Dzūkijos perliukai: Lietuvos totorių sostinė ir šimtalapiai su žąsiena

Publikuota: 2018-05-21

Keliaudami po Dzūkiją būtinai užsukite į Raižius – vieną seniausių Lietuvos totorių kaimų. Vietinio totoriaus lūpomis papasakota Lietuvos totorių istorija atmintin įstrigs ilgam, – ypač pagardinta autentiškais Alytaus regiono totorių pyragais šimtalapiais, kurie čia, beje, kepami ne tik saldūs.

Kelionę po Dzūkiją pradėję Alytaus rajone esančiame Punios miestelyje, kur aplankėme garsųjį Punios piliakalnį, sukame į vos už 7 km nuo Punios įsikūrusius Raižius – vieną Lietuvos totorių centrų.

Mus pasitikęs vietinis totorius Ipolitas Makulavičius, Alytaus raj. Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas, iš karto veda prie Raižiuose stovinčio paminklo Vytautui Didžiajam. Neatsitiktinai – Vytautą mūsų šalies totoriai itin gerbia.

Būtent Vytautas prieš 600 metų pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų apsigyventi Lietuvoje. Įkurdino juos Trakuose, Vilniuje, netoli Alytaus ir Švenčionyse, kad jų gyvenami kaimai gynybiniu puslankiu saugotų Trakus ir Vilnių nuo priešų antpuolių. Totoriai kartu su Vytautu dalyvavo ir Žalgirio mūšyje.

„Istoriko Alfredo Bumblausko duomenimis, Žalgirio mūšyje kovojo 5.000 totorių raitelių. Po to mūšio Vytautas leido totoriams kurtis LDK, atsivežti savo šeimas arba kurti mišrias šeimas, imti į žmonas krikščiones lietuvaites, rusaites į žmonas“, – kalba p. Makulavičius.

Tačiau pirmieji totoriai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje apsigyveno dar anksčiau.

„Vokiečių istorikų minima, kad 1317 m. Lietuvos didikų dvaruose jau buvo svetimtaučiai, kurie meldžiasi savo dievui atsisukę į pietus ir šaukia jį vardu. 1320 m. karo žygyje prieš kryžiuočius Gedimino kariuomenės sudėtyje minima 2.000 totorių raitelių“, – sako p. Ipolitas.

Visgi masinis totorių kėlimasis ir apsigyvenimas Lietuvoje siejamas būtent su Vytauto vardu, o lanksti ir geranoriška šio valdovo politika padėjo totoriams ilgai išlaikyti kultūrinę savastį. Totoriai Lietuvoje gyveno kaimuose ir miestuose, vadinamuose totorių užkampiuose. Pagrindinis jų „verslas“, pelnęs kunigaikščių pagarbą ir kėlęs siaubą priešams, buvo karo tarnyba. Totoriai tarnavo lengvosios kavalerijos pulkuose, ilgainiui pavadintuose ulonų kavalerija, kuri įrašė ne vieną šlovingą puslapį Lietuvos karo istorijoje.

Paminklas Vytautui

nuotrauka::1

Laikas negailestingas, šlovingos praeities liudijimai laikui bėgant negrįžtamai prarandami. Kad jaunosios kartos nepamirštų Vytauto vardo, totoriai prieš 8 metus šiam iškiliam lietuviui Raižiuose pastatė paminklą.

Jis stovi netoli Raižių mečetės, ant kalnelio stovintis. 5,2 m aukščio paminklas Vytautui Didžiajam pagamintas iš granito. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392- 1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, apatinėje – užrašas: „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“.

Traukiame link garsiausio šio totorių kaimo objekto – Raižių mečetės. Pakeliui apžiūrime greta jos įrengtus 2010 m. Jono Naviko sukurtus du saulės laikrodžius, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Žalgirio mūšio lauko (Lenkija) laiką.

Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.

„Ant laikrodžio užrašyta: „žvelk į praeitį, dabartį, ateitį“. O aš sakau kitaip: „jei nežinau praeities, dabartis gūdus miškas, o ateitis – tamsuma“, – sako p. Ipolitas.

nuotrauka::2

19 a. mečetė ir 17 a. sakykla

Nusiavę batus įžengiame į mečetę. Sužinome, kad dabartinė Raižių mečetė buvo pastatyta 1889 m., statybų metu į ją buvo perkeltas 1684 m. pagamintas sudegusios Bazorų mečetės minbaras – sakykla. Jį apsilankiusieji mečetėje gali išvysti ir šiandien.

Pasak p. Ipolito, Raižių mečetė yra vienintelė iš Lietuvos mečečių, kuri veikė ir sovietmečiu – buvo vadinta Lietuvos musulmonų Meka.

„Eiliniai žmonės daug ko nežino apie mūsų religiją. Mečetėse nėra jokių suolų, klauptų. Islame yra taip: peržengei dievo namų slenkstį, ir tavo turtai lieka gatvėje. Net jei esi pats turtingiausias – jei pirmos eilės užimtos, atėjęs stosi gale, kur yra vietos. Nėra išpažinties kabinų, nes nėra išpažinties – padarei nuodėmę, turi prašyti dievo atleidimo. Nėra ir celibato “, – aiškina p. Ipolitas.

Nors pamaldos musulmonų dievo namuose turėtų vykti kiekvieną penktadienį, Raižių mečetėje tikintieji kas savaitė nebesusirenka – nelabai yra kam melstis. Aplinkiniuose kaimuose nebėra jaunų totorių musulmonų, o senukai nepajėgūs ateiti. Tad pamaldos vyksta tik per didžiąsias musulmoniškas šventes, tuomet susirenka apie 120 tikinčiųjų, pasakoja p. Makulavičius.

Tuštėjantis totorių kaimas

nuotrauka::3

Raižių kaimas, kuriame apsigyveno totoriai, buvo įkurtas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.

„Kodėl gyventojai statė tokią didelę mečetę? 1795 m. atliktos Lietuvos gyventojų revizijos duomenimis Raižiuose gyveno 156 totoriai. 1923 m. buvo 187 totoriai ir 33 sodybos, 1959 – 163 gyventojai ir 35 sodybos – vien totoriai“, – vardija p. Makulavičius.

Tačiau 2015 m. gyventojų skaičius Raižiuose jau nesiekė ir 100, iš jų totorių buvo likę 32.

„Taigi kaimas sparčiai nyksta, visi kaimai nyksta“, – liūdnokai konstatuoja p. Ipolitas. Jo šaknys irgi čia. Ponas Makulavičius rodo mums savo giminės genealoginį medį. Jo protėvis atsikėlė į šį kraštą 15 a. pab. – 16 a. pradžioje. Buvo karys ir valdovas jam čia suteikė kelių šimtų hektarų dydžio žemės valdas.

Nors totorių Raižiuose šiandien gyvena tik 32, užtat turistų atvažiuoja daug, tvirtina p. Ipolitas.

Atvyksta ir valstybių vadovų, ir universitetų dėstytojai, Raižiais ir totorių istorija domisi kaimo bendruomenės, šiaip turistų grupės.

Tiems, kas domisi šalies istorija, Lietuvos totoriais, p. Makulavičius – tikras lobis, – pasakoti galėtų ne vieną valandą. Tačiau Raižiuose yra ką veikti ne tik istorijos mėgėjams, bet ir gurmanams. Tad traukiame į šalia mečetės esančius musulmonų bendruomenės namus degustuoti šio krašto kulinarinio paveldo – raižiškių kepto totoriško šimtalapio.

Šimtalapio paslaptys

nuotrauka::4

„Šimtalapis – Alytaus regiono totorių kulinarinis paveldas. Nei Baltarusijos, nei Lenkijos, bei Vilniaus krašto totorės moterys šimtalapių anksčiau nekepdavo“, – mums ragaujant saldų pyragą pasakoja p. Ipolitas.

Tiesa, šiais laikais šimtalapio receptas jau pasklidęs plačiai – jį kepa ir lietuvės moterys, ir firmos, ne vieną šio skanėsto receptą galima rasti „Google“.

Visgi kiekvieno kepėjo keptas pyragas vis kitoks. Raižių totorių šimtalapiui rašome 100 balų iš 100 galimų.

Ponas Ipolitas paaiškina, kad norinti išsikepti totorišką gardumyną reikia kantrybės ir įgudimo. Tai kruopštus lėtas darbas, trunkantis daugiau kaip 5,5 valandos, prasidedantis nuo sviesto lydymo, aguonų plikymo ir malimo.

Ir produktų reikia nemažai: 3,5 kg šimtalapio pagaminti sunaudojama 2 kg miltų, 6 kaimiškų kiaušinių, 1 kg cukraus, 500-600 g lydyto sviesto, 20 g mielių.

Vienas iš šimtalapio gamybos etapų – tešlos minkymas ir ištempimas, kad ši taptų plona it popierius – net ne vieno darbas, tam reikia dviejų žmonių. O kur dar sluoksniavimas, kiekvieną sluoksnį pertepant lydytu sviestu ir pabarstant cukrumi. Taip sluoksniuojama kokiais 5 sluoksniais.

Ir dar reikia žinoti paslaptį, ką daryti, kad ta plonytė tešla nesuplyštų, – p. Ipolitas sako tos paslapties nė už ką neatskleisiąs.

„Visa paslaptis – įdirbis. Jei norėsite, išmoksite, net akmuo plaukti išmokinamas“, – šypsosi šimtalapių gamybos žinovas.

Jei nutykai žąsukę...

Akivaizdu, kad šimtakapio gamyba – darbas sudėtingas, tad išklausti tikslaus šimtalapio recepto net nebandau – geriau už įgudusius totorius, kurie karta iš kartos mokosi šio pyrago kepimo paslapčių, vis tiek neiškepsiu.

Beje, raižiškiai kepa šimtalapius ir su mėsa. Mums tai tapo staigmena – buvome įsitikinę, jog šis pyragas būtinai turi būti saldus.

„O kaip gi, kepame ir su mėsa, jei žmonės užsimano. Jei žąsukę nutykai – ypač gardu. Šimtalapis su žąsiena – tikras delikatesas“, – šypsosi p. Ipolitas.

Sudalyvauti Raižių religinės bendruomenės rengiamose šimtalapio degustacijose ir įsigyti šių pyragų gali visi norintys, kaina – 9 Eur/kg.

„Tik reikia iš anksto užsisakyti – kad spėtų iškepti. Šiandien užsakęs, ryt negausi, be to, su vienu šimtalapiu nežaidžiame. Kai degustaciją užsako didesnė grupė – 30-40 žmonių, pakepam daugiau, kad būtų jiems ir nusipirkti“, – dėsto p. Makulavičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dėl prastų oro sąlygų gali vėluoti siuntos ir laiškai

Dėl stipraus snygio ir prastų eismo sąlygų Lietuvos keliuose gali vėluoti siuntos ir laiškai, įspėja Lietuvos...

Išaugus gėrimų vartojimui, į taromatus 2018 m. grąžinta rekordinis kiekis pakuočių 1

Pernai taromatams bei rankinio surinkimo punktams Lietuvos gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių...

Įtampa dėl GPAIS slūgsta: ministerija pratęsė terminus Premium

Aplinkos ministerija atsižvelgė į įmonių prašymus ir 1–2 savaitėms pratęsė terminus, per kuriuos tarp atliekų...

„Švaros broliai“ į naują tunelinę plovyklą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 6

UAB „Švaros broliai“ pradeda naujos tunelinės automobilių plovyklos statybas Vilniuje, Gariūnuose. Tai bus...

Keičiasi „Novaturo“ vadovas 9

Kelionių operatoriaus „Novaturas“ vadovas Linas Aldonis palieka bendrovę, jį keičia Audronė Keinytė.

Vadyba
2019.01.16
RC kurs sistemą, kuri leis keistis e. recepto duomenimis Europoje 1

Valstybės įmonė Registrų centras paskelbė Lietuvos nacionalinio e. sveikatos kontaktų centro informacinės...

Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 8

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
„Grinda“ už 1,7 mln. Eur  įsigijo 12 sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga 1

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ įsigijo sunkvežimių ir žiemos įrangos 5 metų laikotarpiui, sutarčių...

Transportas
2019.01.16
Paštas kaimo laiškininkus persodins į automobilius, skelbia konkursus 2

Lietuvos paštas iki 2019 m. I pusmečio planuoja paskelbti kelis viešųjų pirkimų konkursus 640 automobilių...

Transportas
2019.01.16
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė ilgamečiai darbuotojai

Nuo sausio 1 d. advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė du nauji partneriai. Jais tapo ilgamečiai...

Latvijos žiniasklaida: „Čili pica“ tinklo mokestinė skola siekia 327.700 Eur

Picerijų tinklą „Čili pica“ kaimyninėje Latvijoje valdančios bendrovės „Čilija pizza“ mokestinė skola sausio...

G. Žiemelio planai 2019 m.: 20% augimas, susijungimai, Indija Premium 9

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) šiemet...

Transportas
2019.01.16
Prie neseniai startavusios advokatų kontoros WINT prisijungė naujas partneris 3

Praėjusių metų pabaigoje susikūrusios advokatų profesinės bendrijos WINT partneriu tapo Pranas Švedas,...

„Novaturo“ apyvarta pernai išaugo 29% 1

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ neaudituota 2018 m. apyvarta Lietuvoje,...

Pietūs senjorams už eurą: kokia nauda verslui Premium 1

Kai kurios maitinimo įstaigos augina pajamas masiškumu, pasiūliusios valgių už mažesnę kainą, kitos rengia...

Rinkodara
2019.01.14
Nuomonės apie Lietuvą tyrimams Vyriausybė skirs 264.300 Eur

Lietuvių ir užsieniečių nuomonės apie Lietuvą tyrimams Vyriausybė skirs 264.300 Eur. Daugiau nei metus...

BDAR veikia: per Europą ritasi pirmoji baudų banga 7

Prabėgus daugiau nei pusmečiui po to, kai 2018 m. pavasario pabaigoje įsigaliojo ES Bendrasis duomenų...

Seimas nustatė baudas už kremavimo, kapinių priežiūros ir palaikų gabenimo pažeidimus 2

Nuo gegužės įsigalios griežtesni reikalavimai ir didesnės baudos dėl kapinių priežiūros, kremavimo veiklos ir...

Paslaugų eksportas: transportininkai – didžiausi ir pažeidžiamiausi Premium 6

Lietuvos paslaugų eksporto augimas 2018 m. I–III ketvirčius viršijo analitikų lūkesčius, tačiau šiemet tokios...

Verslo aplinka
2019.01.14
Ieškojo pirmojo kliento, rado investuotoją Premium 3

Net tie užsienio verslininkai, kurie anksčiau apie Lietuvą nežinojo, dabar čia naudojasi specialistų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau