Išklaipyta atliekų sektoriaus dėlionė

Publikuota: 2018-02-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Aplinkosaugininkai toliau renka baudų derlių iš įmonių, kaltinamų nesutvarkius atliekų. Šįkart prievaizdų akiratyje – šimtai organizacijos „Žaliasis taškas“ narių, turėsiančių atseikėti 6 mln. Eur. Jos, kaip ir dar vienos organizacijos nariai, baudžiamos už tai, kad atliekos nebuvo sutvarkytos, nors įmonės už tai susimokėjo. Padėtį šiame sektoriuje tyrę specialistai tvirtina: sektorius netinkamai reguliuojamas, trūksta kontrolės, nereti ir nepotizmo atvejai.

Penktadienį „Metrail“ skandalo atgarsiai atskriejo iki „Žaliojo taško“ (ŽT) narių: Vilniaus aplinkosaugininkai priėmė sprendimą, kad įmonėms teks susimokėti taršos mokestį už nesutvarkytas atliekas. „Tik ką pasirašiau sprendimą naikinti patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas, kuriuos „Žaliasis taškas“, remdamasis „Metrail“ dokumentais, buvo išrašęs savo nariams – gamintojams ir importuotojams“, – VŽ pranešė Marius Švaikauskas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius (2018 02 23). Tai reiškia, kad netrukus daugiau kaip 1.300 ŽT narių pasieks aplinkosaugininkų laiškai, kad reikia patikslinti deklaracijas ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. – 6 mln. Eur. Panašią sumą – 5,29 ml. Eur – turi sumokėti ir VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) nariai – kone 500 įmonių.

Gamintojai neatmeta galimybės kreiptis į teismus. „Mūsų galva, turėtų atsakyti ir aplinkosaugininkai, Aplinkos ministerija, nes jų pareiga – kontroliuoti atliekų tvarkytojus. Juk gamintojai verčiami rinktis tik iš aplinkosaugininkų licencijuotų atliekų tvarkytojų. Taip, dalinė atsakomybė tenka ir „Žaliajam taškui“ bei PTO, bet negalima visos kaltės versti tik gamintojams“, – įsitikinęs Marius Kirstukas, alaus gamintojos UAB „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius.

Pagal dabar galiojančią tvarką į pakuotę supakuotus gaminius, pvz., alų, gaiviuosius gėrimus, gaminančios ar parduodančios įmonės gali rinktis: finansuoti savo gaminių pakuočių sutvarkymą per organizacijas arba mokėti valstybei taršos mokestį. Jei atliekos nesutvarkomos, tenka mokėti baudą, tai yra mokestį. VŽ primena, kad 2015 m. kilo netikrų pažymų skandalas – jas dalijo „Metrail“. Tuomet aplinkosaugininkai nustatė, kad ši atliekų tvarkytoja išrašydavo ir parduodavo PTO bei ŽT pažymas apie metalinių pakuočių sutvarkymą, tačiau iš tikrųjų didžiosios dalies tų atliekų netvarkė – įtarta, kad buvo parduodamos fiktyvios pažymos.

Rizika klastoti duomenis atsiranda dėl didelio skirtumo tarp mokesčio ir atliekų tvarkymo išlaidų mokant licencijuotai organizacijai. Duomenys klastojami ir tvarkant, ir perdirbant, ir eksportuojant atliekas. Ypač didelė atliekų eksporto problema. Painios atliekų tvarkymo, kaip ir jų klastojimo, schemos gyvuoja todėl, kad trūksta kontrolės mechanizmo.

„Metrail“ istorija sena, tačiau tik dabar ji ištraukta, dulkės nupūstos, o įmonėms pasakyta ruoštis mokėti milijonus eurų. Aplinkosaugininkų paklausus, kodėl tik dabar reikalaujama susimokėti, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) atstovai VŽ aiškino, kad teismai užtruko ir dar nematyti jų pabaigos, o senaties terminas artėja.

Ir štai valstybė sako verslininkams: susimokėkite antrą kartą, nes organizacija nepadarė savo darbo už jūsų sumokėtus pinigus. Padėtis daugiau nei keista. Verslininkai kaltina Aplinkos ministeriją (AM) – juk ji išdavė licencijas pakuočių organizacijoms, o verslininkai buvo priversti su jomis dirbti. Nes kito pasirinkimo AM jiems nepaliko. Ministerija organizacijas prižiūrėjo, tačiau verslininkų neinformavo, kad jos ką nors daro neteisėtai, o paskui staiga panaikino pažymas atgaline data ir aiškina verslininkams, kad šie netvarko atliekų. „Bet juk kontrolę vykdė ministerija, todėl noriu paklausti: kodėl už jūsų blogą kontrolės vykdymą turiu atsakyti aš? Jei mes turėsime susimokėti, noriu žinoti, kiek valdininkų už šią aferą pasodins“, – klausia Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas. Jo įmonei už visus minėtus metus tektų sumokėti 2–3 mln. Eur.

Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius, aiškina: „Pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar apskritai sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Nes pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą atlieka ir priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.“ (VŽ, 2018 02 18) Tačiau, pasak jo, kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet vadinamojo komercinio srauto, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominamos informacijos ir kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę.

Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų, VRAAD 2011 m. uždraudė tikrinti kai kuriuos juridinius asmenis, dėl kurių neskaidrios veiklos pasekmės dabar perkeliamos verslui. Tad kodėl už susidariusią padėtį atsakomybės kratosi ministerija? Ji vykdė kokią nors kontrolę ar ne? STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, išryškino problemą: netinkamas reguliavimas, nereti nepotizmo atvejai. Pernai rudenį nustatyta nemažai atvejų, kai VRAAD ir atliekų tvarkytojai yra susiję giminystės ryšiais, t. y. kontroliuojantis subjektas (aplinkosaugininkas) kontroliuoja savo giminaičius (atliekų įmones).

Verslininkai klausia, kada importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės iš tikrųjų sutvarkytos ir ar nenutiks taip, kad po metų ar dvejų jos vėl gaus pranešimą susimokėti milijonus eurų už kažkieno aferas? O VŽ klausia: kas atsakys (ar atsakys?) už aferas, seniai vykdomas šiukšlių versle? Ir kas mokės milijonines sumas siekiančią žalą, jei teismas konstatuos, kad gamintojai veikė pagal įstatymą? Vėl mokesčių mokėtojai?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Skelbiamas legendinės kavinės „Rotonda“ nuomos konkursas

Vilniaus Gedimino kalno papėdėje kadaise veikusios kavinės-ledainės „Rotonda“ patalpos išnuomojamos viešojo...

DKV plečia aptarnavimo tinklą Italijoje ir Šveicarijoje

Bendrovė „DKV Euro Service“ išplėtė savo aptarnavimo tinklą Italijoje ir Šveicarijoje. Tinklą, kuriame galima...

Po tyrimų Marijampolėje vėl galima gerti vandenį 1

Po Marijampolėje atliktų vandens tyrimų nustatyta, kad jis saugus vartoti, penktadienį paskelbė vietinė...

Ukmergės autoservisas: kuo mažiau gyventojų, tuo daugiau paslaugų reikia siūlyti Premium

Daugiausia uždirba tie autoservisai, kurie turi didesnį nuolatinių klientų būrį. Vis dėlto konkurencija...

Transportas
06:00
„Starbucks“ ir „McDonald‘s“ skelbia konkursą ir žada solidų atlygį – dalyvauti gali kiekvienas

Du gigantai – „Starbucks“ ir McDonald‘s, suvienijo jėgas kovai su plastiko atliekomis – iki 2021 m.

Pramonė
2018.07.19
Dėl užteršto vandens atsistatydino „Sūduvos vandenų“ direktorius 1

Po antro incidento dėl užteršto geriamojo vandens Marijampolėje iš pareigų traukiasi bendrovės „Sūduvos...

„Eugestos“ ir „Forto“ restoranų valdytoja pernai uždirbo 3,4 mln. Eur pelno

Didmeninės prekybos bendrovę „Eugesta“ bei restoranų grupę „Fortas“ valdanti verslininko Kęstučio Stabingio...

„Ecoservice“ įgijo „Marijampolės švaros“ kontrolę

Atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ įsigijo 66,31% komunalinių paslaugų, antrinių žaliavų bei aplinkos...

„Workland“ planuoja tolesnę plėtrą Vilniuje, investuos 1,5 mln. Eur

Estijos biurų nuomos paslaugų bendrovė „Workland Group“ šį rudenį atidarys jau antrą savo centrą Vilniuje, o...

Statyba ir NT
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
„Nordea“ padalinį senamiestyje keičia bendradarbystės erdvė, restoranas ir parduotuvė 1

Vilniaus senamiestyje, Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje, kuriasi bendradarbystės erdvė „Workland“,...

Statyba ir NT
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Atnaujinta Vilniaus „Akropolio“ Ledo arena

Vilniaus „Akropolyje“ atnaujinta 1.200 kv.m. dydžio Ledo arena. Užliejus naują ledą, permontavus bortus ir...

Ant prekystalio – dvi pelningai veikiančios Tauragės įmonės 8

Savivaldybei priklausančių UAB „Dunokai“ (56,14%) ir Tauragės butų ūkio (100%) akcijos, kurių bendra pradinė...

Rinkos
2018.07.16
„Novaturas“ birželį pardavimus didino 26%

Birželį kelionių organizatoriaus pardavimai siekė  21,7 mln. Eur ir buvo 26% didesni nei 2017 m. birželio...

Rinkos
2018.07.16
Paštomatų pavyzdį pritaiko drabužių valymo versle 1

UAB „Valykla.lt“ plečia drabužių valymo spintų verslo centruose tinklą. Šiuo metu veikia 6, tariamasi dėl...

Futbolo įtaka: daugiau uždirbo lažybų punktai, prekybininkai ir kavinės 2

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių...

Dainų šventės organizatoriai rengia pretenziją maitinimo tiekėjams 1

Dainų šventės organizatoriai dėl nekokybiško maitinimo Dainų šventės metu rengia tiekėjams pretenziją.

Jaunasis Metų CEO Artūras Salda: kaip sukurti „sanatoriją 2.0“ Premium 14

Druskininkų ir Birštono „Eglės“ sanatorijų vadovas Artūras Salda „Verslo žinių“ ir „Luminor“ banko...

Verslo klasė
2018.07.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau