Išklaipyta atliekų sektoriaus dėlionė

Publikuota: 2018-02-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Aplinkosaugininkai toliau renka baudų derlių iš įmonių, kaltinamų nesutvarkius atliekų. Šįkart prievaizdų akiratyje – šimtai organizacijos „Žaliasis taškas“ narių, turėsiančių atseikėti 6 mln. Eur. Jos, kaip ir dar vienos organizacijos nariai, baudžiamos už tai, kad atliekos nebuvo sutvarkytos, nors įmonės už tai susimokėjo. Padėtį šiame sektoriuje tyrę specialistai tvirtina: sektorius netinkamai reguliuojamas, trūksta kontrolės, nereti ir nepotizmo atvejai.

Penktadienį „Metrail“ skandalo atgarsiai atskriejo iki „Žaliojo taško“ (ŽT) narių: Vilniaus aplinkosaugininkai priėmė sprendimą, kad įmonėms teks susimokėti taršos mokestį už nesutvarkytas atliekas. „Tik ką pasirašiau sprendimą naikinti patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas, kuriuos „Žaliasis taškas“, remdamasis „Metrail“ dokumentais, buvo išrašęs savo nariams – gamintojams ir importuotojams“, – VŽ pranešė Marius Švaikauskas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius (2018 02 23). Tai reiškia, kad netrukus daugiau kaip 1.300 ŽT narių pasieks aplinkosaugininkų laiškai, kad reikia patikslinti deklaracijas ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. – 6 mln. Eur. Panašią sumą – 5,29 ml. Eur – turi sumokėti ir VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) nariai – kone 500 įmonių.

Gamintojai neatmeta galimybės kreiptis į teismus. „Mūsų galva, turėtų atsakyti ir aplinkosaugininkai, Aplinkos ministerija, nes jų pareiga – kontroliuoti atliekų tvarkytojus. Juk gamintojai verčiami rinktis tik iš aplinkosaugininkų licencijuotų atliekų tvarkytojų. Taip, dalinė atsakomybė tenka ir „Žaliajam taškui“ bei PTO, bet negalima visos kaltės versti tik gamintojams“, – įsitikinęs Marius Kirstukas, alaus gamintojos UAB „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius.

Pagal dabar galiojančią tvarką į pakuotę supakuotus gaminius, pvz., alų, gaiviuosius gėrimus, gaminančios ar parduodančios įmonės gali rinktis: finansuoti savo gaminių pakuočių sutvarkymą per organizacijas arba mokėti valstybei taršos mokestį. Jei atliekos nesutvarkomos, tenka mokėti baudą, tai yra mokestį. VŽ primena, kad 2015 m. kilo netikrų pažymų skandalas – jas dalijo „Metrail“. Tuomet aplinkosaugininkai nustatė, kad ši atliekų tvarkytoja išrašydavo ir parduodavo PTO bei ŽT pažymas apie metalinių pakuočių sutvarkymą, tačiau iš tikrųjų didžiosios dalies tų atliekų netvarkė – įtarta, kad buvo parduodamos fiktyvios pažymos.

Rizika klastoti duomenis atsiranda dėl didelio skirtumo tarp mokesčio ir atliekų tvarkymo išlaidų mokant licencijuotai organizacijai. Duomenys klastojami ir tvarkant, ir perdirbant, ir eksportuojant atliekas. Ypač didelė atliekų eksporto problema. Painios atliekų tvarkymo, kaip ir jų klastojimo, schemos gyvuoja todėl, kad trūksta kontrolės mechanizmo.

„Metrail“ istorija sena, tačiau tik dabar ji ištraukta, dulkės nupūstos, o įmonėms pasakyta ruoštis mokėti milijonus eurų. Aplinkosaugininkų paklausus, kodėl tik dabar reikalaujama susimokėti, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) atstovai VŽ aiškino, kad teismai užtruko ir dar nematyti jų pabaigos, o senaties terminas artėja.

Ir štai valstybė sako verslininkams: susimokėkite antrą kartą, nes organizacija nepadarė savo darbo už jūsų sumokėtus pinigus. Padėtis daugiau nei keista. Verslininkai kaltina Aplinkos ministeriją (AM) – juk ji išdavė licencijas pakuočių organizacijoms, o verslininkai buvo priversti su jomis dirbti. Nes kito pasirinkimo AM jiems nepaliko. Ministerija organizacijas prižiūrėjo, tačiau verslininkų neinformavo, kad jos ką nors daro neteisėtai, o paskui staiga panaikino pažymas atgaline data ir aiškina verslininkams, kad šie netvarko atliekų. „Bet juk kontrolę vykdė ministerija, todėl noriu paklausti: kodėl už jūsų blogą kontrolės vykdymą turiu atsakyti aš? Jei mes turėsime susimokėti, noriu žinoti, kiek valdininkų už šią aferą pasodins“, – klausia Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas. Jo įmonei už visus minėtus metus tektų sumokėti 2–3 mln. Eur.

Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius, aiškina: „Pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar apskritai sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Nes pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą atlieka ir priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.“ (VŽ, 2018 02 18) Tačiau, pasak jo, kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet vadinamojo komercinio srauto, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominamos informacijos ir kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę.

Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų, VRAAD 2011 m. uždraudė tikrinti kai kuriuos juridinius asmenis, dėl kurių neskaidrios veiklos pasekmės dabar perkeliamos verslui. Tad kodėl už susidariusią padėtį atsakomybės kratosi ministerija? Ji vykdė kokią nors kontrolę ar ne? STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, išryškino problemą: netinkamas reguliavimas, nereti nepotizmo atvejai. Pernai rudenį nustatyta nemažai atvejų, kai VRAAD ir atliekų tvarkytojai yra susiję giminystės ryšiais, t. y. kontroliuojantis subjektas (aplinkosaugininkas) kontroliuoja savo giminaičius (atliekų įmones).

Verslininkai klausia, kada importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės iš tikrųjų sutvarkytos ir ar nenutiks taip, kad po metų ar dvejų jos vėl gaus pranešimą susimokėti milijonus eurų už kažkieno aferas? O VŽ klausia: kas atsakys (ar atsakys?) už aferas, seniai vykdomas šiukšlių versle? Ir kas mokės milijonines sumas siekiančią žalą, jei teismas konstatuos, kad gamintojai veikė pagal įstatymą? Vėl mokesčių mokėtojai?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ministerija: dėl „Metrail“ nesusitaria patys gamintojai, galutinio sutarties projekto nėra

Gamintojų viltis šiandien sulaukti Aplinkos ministerijos patvirtinimo, kad taikos sutartis dėl „Metrail“ bus...

Į Lietuvą ateina naujas viešbučių ženklas Premium

Lietuvos viešbučių rinką papildys naujas prekės ženklas – „Clarion“. Tai bus antrasis Skandinavijos tinklo...

Statyba ir NT
2018.04.20
Pirmieji „Vytautas Mineral SPA“ metai: nuo plano atsilikta labai nedaug Premium

Birštono naujokas – sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas Mineral SPA“ – 2017 m. pasiekė 60% metinį...

Atidarytas pirmasis Lietuvoje „Marriott“ viešbutis 15

Vilniuje, buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje, atidarytas 199 kambarių viešbutis „Courtyard by Marriott...

Statyba ir NT
2018.04.19
Naujas susitarimas dėl „Metrail“: steigs garantinį fondą

Gamintojai ir importuotojai skelbia Aplinkos ministerijai pateikę naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

BDAR: draudikai sutrikę, neaiškumų – miškas Premium 6

Gegužės 25-osios, kai įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), draudikai laukia su nerimu,...

Varšuvos oro uosto keleiviams reklamuos Lietuvą 1

Šiandien Varšuvos Šopeno oro uoste startavo Lietuvos turizmo reklaminė kampanija. Ji truks 4 savaites ir...

Rinkodara
2018.04.19
Sprendimai, kai patalpų nuomos kaina peržengia sveiko proto ribas Premium 1

Kuo smulkesnis verslas, tuo sudėtingiau jam derėtis dėl patalpų nuomos kainos, ypač kai sutartis baigiasi ir...

Tyrimas: medicinos sektoriaus pirkimams trūksta skaidrumo 3

Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos 2007-2016 m. neracionaliai leido valstybės biudžeto pinigus...

Birštono „Vytautas mineral SPA“ siūlo atsiskaityti bitkoinais

Prašmatniausias Birštono sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas mineral SPA“ paskelbė savo klientams...

Laisvalaikis
2018.04.18
Be modernios veterinarijos klinikos, Ukmergėje – ir greitoji pagalba gyvūnams Premium

Įgyvendinti kadaise puoselėtą svajonę versle užtenka kelių dalykų – patirties, lėšų investicijoms ir tinkamų...

Konkurencijos taryba VP grupės akcininkams leido investuoti į viešbučius Rumunijoje

Lietuvos Konkurencijos taryba leido vykdyti sandorį, kuriuo vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių...

Statyba ir NT
2018.04.17
Restoraną vietoje Italijos įkūrė Anykščiuose ir neprašovė Premium

Šeimos restoranas „5 Taškai“ garsina Anykščius gastronomijos žemėlapyje, nors jo įkūrėjai per metus reklamai...

Dar kuriant kavinę, kurioje svarbiausia žaisti, klientai jau buvo žinomi Premium

Kai norima įprasminti savo pomėgį, galima bendraminčius, kurie domisi fantastiniais žaidimais, suburti...

Birštono fenomenas: kyla sparčiausiai iš visų Lietuvos kurortų Premium

Mineraliniais vandenimis garsėjančiame Birštono kurorte pernai turistų srautas šoktelėjo net 55%. Tokiu...

„Teisės PRO“: metų teisininko rinkimų finalininkai

Baigėsi pirmieji atrankos etapai „Verslo žinių“ ir „Infolex“ drauge su Bendrovių ir institucijų teisininkų...

Džiaugtasi per anksti – taikos sutartis dėl „Metrail“ ima tolti Premium

Gamintojų teigimu, derybos dėl sąlygų, kuriomis būtų ga­lima sudaryti taikos sutar-tį ginče dėl „Metrail“,...

Darbdavys per galvą gali verstis – paskutinį žodį vis tiek taria darbuotojas Premium 1

Aptarnavimo sektoriuje įspūdį apie įmonę labiausiai lemia darbuotojai, o juos išmokyti dirbti taip, kad...

MTTC augimą lėmė paslaugų eksporto plėtra 3

Mobiliųjų telefonų priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios bendrovės „Mobiliųjų telefonų techninis...

Technologijos
2018.04.12
Tyrimas: laidojimo versle šešėlis sudaro iki 60% 1

Laidojimo paslaugų verslo nesumokamų mokesčių suma gali siekti beveik 14 mln. Eur per metus, rodo 2017 m.

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau