnerystės Projektai P“...

Statyba ir NT
2018.06.22
Kavinės gamykloje ypatumai: jokio alkoholio, bet garantuoti klientų srautai Premium

Tas pats miestas – skirtingi lankytojų poreikiai: tuo įsitikino UAB „Maisto sistemos“ įkūrėjai, kai prieš...

Kelionių į užsienį skaičius ir išlaidos per metus išaugo 11%

Kelionių į užsienį skaičius 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo...

Atidarė restoraną, kuriame nesiginčijama dėl to, kas lėkštėje: lankytojų apstu Premium 2

Maitinimo verslas – sudėtingas, bet įtraukia: tie, kas perpranta jo taisykles, dažniausiai imasi plėtros, nes...

Viešieji pirkimai: kada įsitraukia antstolis Premium

Viešųjų pirkimų dalyviai kartais naudojasi antstolio paslaugomis – užsako faktinių aplinkybių konstatavimą.

Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
„Novaturo“ apyvarta šiemet pasiekė 55 mln. Eur 1

Didžiausio Baltijos šalių kelionių operatoriaus „Novaturas“, akcijas kotiruojančio Vilniaus ir Varšuvos...

Į stovyklą priimtų tūkstančius vaikų, bet teorinė parama netenkina Premium 2

Vaikų vasaros stovyklų skaičius, per kelerius metus išaugęs nuo 700 iki 1.100, pernai stabilizavosi, ir...

„Icor“ įmonei leista įsigyti degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę

Konkurencijos taryba leido koncerno „Icor“ netiesiogiai kontroliuojamai UAB „Citenga“ įsigyti degalinių...

Statyba ir NT
2018.06.13
„City Service“ ketina išmokėti 9,8 mln. Eur dividendų

Koncerno „Icor“ valdoma nekilnojamojo turto priežiūros įmonė „City Service“, pernai uždirbusi 6,151...

Vilniečiai už šiukšles pradeda mokėti dvinarę rinkliavą 6

Sostinės gyventojams šią savaitę paštu bus išsiųsti pranešimai apie mokėjimus už komunalinių atliekų tvarkymą...

Pajūrio verslininkams nepavyko sudominti pasaulio futbolo čempionato aistruolių 6

Klaipėdos ir Neringos verslininkams nepavyko sudominti į Karaliaučiaus sritį vyksiančių pasaulio futbolo...

Už ne laiku išvežtas atliekas sostinės vežėjams žada baudas 1

Vilniaus m. savivaldybė pradeda pažeidimų procedūrą prieš visus tris sostinėje dirbančius komunalinių atliekų...

LPK: pakuočių atliekų tvarkymo sistema krizėje, būtini skubūs valdžios sprendimai

Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema...

Verslas pajūryje: užsidirba ir iš raktų perdavimo Premium 1

Kuo daugiau gyventojų įsigyja pajūryje antrą būstą, tuo paslaugų sektoriui geriau: vietos verslininkai būsto...

Teismas: „Forum Cinemas“ privalo sumokėti 1,4 mln. Eur baudą už kartelį

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi pripažino, kad kino teatrus...

D. Dargis kartu su „Civinity“ eina į komercinio NT įrengimo ir priežiūros verslą 1

Domo Dargio, NT plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ vadovo, asmeniškai kontroliuojama įmonė kartu su pastatų...

Statyba ir NT
2018.06.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau