„Metrail“ skandalo kilpoje: bausti ar nuolaidžiauti

Publikuota: 2018-02-18
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Skandalas dėl „Metrail“ kaista, jo sukelta krizė gilėja. Gamintojai ir importuotojai vis garsiau kalba, kad jiems palankaus sprendimo šioje situacijoje, ko gero, nebus, nors pasitarimai ir diskusijos skirtingų institucijų lygmenyje vyksta nuolat.

Gamintojai bei importuotojai, kurie jau gavo aplinkosaugininkų raginimus susimokėti milijoninius ar kelių šimtų eurų dydžio taršos mokesčius, susirūpinę atakuoja skambučiais ir mus, ir pakuočių atliekų tvarkytojus, klausdami, kaip elgtis – mokėti taršos mokestį ar iškart kreiptis į teismą?

Tačiau mes – rinkoje veikianti pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“ – nesijaučiame esantys tie, kurie galėtų spręsti, kurioje sakinio „nuolaidžiauti negalima bausti“ vietoje dėti skyrybos ženklą.

Juk mes irgi dalyvaujame pakuočių tvarkymo procese, vykdėme veiklą ir 2015 –aisiais, kai buvo padaryti „Metrail“ istorijoje minimi nusižengimai, suprantame, kad dėl neaiškių procedūrų bei rinkoje veikiančių nesąžiningų žaidėjų į panašią padėtį galėjome ir tebegalime pakliūti ir mes, ir mūsų klientai. Todėl tuos klausimus, kuriuos mums užduoda gamintojai, ir į kuriuos atsakymų negirdime pastaruoju metu vykstančiuose posėdžiuose dėl rinką krečiančio skandalo, užduodame garsiai. Tikimės, kad viešos diskusijos ir skaidrumas padės sumažinti įtampą pakuočių ir jų atliekų tvarkymo srityje bei užkirs kelią ateityje nutikti panašiems nesąžiningiems atvejams, skandalams ir ketinimams „apeiti“ sistemą.

Kaltų ieškome ne ten?

Tai, kas šiandien vyksta su „Metrail“, atrodo tarsi bandymas likviduoti pasekmes, apkaltinti šią veiklos sritį kontroliuojančias ir savo darbo tinkamai neatlikusias institucijas, bei rasti galimą mokų kaltininką, sumokėsiantį taršos mokesčius, – šiuo atveju gamintojus. Tuo metu „Metrail“ jau minima kaip „bankrutavusi įmonė“, o tą skandalą galimai organizavusios kai kurios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos kratosi savo atsakomybės šioje istorijoje, dangstydamosis įstatymo spragomis ar nefunkcionuojančiu kontrolės mechanizmu.

Išties, pagal šiandien veikiantį mechanizmą įmonės – gamintojai ir importuotojai – neturi teisėto pagrindo kontroliuoti, kaip sutvarkomos ir ar išvis sutvarkomos jų pakuočių atliekos. Mat pakuočių atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą vykdo bei priima sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti organizacijų Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.

Tačiau kalbant apie pakuočių atliekas ne iš komunalinio, bet taip vadinamo „komercinio srauto“, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pati turi galimybę rinktis atliekų perdirbėją, nustatyti jam savo pageidaujamus kriterijus, prašyti dominančios informacijos bei kontroliuoti vykstantį procesą. Taigi organizacija turėtų prisiimti ir dalį atsakomybės už atliekų perdirbėjų kontrolę. Tik turbūt „Metrail“ atveju tokiems patikrinimams galėjo pritrūkti laiko, o gal noro. Tad klausimą reikėtų kelti kitokį: galbūt yra paranku laikytis pozicijos, esą visoje grandinėje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija yra tik tarpininkas, pagal įstatymus neturintis jokių kontrolės svertų, todėl ir negalintis prisiimti jokios atsakomybės? Tiesa, tai tik prielaida ir reikia tikėtis, kad tyrimus vykdančios institucijos išnarplios šiuos rebusus.

Žioji spragos

Kalbant apie kitas įstatymuose esančias spragas, svarbu paminėti, kad įstatyme nėra numatyta jokių teisinių sankcijų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai už nesąžiningą veiklą, išskyrus atvejus, jei ši užima per mažą rinkos dalį, laiku nepateikia ataskaitų kontroliuojančioms institucijoms, išvis nevykdo veiklos ar turi mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui. Be to, net jei būtų nustatyta, kad visi šie veiksmai tyčiniai, pagal dabar galiojančius įstatymus organizacijai jokia atsakomybė nėra numatyta.

Neturime ir aiškaus Lietuvos atliekų perdirbėjų, kurių šiandien veikia beveik 200, registro ar sistemos, kur būtų galima matyti išsamią šių įmonių istoriją, padarytus pažeidimus, gautus įspėjimus nuo įmonės įsteigimo pradžios, įsiskolinimus. Todėl neturime galimybės įvertinti perdirbimo įmonių patikimumo. Tenka kliautis tik rinkoje apie vieną ar kitą atliekų tvarkytoją sklandančia informacija, asmeniniais kontaktais ar patiems rinkti informaciją apie įmonę „X“.

Neramina ir faktas, kad Aplinkos ministerija, vertindama atliekų perdirbėjų veiklą, prašo perdirbėjų duomenis analizei pateikti per 40 dienų nuo naujų mokestinių metų pabaigos, o išvadas teikia tik po 4–5 mėnesių. Juk per tą laikotarpį, kol pateikiamos išvados, gali įvykti krūva pažeidimų, apie kuriuos bus sužinota tik žymiai vėliau.

Įvertinus šiuos aspektus, kyla klausimas, kada gi importuotojai ir gamintojai pagaliau galės būti ramūs, kad jų pakuotės buvo iš tikro sutvarkytos, ir kad nenutiks taip, kad po metų ar dviejų jos gaus pranešimą susimokėti ir taršos mokestį, nepaisant to, kad kartą jos jau buvo susimokėjusios už atliekų sutvarkymą?

Norisi tikėti, kad jau pradėjusi veikti, bet dar ne pilnai funkcionuojanti GPAIS sistema ilgainiui taps viena iš priemonių, padėsiančių ne tik kontroliuojančioms institucijoms koordinuoti visą procesą nuo atliekų susidarymo iki jų perdirbimo, bet ir kitiems rinkos dalyviams suteiksiančių daugiau galių ir funkcionalių svertų. Klausimas – kaip greitai?

Taip pat norisi tikėti, kad organizacijose įsteigtos ir veikiančios kontrolės tarybos (jos sudaromos iš pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, pakuočių atliekų surinkėjų ir pakuočių atliekų naudotojų asociacijos atstovų, atliekų perdirbėjų asociacijos atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų, Aplinkos ministerijos atstovų) pagaliau taps nebe formalia, bet realią atsakomybę ir įgaliojimus turinčia, skaidriai veikiančia ir kam nors atskaitinga institucija.

O kokius namų darbus turėtume atlikti mes, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, kad būtų užkirstas kelias panašioms į „Metrail“ krizėms kilti ateityje? Kokios reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir sprendimai, kurie ne tik išskaidrintų pačią sistemą, garantuotų efektyvią kontrolę, bet ir leistų optimaliai naudoti valstybės resursus? Kviečiu diskutuoti.

Komentaro autorius – Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kur daugiausia užsienyje keliavo Lietuvos gyventojai II ketv.

Į užsienį 2018 m. antrąjį ketvirtį keliavo 507.400 šalies gyventojų, arba 9,4% daugiau nei per tą patį 2017...

Po Lietuvą gyventojai šiemet keliavo daugiau, vienai kelionei išleido vidutiniškai 56 Eur

Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2018 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo...

Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.  

Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 2

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 1

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Pacų viešbutyje Vilniuje atidarytas dar vienas restoranas 6

Vilniuje, restauruotuose istoriniuose Pacų rūmuose, atidarytas dar vienas restoranas – „Nineteen18“. Jo...

Laisvalaikis
2018.09.19
„Lords LB“ statys pirmąjį Latvijoje „Holiday Inn“

Investicijų valdymo UAB „Lords LB Asset Management“ priklausantis fondas statys „Holiday Inn“ prekės ženklo...

Statyba ir NT
2018.09.19
Suklupai? Tai dar ir pastumsim 14

Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų apriboti antstolių įkainius bei jų savivalę,...

Restoranų pajamas augina ne tik kylančios kainos Premium

Restoranams ir kavinėms 2018-ieji žada būti dar vieni geri metai. Statistikos duomenimis, šiemet sausį–liepą...

TOP 20 restoranų pagal 2017–ųjų pelną ir pajamas Premium 6

2017-ieji kavinėms ir restoranams taip pat buvo geri. Pajamas didino 17-a iš 20-ies į VŽ sudarytą didžiausių...

„Deloitte Legal“ turi naują asocijuotą partnerį

Advokatų kontoros „PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai“ teisininkas Herkus Gabartas tapo...

Vadyba
2018.09.18
Kėdainių krematoriumas tampa „Lietuvos krematoriumu“

Vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdanti AB „K2 LT“ nuo šiol naudos naują prekės ženklą „Lietuvos...

Baltijos Amerikos klinika turi naują vadovę 14

Nuo šios savaitės privačiai Baltijos Amerikos klinikai pradėjo vadovauti Vilma Bružienė, buvusi teisininkų...

Vadyba
2018.09.18
„Hanner“ verslo centre prie Žalgirio stadiono kuriasi ir „Teleperformance“ 4

Trejus metus Lietuvoje veikianti Prancūzijos kapitalo bendrovė „Teleperformance“, teikianti klientų...

Statyba ir NT
2018.09.18
Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.17
Vilniaus savivaldybė turi sumokėti 0,25 mln. Eur kavinei „Lakštingala“

Vilniaus valdžia turi atlyginti Vingio parko kavinės „Lakštingala“ valdytojai 255.000 Eur turto pagerinimo...

Statyba ir NT
2018.09.17
Vėl parduodamas poilsio kompleksas „Belvilis“ 20

Aukcione parduodamas Molėtų raj. esantis poilsio kompleksas „Belvilis“. Pradinė kaina – 2,5 mln. Eur.

Statyba ir NT
2018.09.17
„Novaturo“ apyvarta šiemet išaugo 35%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugpjūčio...

Turguje sostinėje pasiūlė tailandietišką maistą – prireikė ir cepelinų Premium 3

Kai į sostinės Halės turgavietėje veikiančią tailandietišką užkandinę „Spoon Out“ užsukę lankytojai vis...

Sanatorija „Gradiali“ baigė 7,5 mln. Eur kainavusią rekonstrukciją Premium 2

Palangoje esanti sanatorija „Gradiali“ skelbia baigusi pirmąjį rekonstrukcijos etapą. Jo metu į sanatorijos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau