Pirkimai ekonominio naudingumo būdu – padeda taupyti, bet dar gąsdina

Publikuota: 2018-05-05
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Lietuvos energijos“ įmonių grupės pirkimų vadovė

Lietuvoje viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos prekes ir paslaugas dažniausiai įsigyja vis dar taikydamos mažiausios kainos kriterijų. Nors toks pirkimo būdo pavadinimas savaime turėtų reikšti mažesnes įsigijimo ir valdymo sąnaudas, tikrovėje dažniausiai nutinka priešingai.

Netrunka paaiškėti, kad nusipirktų prekių kokybė abejotina, o įsigytų paslaugų valdymo kaštai tampa daug didesni, nei buvo planuota. Siekdamos tokių kuriozinių situacijų išvengti, perkančiosios organizacijos viešuose pirkimuose pradeda taikyti ekonominio naudingumo kriterijų. Tačiau tokių atvejų Lietuvos rinkoje vis dar per mažai. Kodėl pirkimai ekonominio naudingumo būdu vis dar gąsdina įmones?

2017 m. viduryje įsigaliojus naujam Viešųjų pirkimų įstatymui bei Europos Sąjungos nuostatoms, perkančiosios organizacijos skatinamos prekes ir paslaugas įsigyti ekonominio naudingumo būdu. Tačiau perėjimas prie tokio pirkimo būdo daugeliui gali būti sudėtingas, kadangi susiduriama su kompetencijų ir patirties trūkumu aprašant ekonominio naudingumo vertinimo metodiką bei nustatant kokybinius kriterijus.

Didžioji dalis organizacijų bijo, jog dėl tokios patirties trūkumo pirkimo procedūros labai užsitęs, o tikslas visada yra atlikti jas kaip galima greičiau. Be to, organizacijos pasigenda informacijos apie ekonominio naudingumo taikymo privalumus. Bet kaip rodo tokius pirkimus vykdančių organizacijų patirtis – jie yra akivaizdūs.

Pirmiausia, naudojant ekonominį naudingumą viešajame pirkime galima išvengti nekokybiškų paslaugų ir prekių. Kiekviena įmonė iš savo įsigijimų patirties gali nesunkiai apibendrinti reikalingų prekių ir paslaugų kokybinius kriterijus. Juos įsivardinusi pirkimo sąlygose, organizacija gali išvengti šių kriterijų neatitinkančių tiekėjų pasiūlymų.

Praktika rodo, kad ne visuomet mažiausia tiekėjo pasiūlyta kaina organizacijai yra naudingiausia. Dažnai reikia, kad perkamos prekės ar paslaugos būtų kuo kokybiškesnės – funkcionalios, pigesnės jas aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnės, saugesnės aplinkos požiūriu, kad jų pristatymo ar atlikimo terminai būtų trumpesni, tačiau jos turėtų ilgesnį garantijos laikotarpį ir t. t. Tokiais atvejais tikslinga nusistatyti optimalų kainos ir kokybės santykį vertinant pasiūlymus. Tai leidžia įsigyti reikiamų prekių ar paslaugų ne už mažiausią kainą, o įvertinant ir kitus, gal ir kiek brangiau kainuojančius, aspektus. Vis tik organizacijai tai atsiperka – kadangi daug mažiau sąnaudų patiriama priežiūrai ir aptarnavimui.

Kiek didesnė paslaugų ar prekių kaina neturėtų gąsdinti, jei čia pat prieinamais tampa kiti kriterijai – geresni pristatymo ir vykdymo terminai, atitinkami kokybiniai rodikliai ir kt. Tai lemia kokybiškesnių, ilgiau tarnaujančių, daugiau naudos teikiančių prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą.

Praktika rodo, kad mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai dažnai nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Teikiama paslauga ar produktas dažnai būna nekokybiški, o perkančioji organizacija dėl to patiria ir materialinių nuostolių, ir didesnes laiko sąnaudas.

Visgi, vykdant pirkimą ekonominio naudingumo būdu laimėtoju gali tapti tiekėjas, kuris pagal kainą nebūtų buvęs pirmoje vietoje, tačiau jo pasiūlyti gerokai trumpesni prekių pristatymo ir garantijos terminai leistų šiam tiekėjui tapti pirkimo laimėtoju. Tai perkančiajai organizacijai leistų reikalingas prekes įsigyti žymiai greičiau bei patirti daug mažesnius kaštus jų aptarnavimui.

Tačiau dažna organizacija nežino, kaip suformuluoti ekonominio naudingumo kriterijus, kad jie ne tik būtų aiškūs tiekėjams, bet ir saugūs pačiai perkančiai organizacijai – netaptų pagrindu ginčui dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Mat, neaiškiai suformuluoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai dažnai būna ginčijami.

To išvengiama apsibrėžiant objektyvius vertinimo kriterijus. Jie neturėtų būti abstraktūs, kaip, pavyzdžiui, „patogu nešioti“, „gerai girdėtis“, „estetiškai atrodyti“, „gražiai derėti“ ir t. t. Vertinimo kriterijai visada turi būti aiškiai suprantami ir nesudėtingai pamatuojami (pvz., garantijos terminas, pristatymo terminas, kt.). Be to, nusistačius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, visuomet naudinga apgalvoti skirtingas galimas situacijas, kurios padės įsivertinti, ar ši metodika tikrai veikia bei pasiteisina.

Labai svarbu, kad vertinimo kriterijai būtų lengvai suskaičiuojami ir išreiškiami konkrečiais skaičiais, kuriuos galima būtų pagrįsti – perkančioji organizacija turi pati gebėti juos įvertinti, o taip pat nustatyti kokybinių rodiklių ribines vertes. Praktinis pavyzdys: vykdant pirkimą ekonominio naudingumo būdu tik per plauką nelaimėjo tiekėjas, surinkęs mažiausią kokybinio kriterijaus (atliktos užduoties) vertinimo balą. Taip atsitiko dėl to, kad jis pasiūlė ženkliai mažesnę kainą nei kiti tiekėjai. Tokiais atvejais verta nurodyti minimalių reikalaujamų balų skaičių, kurio nesurinkęs techninis tiekėjo pasiūlymas būtų tiesiog atmestas.

Prekių ir paslaugų įsigijimai ekonominio naudingumo būdu perkančiosioms organizacijoms gali padėti veikti efektyviau, patirti mažiau laiko ir piniginių sąnaudų. Pereiti nuo pirkimų mažiausios kainos kriterijumi gali būti sunku: tam reikia ne tik laiko ir praktinės patirties, bet pirmiausia netikrumo ir baimės įveikos. Pradėti verta nuo ekonominio naudingumo kriterijų taikymo mažesnės vertės pirkimuose.

Komentaro autorė - Vaida Genytė, „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pirkimų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tyrimas: Birštone gyventi gerai

Birštone pristatytas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Birštono savivaldybės gyventojai vertina...

Laisvalaikis
2018.10.19
Ieško vadovo Lietuvos įvaizdį formuosiančiai „Keliauk Lietuvoje“

Ūkio ministerija paskelbė konkursą į vietoje Valstybinio turizmo departamento kuriamos viešosios įstaigos...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Automobilių plovimo rinka: plečia tiek tunelines, tiek automatines Premium 4

Pagrindiniai automobilių plovimo rinkos dalyviai galvoja apie plėtrą – bendrovė „Švaros broliai“...

Transportas
2018.10.18
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
„Švaros broliai“ atidarė 2 mln. Eur kainavusią, 6-ąją tunelinę plovyklą 12

Šiandien Vilniuje, Kareivių gatvėje atidaryta nauja tunelinė plovykla pristatoma kaip ilgiausią konvejerį...

Transportas
2018.10.17
Iš „Kauno vandenų“ reikalauja 250.000 Eur už taršą

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl UAB „Kauno vandenys“ padarytos žalos aplinkai...

Estijoje iškelta byla keliones į Krymą pardavinėjusioms turizmo agentūroms 5

Estijos turizmo agentūros, ignoruodamos Europos teisę ir keldamos riziką savo klientams, metai iš metų...

„K2 LT“ už 10 km nuo Vilniaus centro įsigijo sklypą krematoriumo statybai 12

AB „K2 LT“, valdanti „Lietuvos krematoriumą“ bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją UAB „Rekviem LT“, per...

Į Lietuvos paštą atėjo dar vienas vadovas iš „Telia Lietuvos“ 11

Lietuvos pašto Verslo klientų departamentui vadovaus Robertas Žudys. Tai jau trečias vadovas, kurį Lietuvos...

Vadyba
2018.10.16
„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 6

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
2018.10.16
„Novaturo“ apyvarta per devynis mėnesius padidėjo 30% 2

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugsėjo mėnesiais...

Trys didieji vaistinių tinklai baiminasi Konkurencijos tarybos tyrimo įtakos verslui 2

Vienus didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios bendrovės „Limedika“, „Gintarinė vaistinė“ ir ...

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja 150.000 Eur už sterilizaciją be jos žinios

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja teisme 150.000 Eur už prieš 15 metų jai atliktą sterilizaciją be jos...

Jei partneriai nesileidžia į kalbas, sėsk į lėktuvą ir lėk pas juos Premium 3

Darbas tarptautinėse bendrovėse yra perspektyvus ir gerai mokamas, tačiau Rasa Jaskelevičiūtė, UAB „Žydinčios...

Prašmatniausi Europos viešbučiai: nakvynės kainos viršija 1.000 Eur

Portalas „luxury-hotels.com“ sudarė brangiausių Senojo žemyno viešbučių reitingą.

Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

Lankytojams atidarytas Šunskų fazanynas

Marijampolės savivaldybėje, Šunskų miestelyje, ketvirtadienį lankytojams oficialiai atidarytas Šunskų...

Laisvalaikis
2018.10.12
Registrų centras atnaujins duomenų bazę

Registrų centras praneša, kad šį savaitgalį, nuo spalio 12 d. (penktadienio) 20 val. iki spalio 15 d.

Technologijos
2018.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau