„Metrail“ skandalo kilpoje: bausti ar nuolaidžiauti

Publikuota: 2018-02-18
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Skandalas dėl „Metrail“ kaista, jo sukelta krizė gilėja. Gamintojai ir importuotojai vis garsiau kalba, kad jiems palankaus sprendimo šioje situacijoje, ko gero, nebus, nors pasitarimai ir diskusijos skirtingų institucijų lygmenyje vyksta nuolat.

Gamintojai bei importuotojai, kurie jau gavo aplinkosaugininkų raginimus susimokėti milijoninius ar kelių šimtų eurų dydžio taršos mokesčius, susirūpinę atakuoja skambučiais ir mus, ir pakuočių atliekų tvarkytojus, klausdami, kaip elgtis – mokėti taršos mokestį ar iškart kreiptis į teismą?

Tačiau mes – rinkoje veikianti pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“ – nesijaučiame esantys tie, kurie galėtų spręsti, kurioje sakinio „nuolaidžiauti negalima bausti“ vietoje dėti skyrybos ženklą.

Juk mes irgi dalyvaujame pakuočių tvarkymo procese, vykdėme veiklą ir 2015 –aisiais, kai buvo padaryti „Metrail“ istorijoje minimi nusižengimai, suprantame, kad dėl neaiškių procedūrų bei rinkoje veikiančių nesąžiningų žaidėjų į panašią padėtį galėjome ir tebegalime pakliūti ir mes, ir mūsų klientai. Todėl tuos klausimus, kuriuos mums užduoda gamintojai, ir į kuriuos atsakymų negirdime pastaruoju metu vykstančiuose posėdžiuose dėl rinką krečiančio skandalo, užduodame garsiai. Tikimės, kad viešos diskusijos ir skaidrumas padės sumažinti įtampą pakuočių ir jų atliekų tvarkymo srityje bei užkirs kelią ateityje nutikti panašiems nesąžiningiems atvejams, skandalams ir ketinimams „apeiti“ sistemą.

Kaltų ieškome ne ten?

Tai, kas šiandien vyksta su „Metrail“, atrodo tarsi bandymas likviduoti pasekmes, apkaltinti šią veiklos sritį kontroliuojančias ir savo darbo tinkamai neatlikusias institucijas, bei rasti galimą mokų kaltininką, sumokėsiantį taršos mokesčius, – šiuo atveju gamintojus. Tuo metu „Metrail“ jau minima kaip „bankrutavusi įmonė“, o tą skandalą galimai organizavusios kai kurios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos kratosi savo atsakomybės šioje istorijoje, dangstydamosis įstatymo spragomis ar nefunkcionuojančiu kontrolės mechanizmu.

Išties, pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar išvis sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Mat pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą vykdo bei priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.

Tačiau kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet taip vadinamo „komercinio srauto“, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominančios informacijos bei kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę. Tik turbūt „Metrail“ atveju tokiems patikrinimams galėjo pritrūkti laiko, o gal noro. Tad klausimą reikėtų kelti kitokį: galbūt yra paranku laikytis pozicijos, esą visoje grandinėje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija yra tik tarpininkas, pagal įstatymus neturintis jokių kontrolės svertų, todėl ir negalintis prisiimti jokios atsakomybės? Tiesa, tai tik prielaida ir reikia tikėtis, kad tyrimus vykdančios institucijos išnarplios šiuos rebusus.

Žioji spragos

Kalbant apie kitas įstatymuose esančias spragas, svarbu paminėti, kad įstatyme nėra numatyta jokių teisinių sankcijų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai už nesąžiningą veiklą, išskyrus atvejus, jei ši užima per mažą rinkos dalį, laiku nepateikia ataskaitų kontroliuojančioms institucijoms, išvis nevykdo veiklos ar turi mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui. Be to, net jei būtų nustatyta, kad visi šie veiksmai tyčiniai, pagal dabar galiojančius įstatymus organizacijai jokia atsakomybė nėra numatyta.

Neturime ir aiškaus Lietuvos atliekų perdirbėjų, kurių šiandien veikia beveik 200, registro ar sistemos, kur būtų galima matyti išsamią šių įmonių istoriją, padarytus pažeidimus, gautus įspėjimus nuo įmonės įsteigimo pradžios, įsiskolinimus. Todėl neturime galimybės įvertinti perdirbimo įmonių patikimumo. Tenka kliautis tik rinkoje apie vieną ar kitą atliekų tvarkytoją sklandančia informacija, asmeniniais kontaktais ar patiems rinkti informaciją apie įmonę „X“.

Neramina ir faktas, kad Aplinkos ministerija, vertindama atliekų perdirbėjų veiklą, prašo perdirbėjų duomenis analizei pateikti per 40 dienų nuo naujų mokestinių metų pabaigos, o išvadas teikia tik po 4–5 mėnesių. Juk per tą laikotarpį, kol pateikiamos išvados, gali įvykti krūva pažeidimų, apie kuriuos bus sužinota tik žymiai vėliau.

Įvertinus šiuos aspektus, kyla klausimas, kada gi importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės buvo iš tikro sutvarkytos, ir kad nenutiks taip, kad po metų ar dviejų jos gaus pranešimą susimokėti ir taršos mokestį, nepaisant to, kad kartą jos jau buvo susimokėjusios už atliekų sutvarkymą?

Norisi tikėti, kad jau pradėjusi veikti, bet dar ne pilnai funkcionuojanti GPAIS sistema ilgainiui taps viena iš priemonių, padėsiančių ne tik kontroliuojančioms institucijoms koordinuoti visą procesą nuo atliekų susidarymo iki jų perdirbimo, bet ir kitiems rinkos dalyviams suteiksiančių daugiau galių ir funkcionalių svertų. Klausimas – kaip greitai?

Taip pat norisi tikėti, kad organizacijose įsteigtos ir veikiančios kontrolės tarybos (jos sudaromos iš pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, pakuočių atliekų surinkėjų ir pakuočių atliekų naudotojų asociacijos atstovų, atliekų perdirbėjų asociacijos atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų, Aplinkos ministerijos atstovų) pagaliau taps nebe formalia, bet realią atsakomybę ir įgaliojimus turinčia, skaidriai veikiančia ir kam nors atskaitinga institucija.

O kokius namų darbus turėtume atlikti mes, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, kad būtų užkirstas kelias panašioms į „Metrail“ krizėms kilti ateityje? Kokios reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir sprendimai, kurie ne tik išskaidrintų pačią sistemą, garantuotų efektyvią kontrolę, bet ir leistų optimaliai naudoti valstybės resursus? Kviečiu diskutuoti.

Komentaro autorius – Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„McDonald‘s“ atidarė pirmą restoraną Suvalkijos regione 3

Greito aptarnavimo restoranų tinklas „McDonald‘s“ atidarė restoraną Marijampolėje. Suvalkijos sostinė yra...

Planuojamą Vilniaus kongresų centrą projektuos 4 įmonės 2

VĮ Turto bankas skelbtą konkursą planuojamo Vilniaus kongresų centro techniniam projektui parengti laimėjo 4...

Statyba ir NT
2018.11.16
Verslininkė pardavė kepyklą ir pasuko į kavinių verslą: pajuto antrą kvėpavimą Premium 2

„Jei užpernai nebūčiau nusprendusi uždaryti kepyklos, verslo tikriausiai nebeturėčiau. Nors ir koks sunkus...

Agroverslas
2018.11.16
Vilniečiams žada naujų laisvalaikio erdvių 6

Perfrazuojant sparnuotą kauniečių posakį „Kaunas pilnas kultūros“, galima sakyti, jog Vilnius – pilnas...

Laisvalaikis
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

Po teismo sprendimo „Grindos būstas“ keičia pavadinimą 1

Teismui nusprendus, kad „Icor“ grupei priklausanti įmonė savo pavadinime negali naudoti žodžio „Grinda“,...

Statyba ir NT
2018.11.15
„Soprano“ ledainės planuoja STO: leis sopranokoinus Premium 18

Lietuvišką „Soprano“ ledainių tinklą neseniai įsigiję verslininkai Antanas Guoga ir Vytenis Mažiulis ketina...

Traukiasi 5 „Ellex Valiunas“ partneriai

Penki iš 19-kos vienos didžiausių Lietuvoje advokatų kontorų „Ellex Valiunas“ partnerių pasitraukia – nuo...

Rinkoje – naujas bilietų platintojas 11

Lietuvos pramogų rinką papildė dar vienas dalyvis – nuo šiandien pradėjo veikti nauja bilietų į renginius...

Laisvalaikis
2018.11.14
Sutarties su atliekų vežėja nenutraukusiai Panevėžio savivaldybei skirta bauda 6

Konkurencijos taryba skyrė 34.200 Eur baudą Panevėžio miesto savivaldybei už tai, kad ši neįvykdė tarybos...

„Darnu Group“ Vilniuje rado vietas dar dviems naujiems sporto klubams 1

Į sveikatingumo paslaugų rinką žengianti nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Darnu Group“...

Turistams į regionus vilioti iš ES lėšų skyrė 3,67 mln. Eur: kas gavo finansavimą 2

Ūkio ministerija Lietuvos savivaldybėms ir asociacijoms skyrė 3,67 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) lėšų...

Rinkodara
2018.11.13
Septyni Lietuvos restoranai – tarp 30-ies geriausių Baltijos šalyse 4

Lapkričio 12-osios vakarą Taline buvo paskelbtas prestižiniu vadinamo Skandinavijos restoranų gido „White...

Laisvalaikis
2018.11.13
Vien SMS nebepakanka, „Lietuvos energija“ klientus informuos ir per „Viber“ Premium 19

Bendrovė „Lietuvos energija“ įvairią informaciją savo klientams praneš ne tik SMS žinutėmis, bet ir...

„Kauno vandenims“ skirta 133.700 Eur bauda

Kauno apygardos teismas už nevalytas nuotekas Kauno savivaldybės įmonei „Kauno vandenys“ priteisė sumokėti...

„Sugedusio“ telefono pamėtėtą vaisių pristatymo paslaugą eksportuoja į Rygą Premium 3

Vaisių ir užkandžių pristatymo į biurus paslauga „SnackBox“ šią savaitę pradeda veikti Rygoje.

Paskelbtas geriausias Lietuvos virėjas

Savaitgalį vykusios tarptautinės svetingumo parodos „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro 2018“ metu vykusiame...

Laisvalaikis
2018.11.12
Teismas: „Grindos būstas“ pavadinime negali naudoti žodžio „Grinda“ 2

Koncerno „Icor“ grupės bendrovė „Grindos būstas“ negali įmonės pavadinime naudoti žodžio „Grinda“, nusprendė...

Statyba ir NT
2018.11.12
FNTT prakalbo apie antrą „Metrail“ – kuo tai gresia įmonėms Premium 2

Dar nesibaigė 30 mln. Eur baudų verslui atnešusi „Metrail“ istorijai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba...

Ko iš viešnagės viešbučiuose tikisi verslo turistai 9

Keliaujantieji verslo reikalais viešbučiams suneša svarią pajamų dalį, tačiau į darbo rinką ateinant naujai...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau