Tyrimas: laidojimo versle šešėlis sudaro iki 60%

Publikuota: 2018-04-12
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Herkaus Milaševičiaus nuotr.

Laidojimo paslaugų verslo nesumokamų mokesčių suma gali siekti beveik 14 mln. Eur per metus, rodo 2017 m. lapkritį – 2018 m. sausį atliktas Lietuvos laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrimas.

Pasak tyrimo, iš šešėlyje nusėdusių mokesčių, kurių nesumoka laidojimo paslaugų įmonės, pridėtinės vertės mokestis (PVM) gali sudaryti iki 9,1 mln. Eur, su darbo santykiais susiję mokesčiai sudaro 2,96 mln. Eur, o dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai – 1,72 mln. Eur.

Tyrimas atskleidė, kad laidojimo paslaugas teikiančių privačių įmonių neapskaitytos pajamos gali sudaryti daugiau nei pusę gaunamų pajamų, o kasmet juodojoje buhalterijoje „prasisuka“ vidutiniškai 43,34 mln. Eur.

Tyrimą atliko skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.

„Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo tai vienas, tai kitas rezonansinis atvejis, susijęs su laidojimo paslaugų verslu, todėl norėjosi išsamesnio šio sektoriaus vaizdo, juolab, kad jį kontroliuojančių valstybinių institucijų reakcijos į tuos atvejus kaip ir nebuvo, nors tai yra paslaugos, su kurių teikimu susiduria ar susidurs kiekvienas valstybės gyventojas. Be to, jos teikiamos gavėjui morališkai sunkiu momentu, todėl čia ypač svarbus kitos pusės supratimas ir sąžiningumas“, – pranešime spaudai sako Ieva Lapeikienė iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė.

Jolanta Sprainaitienė, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė, VŽ sakė tyrimo išvadų komentuoti negalinti, nes neaišku, kuo yra pagrįsti teikiami skaičiai.

„Mums jie atrodo neįtikėtinai dideli“, – pabrėžia ji.

Keistos algų žirklės

Tyrimo rezultatai, greta nesumokamų mokesčių, atskleidžia ir gana paradoksalią su darbo santykiais susijusią situaciją laidojimo paslaugų versle. Pavyzdžiui, privačiose laidojimo paslaugas teikiančiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis sudaro 397,85 Eur, o savivaldybėms priklausančiose tokio veiklos pobūdžio įmonėse – 795,10 Eur.

Nors, kaip paaiškėjo tyrimo metu, vienam savivaldybės darbuotojui tenkantis krūvis per metus yra 28,5 paslaugos, o vienam privačios įmonės darbuotojui – 45 paslaugos, t. y. bemaž dvigubai daugiau.

Pasak tyrėjų, iš kelių šalies savivaldybių surinkta informacija leidžia teigti, kad vien jose veikiančiose privačiose laidojimo paslaugų įmonėse susidoroti su esamu darbo krūviu reiktų apie 1.500 darbuotojų, kai šiuo metu dirba 990. Remiantis šiais skaičiais, galima prielaida, jog privačiame sektoriuje gali dirbti apie 570 nelegalių darbuotojų. Deklaruojami maži atlyginimai ir neproporcingas darbuotojų skaičius kelia pagrįstų abejonių, ar visi darbuotojai dirba legaliai ir ar jiems nemokamas atlyginimas vokeliuose, sako tyrėjai.

Anot tyrimo autorių, gana įdomiai Lietuvoje pasiskirstęs palaikų pervežimui pritaikytų (ar bent deklaruota, kad pritaikytų) automobilių parkas. Tik pusę jų valdo įmonės, užsiimančios laidojimo paslaugų verslu. Nors šioms transporto priemonėms nustatyti specialūs reikalavimai, tačiau palaikus skelbiasi transportuojančios ir ne laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, pavyzdžiui, vykdančios metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos, elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklas ir net vaisių, uogų ir daržovių didmeninės prekybos veiklą.

Kūnus išveža neteisėtai?

Atliekant tyrimą paaiškėjo ir teisinio reglamentavimo spragos. Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2017 m. sausio 1 d., kaip privalomas dokumentas norint išvežti mirusiojo palaikus iš Lietuvos, įtvirtintas leidimas vežti mirusiojo kūną (laissez-passer) – jį nemokamai išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tačiau 2017 m. šių dokumentų išduoti tik 24, kas yra vos 0,04 % nuo visų galimų vežimo į užsienį atvejų. Taigi, didžioji dauguma jų buvo neteisėti, konstatuoja tyrėjai.

Ponia Lapeikienė pastebi, jog šalies savivaldybės neturi kapinėse palaidotų žmonių registro, nors toks registras svarbus ne tik sklandžiam laidojimo paslaugas prižiūrinčių institucijų darbui, bet ir žmonėms, ieškantiesiems savo giminės šaknų ar tiesiog norintiems aplankyti seniai mirusių artimųjų kapus.

„Vieninga viso laidojimo paslaugų sektoriaus apskaita yra pirmas žingsnis link jo skaidrinimo“, – įsitikinusi „Baltosios bangos“ atstovė.

Skylėti įstatymai

Ji taip pat pastebi, kad kontroliuojančios institucijos turėtų skirti didesnį dėmesį laidojimo paslaugų verslo šešėlio mažinimui bei teisės aktuose numatytų reikalavimų laikymuisi. Atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad įstatymų nesilaikoma dėl to, jog nėra reglamentuota poįstatyminė bazė, nėra nustatytos administracinės atsakomybės ir kai kuriose srityse net nėra priskirta kontroliuojanti institucija.

Tyrimas buvo atliekamas apklausos būdu. „Baltoji banga“ – skaidraus ir atsakingo verslo ženklinimo iniciatyva, jungianti Lietuvos verslo įmones, kurios skleidžia skaidrią verslo praktiką visuomenėje.“

Asociacijos komentaras

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė VŽ atsiųstame komentare teigia, kad skaičiai, iliustruojantys galimai nesumokamus mokesčius laidojimo versle, asociacijai atrodo stebėtinai ir neįtikėtinai dideli.

„Bet negalime jų vertinti ar komentuoti, nes nesame susipažinę su tyrimo detalėmi“, – sakė ji.

Pasak p. Sprainaitienės, 20 narių vienijanti Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija neprižiūri savo narių ūkinės finansinės veiklos, asociacia užsiima tuo, kad kuria idėjas ir siūlymus, kaip būtų galima pagerinti Lietuvoje ritualinių laidojimo paslaugų kokybę.

„Pavyzdžiui, viena iš idėjų, kurią galima būtų nesunkiai įgyvendinti – pakeisti laidojimo pašalpų išmokų tvarką taip, kad laidojimo išlaidos gyventojams būtų kompensuojamos tik pateikus sąskaitas, patvirtinančias su mirusio asmens laidojimu susijusias išlaidas. Šios išlaidos, žinoma, būtų įtrauktos ir į paslaugų teikėjų buhalterinę apskaitą. Tokia tvarka užtikrintų didesnį verslo skaidrumą ir prisidėtų prie Vyriausybės programoje nustatytų šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių įgyvendinimo“, – mano ji.

Dėl palaikų vežimo – asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios ES šalys nėra ratifikavusios Europos Tarybos priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo. Tačiau galioja Lietuvos Vyriausybės ir kai kurių kitų šalių tarptautinių pervežimų automobiliais susitarimai, kuriais vadovaujantis palaikų pervežimui jokie leidimai nereikalingi. Jais esą ir vadovaujasi įmonės, vežančios palaikus.

Asociacijos vadovė mini, kad šiemet kovą Seimas svarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma aiškiai reglamentuoti ir diferencijuoti žmonių palaikų vežimo į užsienio valstybes reikalavimus: kai palaikai vežami į užsienio valstybes, kurios yra Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo šalys, siūloma reikalauti dokumento – mirusiojo kūno „laissez-passer“ ( tai yra leidimo), o vežant į užsienio valstybes, kurios nėra šio susitarimo šalys, siūloma tik informuoti apie tai Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Taip pat šiame įstatymo projekte numatoma administracinė atsakomybė už teisės aktuose numatytų reikalavimų nesilaikymą.

Projektui Seimas pritarė po pateikimo, jis bus svarstomas toliau.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 4

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 7

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Atnaujinta Vilniaus „Akropolio“ Ledo arena

Vilniaus „Akropolyje“ atnaujinta 1.200 kv.m. dydžio Ledo arena. Užliejus naują ledą, permontavus bortus ir...

Ant prekystalio – dvi pelningai veikiančios Tauragės įmonės 8

Savivaldybei priklausančių UAB „Dunokai“ (56,14%) ir Tauragės butų ūkio (100%) akcijos, kurių bendra pradinė...

Rinkos
2018.07.16
„Novaturas“ birželį pardavimus didino 26%

Birželį kelionių organizatoriaus pardavimai siekė  21,7 mln. Eur ir buvo 26% didesni nei 2017 m. birželio...

Rinkos
2018.07.16
Paštomatų pavyzdį pritaiko drabužių valymo versle

UAB „Valykla.lt“ plečia drabužių valymo spintų verslo centruose tinklą. Šiuo metu veikia 6, tariamasi dėl...

Futbolo įtaka: daugiau uždirbo lažybų punktai, prekybininkai ir kavinės 3

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių...

Dainų šventės organizatoriai rengia pretenziją maitinimo tiekėjams 1

Dainų šventės organizatoriai dėl nekokybiško maitinimo Dainų šventės metu rengia tiekėjams pretenziją.

Jaunasis Metų CEO Artūras Salda: kaip sukurti „sanatoriją 2.0“ Premium 14

Druskininkų ir Birštono „Eglės“ sanatorijų vadovas Artūras Salda „Verslo žinių“ ir „Luminor“ banko...

Verslo klasė
2018.07.14
Estijos „Baltic Ticket Holdings“ leista valdyti „Bilietai LT“

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ gali valdyti prieš pusantrų metų įsigytą...

PSDF lėšomis bus kompensuojama iki 100% priemokos už vaistus

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus kompensuojama didesnė nei iki šiol dalis pacientų...

Restorano namie įkūrėjos bandymas atidaryti dar ir barą miestelyje nepasiteisino Premium

Namų restoranas „Kacės virtuvėlė“ sulaukia tiek svečių, kad visų negali priimti, tačiau kitas Jurgitos...

Viešųjų pirkimų grimasos: konkursas – tarptautinis, kalba – tik lietuvių Premium 5

Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) atplėšti vokai su pasiūlymais, kuriuos pateikė asmens...

Technologijos
2018.07.13
Restoranai gręžiasi į pusryčiautojus – pajamos iš pusryčių išaugo dvigubai Premium 5

Lietuvoje daugėja pusryčiaujančiųjų ne namie, teigia restoranų ir kavinių valdytojai. Pusryčių segmentas...

Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
LAT nesutiko priteisti beveik 10.000 Eur žalos už sugadintą elektros skaitiklį Premium 2

Dvi moterys, iš kurių Energijos skirstymo operatorius (ESO) siekė atitinkamai prisiteisti 8.181 ir 9.187 Eur...

Energetika
2018.07.11
Atidaromas „Radisson Blu“ priestatas: didžiausias viešbutis tapo dar didesnis 11

Sostinės dešiniajame Neries krante įsikūręs „Radisson Blu Hotel Lietuva“ išsiplėtė – šalia Konstitucijos...

Statyba ir NT
2018.07.11
Kavarsko koldūnų valgytojų daug, bet staliukų buvo ir bus 4 22

Anykščių rajone, Kavarsko miestelyje, yra nuo XVI a. legendose minimas šv. Jono šaltinis, kuris kartais...

„Tez Tour“ augimo šaltinis – Turkija 3

Lietuvos kelionių organizatorė bendrovė „Tez Tour“ praėjusiais metais skaičiavo rekordinę apyvartą ir pelną.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau