Nuo kiekvienos parduotos kelionės  rinks 1% į specialų fondą

Į šį fondą, pavadintą Kelionių garantijų sąskaita, visi keliones į užsienį parduodantys kelionių organizatoriai, tokie, kaip, pavyzdžiui, „Novaturas“ ar Kidy Tour“ pasibaigus ketvirčiui turės mokėti 1% nuo organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainos dydžio įnašus.

Jei Turizmo įstatymo pakeitimo projektui pritars Seimas, ši ir kitos jame numatytos naujovės įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d.

Kelionių garantijų sąskaitoje sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai konkretaus išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus turimo draudimo lėšų nepakanka 100% kompensuoti turistų nuostolius, patirtus dėl kelionę pardavusio organizatoriaus nemokumo.

Kas valdytų Kelionių garantijų sąskaitą, kol kas neaišku: galbūt Finansų ministerija, galbūt Ūkio ministerija ar kita institucija.

Pagal dabartinę tvarką, organizatorių turimo draudimo lėšų dažniausiai nepakanka turistų nuostoliams atlyginti 100% ir jie atgauna tik dalį už neįvykusią kelionę sumokėtų pinigų.

VŽ rašė, kad pavyzdžiui, žlugusio kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ turistams kompensuota tik 30%, o „Fresh Travel“ klientams – mažiau nei 5%. „Voyage-Voyage“ klientai iš draudikų atgavo 37% už keliones sumokėtų pinigų.

Pranašauja aštrias diskusijas

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Vyriausybės posėdyje pristatydamas Turizmo įstatymo pakeitimus, sakė, kad Teisingumo ministerija ir Vyriausybės teisininkai siūlomą įmoką į garantijų sąskaitą traktavo kaip naują mokestį, kurį reikėtų tvarkyti pagal Mokesčio administravimo įstatymą.

„Taigi, ir jį reikėtų šiame kontekste pakoreguot. Bet džiaugiuosi, kad Finansų ministerija nepateikė tokios įžvalgos, kad tai yra naujo mokesčio įvedimas“, – sakė ūkio ministras.

Posėdyje kilo nedidelis ginčas tarp Vyriausybės teisininkų ir Ūkio bei Finansų ministerijų atstovų – ar tai bus mokestis, ar nebus. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, paaiškino: „Paprastai traktuojama, kad mokestis yra tuomet, kai mokėtojas tiesiogiai negauna nieko mainais. Pvz., gyventojų pajamų mokestį sumoki į bendrą biudžetinį katilą ir tiesiogiai už tą sumokėjimą nieko negauni. O šiuo atveju būtų lyg draudimo mokėjimas – klientas tą įmoką mokėtų, bet užtat mainais gautų garantijas, kad net jeigu kelionių organizatorius bankrutuotų ar pan., kliento turistinis pirkinys dėl to nenukentės.“

Ūkio ministras pridūrė: „Jeigu Finansų ministerija netraktuoja, kad tai yra mokestis, tuomet turbūt taip traktuoti neturėtume ir mes. Neabejotinai keliautojui atsieis ta prievolė mokėti tą naują įmoką, bet ir keliautojas tuomet bus garantuotas, jog nebus paliktas bėdoje, jeigu kartais kelionių organizatorių ištiks kokie nors nesklandumai.“

Vyriausybėje pritarta Turizmo įstatymo pakeitimams ir projektas atiduotas Seimui priimti. Seimas jį turėtų svarstyti spalį. Ponas Sinkevičius prognozuoja, kad Seime laukia dar aštrios diskusijos dėl šio įstatymo.

Kitos įstatymo naujovės

Turizmo įstatymo projekte yra ir daugiau naujovių, aktualių tiek keliautojams, tiek kelionių firmoms.

Viena iš jų – atsiranda nauja kelionių organizavimo paslauga – turizmo paslaugų rinkinys.

Rinkinys – tai toks turizmo paslaugų derinys, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, – pavyzdžiui, agentūra padeda turistui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti arba padeda įsigyti bent vieną papildomą turizmo paslaugą iš kito pardavėjo, kai sutartis su tokiu kitu pardavėju sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios turizmo paslaugos užsakymo patvirtinimo.

Šis pakeitimas aktualus tokiais atvejais, kai žmogus iš kelionių agentūros ar internetu prekiaujančio paslaugų teikėjo įsigyja atskirai bilietą, atskirai viešbutį ir atskirai pervežimą iš oro uosto.

Įsigaliojus naujajam įstatymui, tokias paslaugas parduodantys pardavėjai irgi privalės draustis, o draudimo lėšos bus naudojamos turistų nuostoliams kompensuoti.

Kelionių agentus vėl reguliuos

Pokyčiai lauktų ir kelionių pardavimo agentų (kelionių agentūrų). Šiuo metu jų veikla nėra licencijuojama. Tačiau projekto rengėjų nuomone, dabartinė agentų priežiūra tinkamai neužtikrina turistų teisių apsaugos.

Todėl projekte siūloma asmeniui, norinčiam tapti kelionių pardavimo agentu, nustatyti pareigą pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai deklaraciją, kurioje būtų pateikiama metinė finansinė ataskaita ir informacija apie kelionių organizatorius, su kuriais sudarytos atstovavimo sutartys.

Kelionių pardavimo agentai būtų įrašomi į Kelionių pardavimo agentų sąrašą.

Gidams – daugiau savireguliavimo

Taip pat įstatyme numatyta naujovių gidams.

Pagal dabar galiojančią tvarką, teisę suteikti gidui antrą, pirmą arba aukščiausiąją kategoriją turi Vyriausybės įgaliota institucija.

Tačiau nė vienoje ES valstybėje tokios praktikos nėra.

Todėl įstatymo projekte numatoma teisę sutekti gidams kvalifikacines kategorijas perduoti gidus vienijančioms asociacijoms.

Turizmo įstatymas keičiamas siekiant įgyvendinti ES direktyvos 2015/2302, dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, nuostatas, bei siekiant patobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą, įvykdymo užtikrinimo.