Išklaipyta atliekų sektoriaus dėlionė

Publikuota: 2018-02-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Aplinkosaugininkai toliau renka baudų derlių iš įmonių, kaltinamų nesutvarkius atliekų. Šįkart prievaizdų akiratyje – šimtai organizacijos „Žaliasis taškas“ narių, turėsiančių atseikėti 6 mln. Eur. Jos, kaip ir dar vienos organizacijos nariai, baudžiamos už tai, kad atliekos nebuvo sutvarkytos, nors įmonės už tai susimokėjo. Padėtį šiame sektoriuje tyrę specialistai tvirtina: sektorius netinkamai reguliuojamas, trūksta kontrolės, nereti ir nepotizmo atvejai.

Penktadienį „Metrail“ skandalo atgarsiai atskriejo iki „Žaliojo taško“ (ŽT) narių: Vilniaus aplinkosaugininkai priėmė sprendimą, kad įmonėms teks susimokėti taršos mokestį už nesutvarkytas atliekas. „Tik ką pasirašiau sprendimą naikinti patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas, kuriuos „Žaliasis taškas“, remdamasis „Metrail“ dokumentais, buvo išrašęs savo nariams – gamintojams ir importuotojams“, – VŽ pranešė Marius Švaikauskas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius (2018 02 23). Tai reiškia, kad netrukus daugiau kaip 1.300 ŽT narių pasieks aplinkosaugininkų laiškai, kad reikia patikslinti deklaracijas ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. – 6 mln. Eur. Panašią sumą – 5,29 ml. Eur – turi sumokėti ir VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) nariai – kone 500 įmonių.

Gamintojai neatmeta galimybės kreiptis į teismus. „Mūsų galva, turėtų atsakyti ir aplinkosaugininkai, Aplinkos ministerija, nes jų pareiga – kontroliuoti atliekų tvarkytojus. Juk gamintojai verčiami rinktis tik iš aplinkosaugininkų licencijuotų atliekų tvarkytojų. Taip, dalinė atsakomybė tenka ir „Žaliajam taškui“ bei PTO, bet negalima visos kaltės versti tik gamintojams“, – įsitikinęs Marius Kirstukas, alaus gamintojos UAB „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius.

Pagal dabar galiojančią tvarką į pakuotę supakuotus gaminius, pvz., alų, gaiviuosius gėrimus, gaminančios ar parduodančios įmonės gali rinktis: finansuoti savo gaminių pakuočių sutvarkymą per organizacijas arba mokėti valstybei taršos mokestį. Jei atliekos nesutvarkomos, tenka mokėti baudą, tai yra mokestį. VŽ primena, kad 2015 m. kilo netikrų pažymų skandalas – jas dalijo „Metrail“. Tuomet aplinkosaugininkai nustatė, kad ši atliekų tvarkytoja išrašydavo ir parduodavo PTO bei ŽT pažymas apie metalinių pakuočių sutvarkymą, tačiau iš tikrųjų didžiosios dalies tų atliekų netvarkė – įtarta, kad buvo parduodamos fiktyvios pažymos.

Rizika klastoti duomenis atsiranda dėl didelio skirtumo tarp mokesčio ir atliekų tvarkymo išlaidų mokant licencijuotai organizacijai. Duomenys klastojami ir tvarkant, ir perdirbant, ir eksportuojant atliekas. Ypač didelė atliekų eksporto problema. Painios atliekų tvarkymo, kaip ir jų klastojimo, schemos gyvuoja todėl, kad trūksta kontrolės mechanizmo.

„Metrail“ istorija sena, tačiau tik dabar ji ištraukta, dulkės nupūstos, o įmonėms pasakyta ruoštis mokėti milijonus eurų. Aplinkosaugininkų paklausus, kodėl tik dabar reikalaujama susimokėti, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) atstovai VŽ aiškino, kad teismai užtruko ir dar nematyti jų pabaigos, o senaties terminas artėja.

Ir štai valstybė sako verslininkams: susimokėkite antrą kartą, nes organizacija nepadarė savo darbo už jūsų sumokėtus pinigus. Padėtis daugiau nei keista. Verslininkai kaltina Aplinkos ministeriją (AM) – juk ji išdavė licencijas pakuočių organizacijoms, o verslininkai buvo priversti su jomis dirbti. Nes kito pasirinkimo AM jiems nepaliko. Ministerija organizacijas prižiūrėjo, tačiau verslininkų neinformavo, kad jos ką nors daro neteisėtai, o paskui staiga panaikino pažymas atgaline data ir aiškina verslininkams, kad šie netvarko atliekų. „Bet juk kontrolę vykdė ministerija, todėl noriu paklausti: kodėl už jūsų blogą kontrolės vykdymą turiu atsakyti aš? Jei mes turėsime susimokėti, noriu žinoti, kiek valdininkų už šią aferą pasodins“, – klausia Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas. Jo įmonei už visus minėtus metus tektų sumokėti 2–3 mln. Eur.

Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius, aiškina: „Pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar apskritai sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Nes pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą atlieka ir priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.“ (VŽ, 2018 02 18) Tačiau, pasak jo, kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet vadinamojo komercinio srauto, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominamos informacijos ir kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę.

Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų, VRAAD 2011 m. uždraudė tikrinti kai kuriuos juridinius asmenis, dėl kurių neskaidrios veiklos pasekmės dabar perkeliamos verslui. Tad kodėl už susidariusią padėtį atsakomybės kratosi ministerija? Ji vykdė kokią nors kontrolę ar ne? STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, išryškino problemą: netinkamas reguliavimas, nereti nepotizmo atvejai. Pernai rudenį nustatyta nemažai atvejų, kai VRAAD ir atliekų tvarkytojai yra susiję giminystės ryšiais, t. y. kontroliuojantis subjektas (aplinkosaugininkas) kontroliuoja savo giminaičius (atliekų įmones).

Verslininkai klausia, kada importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės iš tikrųjų sutvarkytos ir ar nenutiks taip, kad po metų ar dvejų jos vėl gaus pranešimą susimokėti milijonus eurų už kažkieno aferas? O VŽ klausia: kas atsakys (ar atsakys?) už aferas, seniai vykdomas šiukšlių versle? Ir kas mokės milijonines sumas siekiančią žalą, jei teismas konstatuos, kad gamintojai veikė pagal įstatymą? Vėl mokesčių mokėtojai?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lošimų organizatoriams – finansinės baudos, draudimas dirbti visą parą

Azartinių lošimų organizatoriams už pažeidimus ateityje galės būti skiriamos baudos iki 50.000 Eur, jiems...

GPAIS rakštis: svarstomas naujas pereinamojo laikotarpio terminas Premium 3

Verslininkams su nerimu laukiant spalio 1 d., kai baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos...

Finansai
11:55
„Novaturas“ ketina mažinti dividendus 3

Investuotojų baimės iš didžiausio Baltijos šalių kelionių organizatoriaus „Novaturo“ sulaukti mažesnių...

Rinkos
09:15
Užkandinių tinklas „Subway“ Estijoje neišbrenda iš nuostolių

Amerikiečių greitojo maisto restoranų tinklo „Subway“ franšizės partneris Estijoje jau kelintus metus iš...

Maisto rinkinių verslas – ne tik daržoves supjaustyti 1

Maisto produktų su receptais, kaip gaminti valgius, prenumeratą pakeitė dar greitesnė ir paprastesnė valgių...

Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 15

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims 2

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas pernai gavo 2,2 mln. Eur pajamų 11

2,214 mln. Eur – tokios buvo didžiausios vieno Lietuvos advokato 2017 m. apmokestinamosios pajamos, rodo...

Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Kur daugiausia užsienyje keliavo Lietuvos gyventojai II ketv. 1

Į užsienį 2018 m. antrąjį ketvirtį keliavo 507.400 šalies gyventojų, arba 9,4% daugiau nei per tą patį 2017...

Po Lietuvą gyventojai šiemet keliavo daugiau, vienai kelionei išleido vidutiniškai 56 Eur

Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2018 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo...

Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.  

Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 6

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Pacų viešbutyje Vilniuje atidarytas dar vienas restoranas 6

Vilniuje, restauruotuose istoriniuose Pacų rūmuose, atidarytas dar vienas restoranas – „Nineteen18“. Jo...

Laisvalaikis
2018.09.19
„Lords LB“ statys pirmąjį Latvijoje „Holiday Inn“

Investicijų valdymo UAB „Lords LB Asset Management“ priklausantis fondas statys „Holiday Inn“ prekės ženklo...

Statyba ir NT
2018.09.19
Suklupai? Tai dar ir pastumsim 14

Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų apriboti antstolių įkainius bei jų savivalę,...

Restoranų pajamas augina ne tik kylančios kainos Premium

Restoranams ir kavinėms 2018-ieji žada būti dar vieni geri metai. Statistikos duomenimis, šiemet sausį–liepą...

TOP 20 restoranų pagal 2017–ųjų pelną ir pajamas Premium 6

2017-ieji kavinėms ir restoranams taip pat buvo geri. Pajamas didino 17-a iš 20-ies į VŽ sudarytą didžiausių...

„Deloitte Legal“ turi naują asocijuotą partnerį

Advokatų kontoros „PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai“ teisininkas Herkus Gabartas tapo...

Vadyba
2018.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau