Teisininkai: ką daryti gavus raginimą sumokėti pakuotės mokestį

nuotrauka::1

Giedrius Abromavičius, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas:

Gavus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pranešimą apie panaikintus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, reikėtų patikrinti, ar pranešime nurodyta informacija yra teisinga, t.y. ar nurodyti pakuočių atliekų kiekiai atitinka į rinką išleistą pakuočių kiekį, ar nurodyti teisingi patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą ir kt.

Jeigu pranešime pateikta informacija yra teisinga, manome, kad gamintojai ir importuotojai turėtų apskaičiuoti ir iki 2018 m. vasario 15 d. sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis arba kreiptis į dėl šio mokesčio atidėjimo ar išdėstymo, priešingu atveju mokesčių administratorius galėtų pareikalauti sumokėti ne tik mokestį už aplinkos teršimą, bet ir delspinigius.

Gamintojams ir importuotojams natūraliai kyla klausimas, kas yra atsakingas už šiuos nuostolius? Manome, kad visus gamintojų ir importuotojų nuotolius ir išlaidas, įskaitant mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, turėtų atlyginti organizacija, kuriai buvo pavesta organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą.

Gamintojai ir importuotojai taip pat turėtų teisę reikalauti grąžinti už nesuteiktas paslaugas sumokėtas sumas. Gamintojai ir importuotojai taip pat turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atliekų tvarkytojo, kuris nesutvarkė pakuotės atliekų, taip pat fizinių asmenų, kurie galimai atliko nusikalstamą veiką, t.y. fiktyviai tvarkė pakuočių atliekas.

Beje, Civilinis kodeksas nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl nepareikalavus organizacijos civilinės atsakomybės, vėliau tai padaryti gali būti neįmanoma.

Ema Būtėnienė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatė, aplinkosaugos teisės ekspertė:

nuotrauka::2

Kiekvienas gamintojas ir importuotojas, pakliuvęs į šią nedėkingą situaciją, turi ne vieną alternatyvą.

Gamintojai ir importuotojai galėtų kreiptis į teismus ir ginčyti regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimus, kuriais panaikinti pakuočių atliekų tvarkymą patvirtinantys dokumentai, išduoti organizacijoms. Galima susimokėti mokestį ir reikalauti jo kompensavimo iš organizacijų, rizikuojant tuo, kad organizacijos dėl pareikštų reikalavimų sumų tiesiog taps nemokios ir negalės vykdyti 2018 m. pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Kitaip tariant, pasididinti riziką, kad ir 2018 m. teks susimokėti mokestį, nes nebeliks organizacijų, kurios galėtų įvykdyti užduotis. Didelę riziką mėgstantieji galėtų net imti ir nieko kol kas nedaryti ir tikėtis, kad vėliau aplinkosaugos inspektoriai nepradės jų mokestinių patikrinimų bei nepareikalaus susimokėti mokesčio su delspinigiais ar net mokesčio dvigubu tarifu. Bet galima į visą situaciją pažiūrėti plačiau, suvienyti gamintojų ir importuotojų jėgas bei kartu su valstybės institucijomis taikiai, kompromisų būdu susitarti dėl susiklosčiusios problemos sprendimo bei pasimokyti ateičiai, kad istorija nesikartotų.

Vilma Ramanauskaitė, advokatų kontoros „iLaw“ partnerė, advokatė:

nuotrauka::3

Gamintojai ir importuotojai tapo situacijos įkaitai: jie neturėjo kito kelio kaip tik tvarkyti pakuočių atliekas kolektyviai, tai yra per organizacijas, tačiau mokestines pasekmes tenka prisiimti būtent verslui. Nėra kito recepto, kaip tik kreiptis teisminės gynybos – teistis su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (VRAAD) . Šiuo keliu jau nuėjo dalis įmonių, kurios į teismą kreipėsi dar 2015 m. viduryje, kai tik gavo informaciją, jog „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti. Kodėl kitos įmonės laukė – nežinau. Bylos dar neišnagrinėtos, be to vyksta ir ikiteisminis tyrimas. Manau, būtų teisinga, jog VRAAD sprendimai ir mokestinės pasekmės būtų sustabdytos bent iki bylų pabaigos.

Viena yra labai aišku: laukti sudėjus rankų nepatartina. Niekas kitas kaip tik verslas gali ir privalo kelti sisteminius klausimus iš apačios, nes jų pinigais vyksta sistemos finansavimas ir pakuočių atliekos yra jų nuosavybė. Reikalingos atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios galėtų išskaidrinti sistemą, padidinti kontrolę, kažkodėl yra užstrigusios.