Tyrimas: laidojimo versle šešėlis sudaro iki 60%

Publikuota: 2018-04-12
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Herkaus Milaševičiaus nuotr.

Laidojimo paslaugų verslo nesumokamų mokesčių suma gali siekti beveik 14 mln. Eur per metus, rodo 2017 m. lapkritį – 2018 m. sausį atliktas Lietuvos laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrimas.

Pasak tyrimo, iš šešėlyje nusėdusių mokesčių, kurių nesumoka laidojimo paslaugų įmonės, pridėtinės vertės mokestis (PVM) gali sudaryti iki 9,1 mln. Eur, su darbo santykiais susiję mokesčiai sudaro 2,96 mln. Eur, o dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai – 1,72 mln. Eur.

Tyrimas atskleidė, kad laidojimo paslaugas teikiančių privačių įmonių neapskaitytos pajamos gali sudaryti daugiau nei pusę gaunamų pajamų, o kasmet juodojoje buhalterijoje „prasisuka“ vidutiniškai 43,34 mln. Eur.

Tyrimą atliko skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.

„Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo tai vienas, tai kitas rezonansinis atvejis, susijęs su laidojimo paslaugų verslu, todėl norėjosi išsamesnio šio sektoriaus vaizdo, juolab, kad jį kontroliuojančių valstybinių institucijų reakcijos į tuos atvejus kaip ir nebuvo, nors tai yra paslaugos, su kurių teikimu susiduria ar susidurs kiekvienas valstybės gyventojas. Be to, jos teikiamos gavėjui morališkai sunkiu momentu, todėl čia ypač svarbus kitos pusės supratimas ir sąžiningumas“, – pranešime spaudai sako Ieva Lapeikienė iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė.

Jolanta Sprainaitienė, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė, VŽ sakė tyrimo išvadų komentuoti negalinti, nes neaišku, kuo yra pagrįsti teikiami skaičiai.

„Mums jie atrodo neįtikėtinai dideli“, – pabrėžia ji.

Keistos algų žirklės

Tyrimo rezultatai, greta nesumokamų mokesčių, atskleidžia ir gana paradoksalią su darbo santykiais susijusią situaciją laidojimo paslaugų versle. Pavyzdžiui, privačiose laidojimo paslaugas teikiančiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis sudaro 397,85 Eur, o savivaldybėms priklausančiose tokio veiklos pobūdžio įmonėse – 795,10 Eur.

Nors, kaip paaiškėjo tyrimo metu, vienam savivaldybės darbuotojui tenkantis krūvis per metus yra 28,5 paslaugos, o vienam privačios įmonės darbuotojui – 45 paslaugos, t. y. bemaž dvigubai daugiau.

Pasak tyrėjų, iš kelių šalies savivaldybių surinkta informacija leidžia teigti, kad vien jose veikiančiose privačiose laidojimo paslaugų įmonėse susidoroti su esamu darbo krūviu reiktų apie 1.500 darbuotojų, kai šiuo metu dirba 990. Remiantis šiais skaičiais, galima prielaida, jog privačiame sektoriuje gali dirbti apie 570 nelegalių darbuotojų. Deklaruojami maži atlyginimai ir neproporcingas darbuotojų skaičius kelia pagrįstų abejonių, ar visi darbuotojai dirba legaliai ir ar jiems nemokamas atlyginimas vokeliuose, sako tyrėjai.

Anot tyrimo autorių, gana įdomiai Lietuvoje pasiskirstęs palaikų pervežimui pritaikytų (ar bent deklaruota, kad pritaikytų) automobilių parkas. Tik pusę jų valdo įmonės, užsiimančios laidojimo paslaugų verslu. Nors šioms transporto priemonėms nustatyti specialūs reikalavimai, tačiau palaikus skelbiasi transportuojančios ir ne laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, pavyzdžiui, vykdančios metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos, elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklas ir net vaisių, uogų ir daržovių didmeninės prekybos veiklą.

Kūnus išveža neteisėtai?

Atliekant tyrimą paaiškėjo ir teisinio reglamentavimo spragos. Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2017 m. sausio 1 d., kaip privalomas dokumentas norint išvežti mirusiojo palaikus iš Lietuvos, įtvirtintas leidimas vežti mirusiojo kūną (laissez-passer) – jį nemokamai išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tačiau 2017 m. šių dokumentų išduoti tik 24, kas yra vos 0,04 % nuo visų galimų vežimo į užsienį atvejų. Taigi, didžioji dauguma jų buvo neteisėti, konstatuoja tyrėjai.

Ponia Lapeikienė pastebi, jog šalies savivaldybės neturi kapinėse palaidotų žmonių registro, nors toks registras svarbus ne tik sklandžiam laidojimo paslaugas prižiūrinčių institucijų darbui, bet ir žmonėms, ieškantiesiems savo giminės šaknų ar tiesiog norintiems aplankyti seniai mirusių artimųjų kapus.

„Vieninga viso laidojimo paslaugų sektoriaus apskaita yra pirmas žingsnis link jo skaidrinimo“, – įsitikinusi „Baltosios bangos“ atstovė.

Skylėti įstatymai

Ji taip pat pastebi, kad kontroliuojančios institucijos turėtų skirti didesnį dėmesį laidojimo paslaugų verslo šešėlio mažinimui bei teisės aktuose numatytų reikalavimų laikymuisi. Atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad įstatymų nesilaikoma dėl to, jog nėra reglamentuota poįstatyminė bazė, nėra nustatytos administracinės atsakomybės ir kai kuriose srityse net nėra priskirta kontroliuojanti institucija.

Tyrimas buvo atliekamas apklausos būdu. „Baltoji banga“ – skaidraus ir atsakingo verslo ženklinimo iniciatyva, jungianti Lietuvos verslo įmones, kurios skleidžia skaidrią verslo praktiką visuomenėje.“

Asociacijos komentaras

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė VŽ atsiųstame komentare teigia, kad skaičiai, iliustruojantys galimai nesumokamus mokesčius laidojimo versle, asociacijai atrodo stebėtinai ir neįtikėtinai dideli.

„Bet negalime jų vertinti ar komentuoti, nes nesame susipažinę su tyrimo detalėmi“, – sakė ji.

Pasak p. Sprainaitienės, 20 narių vienijanti Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija neprižiūri savo narių ūkinės finansinės veiklos, asociacia užsiima tuo, kad kuria idėjas ir siūlymus, kaip būtų galima pagerinti Lietuvoje ritualinių laidojimo paslaugų kokybę.

„Pavyzdžiui, viena iš idėjų, kurią galima būtų nesunkiai įgyvendinti – pakeisti laidojimo pašalpų išmokų tvarką taip, kad laidojimo išlaidos gyventojams būtų kompensuojamos tik pateikus sąskaitas, patvirtinančias su mirusio asmens laidojimu susijusias išlaidas. Šios išlaidos, žinoma, būtų įtrauktos ir į paslaugų teikėjų buhalterinę apskaitą. Tokia tvarka užtikrintų didesnį verslo skaidrumą ir prisidėtų prie Vyriausybės programoje nustatytų šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių įgyvendinimo“, – mano ji.

Dėl palaikų vežimo – asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios ES šalys nėra ratifikavusios Europos Tarybos priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo. Tačiau galioja Lietuvos Vyriausybės ir kai kurių kitų šalių tarptautinių pervežimų automobiliais susitarimai, kuriais vadovaujantis palaikų pervežimui jokie leidimai nereikalingi. Jais esą ir vadovaujasi įmonės, vežančios palaikus.

Asociacijos vadovė mini, kad šiemet kovą Seimas svarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma aiškiai reglamentuoti ir diferencijuoti žmonių palaikų vežimo į užsienio valstybes reikalavimus: kai palaikai vežami į užsienio valstybes, kurios yra Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo šalys, siūloma reikalauti dokumento – mirusiojo kūno „laissez-passer“ ( tai yra leidimo), o vežant į užsienio valstybes, kurios nėra šio susitarimo šalys, siūloma tik informuoti apie tai Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Taip pat šiame įstatymo projekte numatoma administracinė atsakomybė už teisės aktuose numatytų reikalavimų nesilaikymą.

Projektui Seimas pritarė po pateikimo, jis bus svarstomas toliau.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Deloitte Legal“ turi naują asocijuotą partnerį

Advokatų kontoros „PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai“ teisininkas Herkus Gabartas tapo...

Vadyba
2018.09.18
Kėdainių krematoriumas tampa „Lietuvos krematoriumu“

Vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdanti AB „K2 LT“ nuo šiol naudos naują prekės ženklą „Lietuvos...

Baltijos Amerikos klinika turi naują vadovę 13

Nuo šios savaitės privačiai Baltijos Amerikos klinikai pradėjo vadovauti Vilma Bružienė, buvusi teisininkų...

Vadyba
2018.09.18
„Hanner“ verslo centre prie Žalgirio stadiono kuriasi ir „Teleperformance“ 4

Trejus metus Lietuvoje veikianti Prancūzijos kapitalo bendrovė „Teleperformance“, teikianti klientų...

Statyba ir NT
2018.09.18
Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.17
Vilniaus savivaldybė turi sumokėti 0,25 mln. Eur kavinei „Lakštingala“

Vilniaus valdžia turi atlyginti Vingio parko kavinės „Lakštingala“ valdytojai 255.000 Eur turto pagerinimo...

Statyba ir NT
2018.09.17
Vėl parduodamas poilsio kompleksas „Belvilis“ 19

Aukcione parduodamas Molėtų raj. esantis poilsio kompleksas „Belvilis“. Pradinė kaina – 2,5 mln. Eur.

Statyba ir NT
2018.09.17
„Novaturo“ apyvarta šiemet išaugo 35%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugpjūčio...

Turguje sostinėje pasiūlė tailandietišką maistą – prireikė ir cepelinų Premium 3

Kai į sostinės Halės turgavietėje veikiančią tailandietišką užkandinę „Spoon Out“ užsukę lankytojai vis...

Sanatorija „Gradiali“ baigė 7,5 mln. Eur kainavusią rekonstrukciją Premium 2

Palangoje esanti sanatorija „Gradiali“ skelbia baigusi pirmąjį rekonstrukcijos etapą. Jo metu į sanatorijos...

Egipto subsidijos už turistų atskraidinimą pakibo ore: Lietuvos organizatoriai ramūs

Egiptas vis dar nepajėgia atsiskaityti su užsienio kelionių operatoriais už užsakomuosius skrydžius. Užsienio...

Šokolado fontanų nuoma prigijo, bet verslą išplėtė pasiūlę kitą paslaugą Premium

Verslas, pradėtas nuo šokoladų fontanų nuomos, pagreitį įgavo tik jį papildžius šventine apšvietimo paslauga.

Turkijoje brangsta bilietai į Pamukalę ir kitus turistinius objektus

Nuo spalio 1 d. Turkijos grožybes norintiems apžiūrėti turistams teks plačiau atverti pinigines: bilietai į...

Iš RE/MAX pasitraukusius brokerius susirinko „Capital“ Premium 5

Iširus nekilnojamojo turto tarpininkavimo agentūrų RE/MAX tinklui Vilniuje, dauguma brokerių pasirinko...

Statyba ir NT
2018.09.15
Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.14
Maisto rinkinių prenumeratorių daugėja – valgiaraščių sudarytojai konkuruoja skoniu Premium 1

Maisto produktų su receptais, kaip gaminti valgius, prenumeratą pakeitė dar greitesnė ir paprastesnė valgių...

Restoranų tinklas „Forto dvaras“ keičia pavadinimą 1

Lietuviškų patiekalų restoranai „Forto dvaras“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Etno dvaru“. Kartu buvo...

Rinkodara
2018.09.13
Šiauliai dvigubina investicijas į oro uostą Premium 5

Šiaulių m. Taryba patvirtino savivaldybės investicijų Šiaulių oro uoste sumą pagal bendradarbiavimo sutartį...

Statyba ir NT
2018.09.11
„Circle K“ atidarė Kretingoje įsigytą degalinę

„Circle K Lietuva“ Kretingoje oficialiai atidarė pirmąją savo degalinę. Tai yra tik antroji išplėstinio...

Transportas
2018.09.11
„Sorainen“ vadovybėje – pokyčiai 18

Nuo rugsėjo teisės firmai „Sorainen“, veikiančiai Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, kartu su vadovaujančiu...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau