Pirkimai ekonominio naudingumo būdu – padeda taupyti, bet dar gąsdina

Publikuota: 2018-05-05
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Lietuvos energijos“ įmonių grupės pirkimų vadovė

Lietuvoje viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos prekes ir paslaugas dažniausiai įsigyja vis dar taikydamos mažiausios kainos kriterijų. Nors toks pirkimo būdo pavadinimas savaime turėtų reikšti mažesnes įsigijimo ir valdymo sąnaudas, tikrovėje dažniausiai nutinka priešingai.

Netrunka paaiškėti, kad nusipirktų prekių kokybė abejotina, o įsigytų paslaugų valdymo kaštai tampa daug didesni, nei buvo planuota. Siekdamos tokių kuriozinių situacijų išvengti, perkančiosios organizacijos viešuose pirkimuose pradeda taikyti ekonominio naudingumo kriterijų. Tačiau tokių atvejų Lietuvos rinkoje vis dar per mažai. Kodėl pirkimai ekonominio naudingumo būdu vis dar gąsdina įmones?

2017 m. viduryje įsigaliojus naujam Viešųjų pirkimų įstatymui bei Europos Sąjungos nuostatoms, perkančiosios organizacijos skatinamos prekes ir paslaugas įsigyti ekonominio naudingumo būdu. Tačiau perėjimas prie tokio pirkimo būdo daugeliui gali būti sudėtingas, kadangi susiduriama su kompetencijų ir patirties trūkumu aprašant ekonominio naudingumo vertinimo metodiką bei nustatant kokybinius kriterijus.

Didžioji dalis organizacijų bijo, jog dėl tokios patirties trūkumo pirkimo procedūros labai užsitęs, o tikslas visada yra atlikti jas kaip galima greičiau. Be to, organizacijos pasigenda informacijos apie ekonominio naudingumo taikymo privalumus. Bet kaip rodo tokius pirkimus vykdančių organizacijų patirtis – jie yra akivaizdūs.

Pirmiausia, naudojant ekonominį naudingumą viešajame pirkime galima išvengti nekokybiškų paslaugų ir prekių. Kiekviena įmonė iš savo įsigijimų patirties gali nesunkiai apibendrinti reikalingų prekių ir paslaugų kokybinius kriterijus. Juos įsivardinusi pirkimo sąlygose, organizacija gali išvengti šių kriterijų neatitinkančių tiekėjų pasiūlymų.

Praktika rodo, kad ne visuomet mažiausia tiekėjo pasiūlyta kaina organizacijai yra naudingiausia. Dažnai reikia, kad perkamos prekės ar paslaugos būtų kuo kokybiškesnės – funkcionalios, pigesnės jas aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnės, saugesnės aplinkos požiūriu, kad jų pristatymo ar atlikimo terminai būtų trumpesni, tačiau jos turėtų ilgesnį garantijos laikotarpį ir t. t. Tokiais atvejais tikslinga nusistatyti optimalų kainos ir kokybės santykį vertinant pasiūlymus. Tai leidžia įsigyti reikiamų prekių ar paslaugų ne už mažiausią kainą, o įvertinant ir kitus, gal ir kiek brangiau kainuojančius, aspektus. Vis tik organizacijai tai atsiperka – kadangi daug mažiau sąnaudų patiriama priežiūrai ir aptarnavimui.

Kiek didesnė paslaugų ar prekių kaina neturėtų gąsdinti, jei čia pat prieinamais tampa kiti kriterijai – geresni pristatymo ir vykdymo terminai, atitinkami kokybiniai rodikliai ir kt. Tai lemia kokybiškesnių, ilgiau tarnaujančių, daugiau naudos teikiančių prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą.

Praktika rodo, kad mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai dažnai nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Teikiama paslauga ar produktas dažnai būna nekokybiški, o perkančioji organizacija dėl to patiria ir materialinių nuostolių, ir didesnes laiko sąnaudas.

Visgi, vykdant pirkimą ekonominio naudingumo būdu laimėtoju gali tapti tiekėjas, kuris pagal kainą nebūtų buvęs pirmoje vietoje, tačiau jo pasiūlyti gerokai trumpesni prekių pristatymo ir garantijos terminai leistų šiam tiekėjui tapti pirkimo laimėtoju. Tai perkančiajai organizacijai leistų reikalingas prekes įsigyti žymiai greičiau bei patirti daug mažesnius kaštus jų aptarnavimui.

Tačiau dažna organizacija nežino, kaip suformuluoti ekonominio naudingumo kriterijus, kad jie ne tik būtų aiškūs tiekėjams, bet ir saugūs pačiai perkančiai organizacijai – netaptų pagrindu ginčui dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Mat, neaiškiai suformuluoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai dažnai būna ginčijami.

To išvengiama apsibrėžiant objektyvius vertinimo kriterijus. Jie neturėtų būti abstraktūs, kaip, pavyzdžiui, „patogu nešioti“, „gerai girdėtis“, „estetiškai atrodyti“, „gražiai derėti“ ir t. t. Vertinimo kriterijai visada turi būti aiškiai suprantami ir nesudėtingai pamatuojami (pvz., garantijos terminas, pristatymo terminas, kt.). Be to, nusistačius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, visuomet naudinga apgalvoti skirtingas galimas situacijas, kurios padės įsivertinti, ar ši metodika tikrai veikia bei pasiteisina.

Labai svarbu, kad vertinimo kriterijai būtų lengvai suskaičiuojami ir išreiškiami konkrečiais skaičiais, kuriuos galima būtų pagrįsti – perkančioji organizacija turi pati gebėti juos įvertinti, o taip pat nustatyti kokybinių rodiklių ribines vertes. Praktinis pavyzdys: vykdant pirkimą ekonominio naudingumo būdu tik per plauką nelaimėjo tiekėjas, surinkęs mažiausią kokybinio kriterijaus (atliktos užduoties) vertinimo balą. Taip atsitiko dėl to, kad jis pasiūlė ženkliai mažesnę kainą nei kiti tiekėjai. Tokiais atvejais verta nurodyti minimalių reikalaujamų balų skaičių, kurio nesurinkęs techninis tiekėjo pasiūlymas būtų tiesiog atmestas.

Prekių ir paslaugų įsigijimai ekonominio naudingumo būdu perkančiosioms organizacijoms gali padėti veikti efektyviau, patirti mažiau laiko ir piniginių sąnaudų. Pereiti nuo pirkimų mažiausios kainos kriterijumi gali būti sunku: tam reikia ne tik laiko ir praktinės patirties, bet pirmiausia netikrumo ir baimės įveikos. Pradėti verta nuo ekonominio naudingumo kriterijų taikymo mažesnės vertės pirkimuose.

Komentaro autorė - Vaida Genytė, „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pirkimų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kas ketvirtoje kavinėje prie magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda – pažeidimai 2

Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Kauno VMVT) rugpjūčio 4–9 d. patikrinusi 24 viešojo...

Advokatai dirbtinį intelektą išmokė lietuvių kalbos Premium 4

Dirbdami prie įmonės įsigijimo projekto dirbtinio intelekto programą šią vasarą pirmą kartą panaudoję...

Kiek atliekų tilps į ministro kiemą? 9

Dėl stringančios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kone...

Marijampolėje vandentiekio vanduo – jau saugus gerti

Po kelis mėnesius trukusios kovos su lervomis ir galima kitokia tarša, Marijampolės savivaldybė teigia, kad...

Lietuviai steigia restoranų tinklą JAV, naudos sutelktinį finansavimą 8

Patirties Lietuvos restoranų versle sukaupęs Rolandas Pulauskas kartu su verslo partneriu Justu Vėžiu tiki...

„City Service“ įmonė įsigijo degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę 1

Koncernui „Icor“ priklausančios pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonė įsigijo degalinių statybos ir...

Statyba ir NT
2018.08.13
GPAIS spragos sutrikdė įmonių atsiskaitymus Premium 3

Beveik pusšimtis komunalininkų tapo liūdnai pagarsėjusios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos...

Karščiai kirto kelionių operatoriui – europiečiai vengia kelionių į šiltus kraštus 2

Didžiosios Britanijos kelionių operatorius „Thomas Cook Group“ paskelbė, kad dėl neįprastai karštų orų...

„Yandex. Taxi“ partneriai: nuo naujai įsteigtų iki ilgametę patirtį turinčių įmonių

Rusijos kapitalo įmonė „Yandex. Taxi“, teikdama keleivių pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje, nurodo...

Rykantų gyventojams patariama negerti pašalinį kvapą turinčio vandens

Trakų rajone esančios Rykantų gyvenvietės vandenyje pastebėtas pašalinis kvapas ir tarša, todėl...

Samavičių šeimos verslas: po naują restoraną – kas trejus metus 3

Klaipėdiškis Vytautas Samavičius su kūrybingos virtuvės bistro „La Cle“ į kulinarijos sceną išėjo...

Laisvalaikis
2018.08.10
Teismas: ginčas su „Šiaulių arenos“ koncesininku negali būti nagrinėjamas arbitraže

Lietuvos apeliacinis teismas grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bylą, kurioje Šiaulių...

Europoje startavo „Vilniaus – Europos G taško“ reklama: pažiūrėkite, kaip tai atrodo 64

Šiandien Londono ir Berlyno lauko reklamos ekranuose pradedama transliuoti audringų diskusijų Lietuvoje...

Rinkodara
2018.08.09
Kelionių agentūrų regionuose verslo praktika: dėl vietinių tampa ir organizatorėmis Premium

Regionų kelionių agentūros augina pajamas, radusios būdų prisikviesti keliautojų iš didmiesčių, o siekdamos...

Rinks geriausius Lietuvos barus 4

Šią liepą buvo paskelbtas trečiasis 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašas, taigi kolekcionuojantys...

Laisvalaikis
2018.08.08
Iš privačių darželių daugiausiai pelno uždirbo „Vaikystės sodas“: žada naujovių Premium 26

Iš Lietuvos privačių darželių didžiausią ikimokestinį pelną 2017 m. fiksavo šešiolika darželių jungianti UAB...

Daugiausiai vartotojų skundų – dėl avalynės ir drabužių 1

12.700 – tiek kartų per 2018 m. pirmąjį pusmetį gyventojai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos...

Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų reklamai prašo 6 mln. Eur ES lėšų

Lietuvos savivaldybės ir asociacijos pateikė 29 paraiškas ir prašo 5,83 mln. Eur ES investicijų finansavimo...

Privatiems darželiams – išbandymų metas, vaikai grįžta į valstybinius Premium 18

Privačių darželių vadovai ieško sprendimų, kaip išgyventi paaštrėjusios konkurencijos sąlygomis.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau