„Metrail“ skandalo kilpoje: bausti ar nuolaidžiauti

Publikuota: 2018-02-18
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Skandalas dėl „Metrail“ kaista, jo sukelta krizė gilėja. Gamintojai ir importuotojai vis garsiau kalba, kad jiems palankaus sprendimo šioje situacijoje, ko gero, nebus, nors pasitarimai ir diskusijos skirtingų institucijų lygmenyje vyksta nuolat.

Gamintojai bei importuotojai, kurie jau gavo aplinkosaugininkų raginimus susimokėti milijoninius ar kelių šimtų eurų dydžio taršos mokesčius, susirūpinę atakuoja skambučiais ir mus, ir pakuočių atliekų tvarkytojus, klausdami, kaip elgtis – mokėti taršos mokestį ar iškart kreiptis į teismą?

Tačiau mes – rinkoje veikianti pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“ – nesijaučiame esantys tie, kurie galėtų spręsti, kurioje sakinio „nuolaidžiauti negalima bausti“ vietoje dėti skyrybos ženklą.

Juk mes irgi dalyvaujame pakuočių tvarkymo procese, vykdėme veiklą ir 2015 –aisiais, kai buvo padaryti „Metrail“ istorijoje minimi nusižengimai, suprantame, kad dėl neaiškių procedūrų bei rinkoje veikiančių nesąžiningų žaidėjų į panašią padėtį galėjome ir tebegalime pakliūti ir mes, ir mūsų klientai. Todėl tuos klausimus, kuriuos mums užduoda gamintojai, ir į kuriuos atsakymų negirdime pastaruoju metu vykstančiuose posėdžiuose dėl rinką krečiančio skandalo, užduodame garsiai. Tikimės, kad viešos diskusijos ir skaidrumas padės sumažinti įtampą pakuočių ir jų atliekų tvarkymo srityje bei užkirs kelią ateityje nutikti panašiems nesąžiningiems atvejams, skandalams ir ketinimams „apeiti“ sistemą.

Kaltų ieškome ne ten?

Tai, kas šiandien vyksta su „Metrail“, atrodo tarsi bandymas likviduoti pasekmes, apkaltinti šią veiklos sritį kontroliuojančias ir savo darbo tinkamai neatlikusias institucijas, bei rasti galimą mokų kaltininką, sumokėsiantį taršos mokesčius, – šiuo atveju gamintojus. Tuo metu „Metrail“ jau minima kaip „bankrutavusi įmonė“, o tą skandalą galimai organizavusios kai kurios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos kratosi savo atsakomybės šioje istorijoje, dangstydamosis įstatymo spragomis ar nefunkcionuojančiu kontrolės mechanizmu.

Išties, pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar išvis sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Mat pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą vykdo bei priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.

Tačiau kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet taip vadinamo „komercinio srauto“, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominančios informacijos bei kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę. Tik turbūt „Metrail“ atveju tokiems patikrinimams galėjo pritrūkti laiko, o gal noro. Tad klausimą reikėtų kelti kitokį: galbūt yra paranku laikytis pozicijos, esą visoje grandinėje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija yra tik tarpininkas, pagal įstatymus neturintis jokių kontrolės svertų, todėl ir negalintis prisiimti jokios atsakomybės? Tiesa, tai tik prielaida ir reikia tikėtis, kad tyrimus vykdančios institucijos išnarplios šiuos rebusus.

Žioji spragos

Kalbant apie kitas įstatymuose esančias spragas, svarbu paminėti, kad įstatyme nėra numatyta jokių teisinių sankcijų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai už nesąžiningą veiklą, išskyrus atvejus, jei ši užima per mažą rinkos dalį, laiku nepateikia ataskaitų kontroliuojančioms institucijoms, išvis nevykdo veiklos ar turi mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui. Be to, net jei būtų nustatyta, kad visi šie veiksmai tyčiniai, pagal dabar galiojančius įstatymus organizacijai jokia atsakomybė nėra numatyta.

Neturime ir aiškaus Lietuvos atliekų perdirbėjų, kurių šiandien veikia beveik 200, registro ar sistemos, kur būtų galima matyti išsamią šių įmonių istoriją, padarytus pažeidimus, gautus įspėjimus nuo įmonės įsteigimo pradžios, įsiskolinimus. Todėl neturime galimybės įvertinti perdirbimo įmonių patikimumo. Tenka kliautis tik rinkoje apie vieną ar kitą atliekų tvarkytoją sklandančia informacija, asmeniniais kontaktais ar patiems rinkti informaciją apie įmonę „X“.

Neramina ir faktas, kad Aplinkos ministerija, vertindama atliekų perdirbėjų veiklą, prašo perdirbėjų duomenis analizei pateikti per 40 dienų nuo naujų mokestinių metų pabaigos, o išvadas teikia tik po 4–5 mėnesių. Juk per tą laikotarpį, kol pateikiamos išvados, gali įvykti krūva pažeidimų, apie kuriuos bus sužinota tik žymiai vėliau.

Įvertinus šiuos aspektus, kyla klausimas, kada gi importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės buvo iš tikro sutvarkytos, ir kad nenutiks taip, kad po metų ar dviejų jos gaus pranešimą susimokėti ir taršos mokestį, nepaisant to, kad kartą jos jau buvo susimokėjusios už atliekų sutvarkymą?

Norisi tikėti, kad jau pradėjusi veikti, bet dar ne pilnai funkcionuojanti GPAIS sistema ilgainiui taps viena iš priemonių, padėsiančių ne tik kontroliuojančioms institucijoms koordinuoti visą procesą nuo atliekų susidarymo iki jų perdirbimo, bet ir kitiems rinkos dalyviams suteiksiančių daugiau galių ir funkcionalių svertų. Klausimas – kaip greitai?

Taip pat norisi tikėti, kad organizacijose įsteigtos ir veikiančios kontrolės tarybos (jos sudaromos iš pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, pakuočių atliekų surinkėjų ir pakuočių atliekų naudotojų asociacijos atstovų, atliekų perdirbėjų asociacijos atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų, Aplinkos ministerijos atstovų) pagaliau taps nebe formalia, bet realią atsakomybę ir įgaliojimus turinčia, skaidriai veikiančia ir kam nors atskaitinga institucija.

O kokius namų darbus turėtume atlikti mes, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, kad būtų užkirstas kelias panašioms į „Metrail“ krizėms kilti ateityje? Kokios reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir sprendimai, kurie ne tik išskaidrintų pačią sistemą, garantuotų efektyvią kontrolę, bet ir leistų optimaliai naudoti valstybės resursus? Kviečiu diskutuoti.

Komentaro autorius – Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į Lietuvą ateina naujas viešbučių ženklas Premium

Lietuvos viešbučių rinką papildys naujas prekės ženklas – „Clarion“. Tai bus antrasis Skandinavijos tinklo...

Pirmieji „Vytautas Mineral SPA“ metai: nuo plano atsilikta labai nedaug Premium

Birštono naujokas – sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas Mineral SPA“ – 2017 m. pasiekė 60% metinį...

Atidarytas pirmasis Lietuvoje „Marriott“ viešbutis 14

Vilniuje, buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje, atidarytas 199 kambarių viešbutis „Courtyard by Marriott...

Statyba ir NT
2018.04.19
Naujas susitarimas dėl „Metrail“: steigs garantinį fondą

Gamintojai ir importuotojai skelbia Aplinkos ministerijai pateikę naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

BDAR: draudikai sutrikę, neaiškumų – miškas Premium 6

Gegužės 25-osios, kai įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), draudikai laukia su nerimu,...

Varšuvos oro uosto keleiviams reklamuos Lietuvą 1

Šiandien Varšuvos Šopeno oro uoste startavo Lietuvos turizmo reklaminė kampanija. Ji truks 4 savaites ir...

Rinkodara
2018.04.19
Sprendimai, kai patalpų nuomos kaina peržengia sveiko proto ribas Premium

Kuo smulkesnis verslas, tuo sudėtingiau jam derėtis dėl patalpų nuomos kainos, ypač kai sutartis baigiasi ir...

Tyrimas: medicinos sektoriaus pirkimams trūksta skaidrumo 3

Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos 2007-2016 m. neracionaliai leido valstybės biudžeto pinigus...

Birštono „Vytautas mineral SPA“ siūlo atsiskaityti bitkoinais

Prašmatniausias Birštono sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas mineral SPA“ paskelbė savo klientams...

Laisvalaikis
2018.04.18
Be modernios veterinarijos klinikos, Ukmergėje – ir greitoji pagalba gyvūnams Premium

Įgyvendinti kadaise puoselėtą svajonę versle užtenka kelių dalykų – patirties, lėšų investicijoms ir tinkamų...

Konkurencijos taryba VP grupės akcininkams leido investuoti į viešbučius Rumunijoje

Lietuvos Konkurencijos taryba leido vykdyti sandorį, kuriuo vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių...

Statyba ir NT
2018.04.17
Restoraną vietoje Italijos įkūrė Anykščiuose ir neprašovė Premium

Šeimos restoranas „5 Taškai“ garsina Anykščius gastronomijos žemėlapyje, nors jo įkūrėjai per metus reklamai...

Dar kuriant kavinę, kurioje svarbiausia žaisti, klientai jau buvo žinomi Premium

Kai norima įprasminti savo pomėgį, galima bendraminčius, kurie domisi fantastiniais žaidimais, suburti...

Birštono fenomenas: kyla sparčiausiai iš visų Lietuvos kurortų Premium

Mineraliniais vandenimis garsėjančiame Birštono kurorte pernai turistų srautas šoktelėjo net 55%. Tokiu...

„Teisės PRO“: metų teisininko rinkimų finalininkai

Baigėsi pirmieji atrankos etapai „Verslo žinių“ ir „Infolex“ drauge su Bendrovių ir institucijų teisininkų...

Džiaugtasi per anksti – taikos sutartis dėl „Metrail“ ima tolti Premium

Gamintojų teigimu, derybos dėl sąlygų, kuriomis būtų ga­lima sudaryti taikos sutar-tį ginče dėl „Metrail“,...

Darbdavys per galvą gali verstis – paskutinį žodį vis tiek taria darbuotojas Premium 1

Aptarnavimo sektoriuje įspūdį apie įmonę labiausiai lemia darbuotojai, o juos išmokyti dirbti taip, kad...

MTTC augimą lėmė paslaugų eksporto plėtra 3

Mobiliųjų telefonų priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios bendrovės „Mobiliųjų telefonų techninis...

Technologijos
2018.04.12
Tyrimas: laidojimo versle šešėlis sudaro iki 60% 1

Laidojimo paslaugų verslo nesumokamų mokesčių suma gali siekti beveik 14 mln. Eur per metus, rodo 2017 m.

Pristatė įrankį, leidžiantį stebėti dar tik svarstomus teisės aktus

Lobistų kontora „Vento Nuovo“ sukūrė teisės aktų stebėsenos sistemą „Lex Lietuva“. Ji leidžia gauti...

Technologijos
2018.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau