Poslinkiai derybose dėl „Metrail“: sutarė atidėti mokesčio mokėjimą

Pasak gamintojų atstovų, trečiadienį vykusiame Aplinkos ministerijos bei gamintojų ir importuotojų organizacijų atstovų susitikime susitarta mėnesiui laiko nukelti terminą, per kurį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) narės turi sumokėti taršos mokestį už 2013–2015 m. Aplinkos ministerija ketvirtadienį išplatintame pranešime skelbia, kad su verslo atstovais buvo sutartas preliminarus terminas, per kurį šios 1.500 įmonių turi sumokėti į valstybės biudžetą apie 15 mln. Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pasak ministerijos, šis mokestis turėtų būti sumokėtas iki kovo vidurio.

Termino atidėjimas įmonėms leis tuo laikotarpiu, kol ieškoma išeities iš susidariusios sudėtingos padėties, išvengti baudos – taršos mokesčio dvigubu tarifu, kuri grėstų, jei įmonės būtų nesumokėjusios mokesčio iki aplinkosaugininkų nustatyto termino – vasario 15 d.

VŽ rašė, kad laiškai, pranešantys apie prievolę iki vasario 15 d. susimokėti mokestį iš viso yra išsiųsti 478 įmonėms – PTO narėms. Bendra mokesčio suma, kurią jos turi sumokėti, siekia apie 5,29 mln. Eur. Panašius laiškus turėtų gauti ir kitos organizacijos – „Žaliojo taško“ nariai.

Sprendimo kol kas nėra

Gamintojų ir importuotojų organizacijos siekia sudaryti taikos sutartį dėl „Metrail“, tam, kad minėtoms beveik 1.800 įmonių nereikėtų mokėti milijonų eurų taršos mokesčio už 2013–2015 m. nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Tačiau kol kas taika šiose derybose nekvepia.

„Susitarimo dar nėra, ieškome sprendimo“, – po trečiadieninio susitikimo VŽ sakė Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.

Pasak jo, organizacijos jau yra pateikusios ministerijai taikos sutarties projektą ir iki pirmadienio tikisi gauti nuomonę dėl sutarties sąlygų.

Pagal siūlomą sutartį, pakuočių tvarkymo organizacijos prisiimtų papildomų įsipareigojimų aplinkosaugos srityje, o valstybė mainais už tai nereikalautų sumokėti taršos mokesčio už 2013–2015 m. iš tų įmonių, kurios jau kartą sumokėjo už pakuočių tvarkymą organizacijoms.

Kol kas taršos mokesčio už 2013-2015 m. klausimo šalys nėra aptarusios.

„Nors dialogas vyksta, nesame tikri, kad Aplinkos ministerijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai yra įvertinę susiklosčiusios padėties mastą ir galimas pasekmes. Ši precedento neturinti padėtis gali grėsti tūkstančiais naujų bylų teismuose, dešimtimis įmonių bankrotų bei viso pakuočių atliekų tvarkymo sektoriaus paralyžiavimu, atliekų tvarkymo organizacijoms nebeturint galimybių vykdyti savo funkcijas“, – teigia p. Pocius.

Jis pabrėžia, kad didžiausių šalies įmonių vadovai ir juos vienijančių organizacijų atstovai, mindami institucijų slenksčius, nesiekia nusikratyti atsakomybės. Tačiau nesutinka ir tapti galimai nesąžiningo atliekų tvarkytojo korupcijos atpirkėjais.

„Taikos sutartyje siūlydami aplinkosauginius projektus neprašome mainų, o siekiame, kad tiek gamintojai, tiek pati valstybė netaptų esamos sistemos bei nesąžiningų atliekų tvarkytojų aukomis. Pagrindinis mūsų tikslas – kad sistema veiktų skaidriai ir būtų eliminuotos prielaidos korupcijai bei pasipelnymui“, – kalba p. Pocius.

Suma siekia 15 mln. Eur

VŽ primena, kad „Metrail“ skandalas kilo 2015 m., kai aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad ši atliekų tvarkytoja išrašinėjo ir pardavinėjo PTO bei „Žaliajam taškui“ pažymas apie metalinių pakuočių sutvarkymą, tačiau iš tikrųjų didžiosios dalies tų atliekų netvarkė, įtarta, pardavinėtos fiktyvios pažymos.

Jau tada paskelbta, kad PTO ir „Žaliojo taško“ nariams dėl „Metrail“ istorijos gresia mokėti milijoninius mokesčius. Tačiau prasidėjo ginčai teismuose, mokesčio nebuvo pareikalauta ir ši istorija ėjo užmarštin.

Vėl į viešumą ji išplaukė 2018 m. išvakarėse, kai šimtai įmonių iš valstybės sulaukė raginimo susimokėti milijonus taršos mokesčio už 2013–2015 m. nesutvarkytas pakuočių atliekas. Verslininkai tokį reikalavimą laiko neteisingu, nes už atliekų tvarkymą jie kartą jau susimokėjo pakuočių tvarkymo organizacijoms ir nieko nepažeidė. Pagal įstatymus, įmonės gali rinktis, mokėti taršos mokestį ar finansuoti atliekų tvarkymą per organizacijas ir tokiu būdu mokesčio išvengti. Mokėti taršos mokestį yra 27 kartus brangiau nei atliekų tvarkymas per organizacijas.

Dėl „Metrail“ neteisėtos veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Rašyti komentarą