Jaunam restoranui savininko reikia kuo arčiau

FOTOGALERIJA Restoranas „Food Lab“ Utenoje (14 nuotr.)

Paleisti savieigai negalima jokio verslo, tačiau maistininkai tikina, kad restoranų versle tokia specifika tik dar ryškesnė ir brangiau kainuojanti.

Jei savininkas atsitraukia nuo verslo, juolab pirmaisiais jo gyvavimo metais, ar būna jame priešokiais – nieko bloga, ypač – jei atsisveikinti su verslu jam nebūtų didelis praradimas.

Kai sostinės pusryčių baras „Pienas ne vienas“ po 8 mėn. nutraukė veiklą, jo bendraturčiai Erikas Mališauskas ir Gintarė Pečkyte pagrindine tokio sprendimo priežastimi nurodė tai, kad negali viso laiko skirti šiam maitinimo verslui.

„Aš esu dizaineris, Gintarė – kūrybininkė, dirbanti reklamos srityje. Abu turime nuolatinius darbus, o kiek laiko lieka po jų – barui neužtenka. Kai atidarėme barą sustabdžiau savo projektus, todėl viskas gerai sekėsi, bet vėliau, kai sugrįžau į darbą, patys pastebėjome, kad nespėjame tvarkytis, nepavyksta taip, kaip norėtume, o automatizuoti tų procesų neįmanoma, todėl nusprendėme verslą parduoti“, – sakė p. Mališauskas.

Kad pats savininkas turi dalyvauti procesuose – kai vidury dienos baigiasi indai, pavagiami produktai, darbuotojai likus kelioms valandoms iki darbo pradžios praneša, kad daugiau nebeateis, – p. Mališauskas nurodė ir kaip svarbiausią pamoką, kurią išmoko per mažiau kaip metus maitinimo versle.

Sudėtingiau sukiotis restorane, kuris yra už 100 km nuo namų.

Apie tai pasakoja šiandienos viešnia Gintvilė Dambravaitė, kuri, atidariusi restoraną „Food Lab“ Utenoje, pirmąjį pusmetį ten važinėdavo kasdien – ir dėl restorano veiklos specifikos, ir dėl to, kad savininkai vilniečiai Utenoje nieko nepažinojo.

„Iš pradžių restorane reikėjo būti kiekvieną dieną, į Uteną važiuodavau 5–6 kartus per savaitę, į Vilnių grįždavau tik išsiskalbti drabužių. Verslą pradėjome nuo nulio, be to – Utenoje, kur nieko nepažinojome. Visa komanda buvo nauja, reikėjo atsirinkti darbuotojus“, – yra sakiusi p. Dambravaitė.

Tačiau dabar, kai verslas gyvuoja ir auga trečius metus, jos kelionės sumažėjo iki 1–2 per savaitę.

2015 m. Utenoje buvo atidarytas ir kitas restoranas, kurio įkūrėja – taip pat vilnietė. Žydrūnė Skardžiūtė–Ladinskienė, „Burgundijos“ savininkė, restorano veiklos pradžioje taip pat sukardavo 5–6 keliones, po metų, kai jau pavyko surinkti komandą – jų sumažėjo iki dviejų.

Rašyti komentarą