„Metrail“ skandalo kilpoje: bausti ar nuolaidžiauti

Publikuota: 2018-02-18
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Skandalas dėl „Metrail“ kaista, jo sukelta krizė gilėja. Gamintojai ir importuotojai vis garsiau kalba, kad jiems palankaus sprendimo šioje situacijoje, ko gero, nebus, nors pasitarimai ir diskusijos skirtingų institucijų lygmenyje vyksta nuolat.

Gamintojai bei importuotojai, kurie jau gavo aplinkosaugininkų raginimus susimokėti milijoninius ar kelių šimtų eurų dydžio taršos mokesčius, susirūpinę atakuoja skambučiais ir mus, ir pakuočių atliekų tvarkytojus, klausdami, kaip elgtis – mokėti taršos mokestį ar iškart kreiptis į teismą?

Tačiau mes – rinkoje veikianti pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“ – nesijaučiame esantys tie, kurie galėtų spręsti, kurioje sakinio „nuolaidžiauti negalima bausti“ vietoje dėti skyrybos ženklą.

Juk mes irgi dalyvaujame pakuočių tvarkymo procese, vykdėme veiklą ir 2015 –aisiais, kai buvo padaryti „Metrail“ istorijoje minimi nusižengimai, suprantame, kad dėl neaiškių procedūrų bei rinkoje veikiančių nesąžiningų žaidėjų į panašią padėtį galėjome ir tebegalime pakliūti ir mes, ir mūsų klientai. Todėl tuos klausimus, kuriuos mums užduoda gamintojai, ir į kuriuos atsakymų negirdime pastaruoju metu vykstančiuose posėdžiuose dėl rinką krečiančio skandalo, užduodame garsiai. Tikimės, kad viešos diskusijos ir skaidrumas padės sumažinti įtampą pakuočių ir jų atliekų tvarkymo srityje bei užkirs kelią ateityje nutikti panašiems nesąžiningiems atvejams, skandalams ir ketinimams „apeiti“ sistemą.

Kaltų ieškome ne ten?

Tai, kas šiandien vyksta su „Metrail“, atrodo tarsi bandymas likviduoti pasekmes, apkaltinti šią veiklos sritį kontroliuojančias ir savo darbo tinkamai neatlikusias institucijas, bei rasti galimą mokų kaltininką, sumokėsiantį taršos mokesčius, – šiuo atveju gamintojus. Tuo metu „Metrail“ jau minima kaip „bankrutavusi įmonė“, o tą skandalą galimai organizavusios kai kurios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos kratosi savo atsakomybės šioje istorijoje, dangstydamosis įstatymo spragomis ar nefunkcionuojančiu kontrolės mechanizmu.

Išties, pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar išvis sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Mat pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą vykdo bei priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.

Tačiau kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet taip vadinamo „komercinio srauto“, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominančios informacijos bei kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę. Tik turbūt „Metrail“ atveju tokiems patikrinimams galėjo pritrūkti laiko, o gal noro. Tad klausimą reikėtų kelti kitokį: galbūt yra paranku laikytis pozicijos, esą visoje grandinėje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija yra tik tarpininkas, pagal įstatymus neturintis jokių kontrolės svertų, todėl ir negalintis prisiimti jokios atsakomybės? Tiesa, tai tik prielaida ir reikia tikėtis, kad tyrimus vykdančios institucijos išnarplios šiuos rebusus.

Žioji spragos

Kalbant apie kitas įstatymuose esančias spragas, svarbu paminėti, kad įstatyme nėra numatyta jokių teisinių sankcijų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai už nesąžiningą veiklą, išskyrus atvejus, jei ši užima per mažą rinkos dalį, laiku nepateikia ataskaitų kontroliuojančioms institucijoms, išvis nevykdo veiklos ar turi mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui. Be to, net jei būtų nustatyta, kad visi šie veiksmai tyčiniai, pagal dabar galiojančius įstatymus organizacijai jokia atsakomybė nėra numatyta.

Neturime ir aiškaus Lietuvos atliekų perdirbėjų, kurių šiandien veikia beveik 200, registro ar sistemos, kur būtų galima matyti išsamią šių įmonių istoriją, padarytus pažeidimus, gautus įspėjimus nuo įmonės įsteigimo pradžios, įsiskolinimus. Todėl neturime galimybės įvertinti perdirbimo įmonių patikimumo. Tenka kliautis tik rinkoje apie vieną ar kitą atliekų tvarkytoją sklandančia informacija, asmeniniais kontaktais ar patiems rinkti informaciją apie įmonę „X“.

Neramina ir faktas, kad Aplinkos ministerija, vertindama atliekų perdirbėjų veiklą, prašo perdirbėjų duomenis analizei pateikti per 40 dienų nuo naujų mokestinių metų pabaigos, o išvadas teikia tik po 4–5 mėnesių. Juk per tą laikotarpį, kol pateikiamos išvados, gali įvykti krūva pažeidimų, apie kuriuos bus sužinota tik žymiai vėliau.

Įvertinus šiuos aspektus, kyla klausimas, kada gi importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės buvo iš tikro sutvarkytos, ir kad nenutiks taip, kad po metų ar dviejų jos gaus pranešimą susimokėti ir taršos mokestį, nepaisant to, kad kartą jos jau buvo susimokėjusios už atliekų sutvarkymą?

Norisi tikėti, kad jau pradėjusi veikti, bet dar ne pilnai funkcionuojanti GPAIS sistema ilgainiui taps viena iš priemonių, padėsiančių ne tik kontroliuojančioms institucijoms koordinuoti visą procesą nuo atliekų susidarymo iki jų perdirbimo, bet ir kitiems rinkos dalyviams suteiksiančių daugiau galių ir funkcionalių svertų. Klausimas – kaip greitai?

Taip pat norisi tikėti, kad organizacijose įsteigtos ir veikiančios kontrolės tarybos (jos sudaromos iš pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, pakuočių atliekų surinkėjų ir pakuočių atliekų naudotojų asociacijos atstovų, atliekų perdirbėjų asociacijos atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų, Aplinkos ministerijos atstovų) pagaliau taps nebe formalia, bet realią atsakomybę ir įgaliojimus turinčia, skaidriai veikiančia ir kam nors atskaitinga institucija.

O kokius namų darbus turėtume atlikti mes, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, kad būtų užkirstas kelias panašioms į „Metrail“ krizėms kilti ateityje? Kokios reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir sprendimai, kurie ne tik išskaidrintų pačią sistemą, garantuotų efektyvią kontrolę, bet ir leistų optimaliai naudoti valstybės resursus? Kviečiu diskutuoti.

Komentaro autorius – Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ukmergės autoservisas: kuo mažiau gyventojų, tuo daugiau paslaugų reikia siūlyti Premium

Daugiausia uždirba tie autoservisai, kurie turi didesnį nuolatinių klientų būrį. Vis dėlto konkurencija...

Transportas
06:00
„Starbucks“ ir „McDonald‘s“ skelbia konkursą ir žada solidų atlygį – dalyvauti gali kiekvienas

Du gigantai – „Starbucks“ ir McDonald‘s, suvienijo jėgas kovai su plastiko atliekomis – iki 2021 m.

Pramonė
2018.07.19
Dėl užteršto vandens atsistatydino „Sūduvos vandenų“ direktorius 1

Po antro incidento dėl užteršto geriamojo vandens Marijampolėje iš pareigų traukiasi bendrovės „Sūduvos...

„Eugestos“ ir „Forto“ restoranų valdytoja pernai uždirbo 3,4 mln. Eur pelno

Didmeninės prekybos bendrovę „Eugesta“ bei restoranų grupę „Fortas“ valdanti verslininko Kęstučio Stabingio...

„Ecoservice“ įgijo „Marijampolės švaros“ kontrolę

Atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ įsigijo 66,31% komunalinių paslaugų, antrinių žaliavų bei aplinkos...

„Workland“ planuoja tolesnę plėtrą Vilniuje, investuos 1,5 mln. Eur

Estijos biurų nuomos paslaugų bendrovė „Workland Group“ šį rudenį atidarys jau antrą savo centrą Vilniuje, o...

Statyba ir NT
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
„Nordea“ padalinį senamiestyje keičia bendradarbystės erdvė, restoranas ir parduotuvė 1

Vilniaus senamiestyje, Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje, kuriasi bendradarbystės erdvė „Workland“,...

Statyba ir NT
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Atnaujinta Vilniaus „Akropolio“ Ledo arena

Vilniaus „Akropolyje“ atnaujinta 1.200 kv.m. dydžio Ledo arena. Užliejus naują ledą, permontavus bortus ir...

Ant prekystalio – dvi pelningai veikiančios Tauragės įmonės 8

Savivaldybei priklausančių UAB „Dunokai“ (56,14%) ir Tauragės butų ūkio (100%) akcijos, kurių bendra pradinė...

Rinkos
2018.07.16
„Novaturas“ birželį pardavimus didino 26%

Birželį kelionių organizatoriaus pardavimai siekė  21,7 mln. Eur ir buvo 26% didesni nei 2017 m. birželio...

Rinkos
2018.07.16
Paštomatų pavyzdį pritaiko drabužių valymo versle 1

UAB „Valykla.lt“ plečia drabužių valymo spintų verslo centruose tinklą. Šiuo metu veikia 6, tariamasi dėl...

Futbolo įtaka: daugiau uždirbo lažybų punktai, prekybininkai ir kavinės 2

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių...

Dainų šventės organizatoriai rengia pretenziją maitinimo tiekėjams 1

Dainų šventės organizatoriai dėl nekokybiško maitinimo Dainų šventės metu rengia tiekėjams pretenziją.

Jaunasis Metų CEO Artūras Salda: kaip sukurti „sanatoriją 2.0“ Premium 14

Druskininkų ir Birštono „Eglės“ sanatorijų vadovas Artūras Salda „Verslo žinių“ ir „Luminor“ banko...

Verslo klasė
2018.07.14
Estijos „Baltic Ticket Holdings“ leista valdyti „Bilietai LT“

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ gali valdyti prieš pusantrų metų įsigytą...

PSDF lėšomis bus kompensuojama iki 100% priemokos už vaistus

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus kompensuojama didesnė nei iki šiol dalis pacientų...

Restorano namie įkūrėjos bandymas atidaryti dar ir barą miestelyje nepasiteisino Premium

Namų restoranas „Kacės virtuvėlė“ sulaukia tiek svečių, kad visų negali priimti, tačiau kitas Jurgitos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau