Verslininkai į teismus neskuba: verslo bylų šiemet sumažėjo 19%

Anot Jurgitos Judickienės, advokatės, „Jurex“ vadovaujančiosios partnerės, Lietuvoje verslas dar netapo pakantesnis, bet pradėjo atidžiau vertinti galimas rizikas ir aktyviau investuoti į ginčų prevencijos priemones.

Jei 2016 m. pirmąjį pusmetį vienai veikiančiai įmonei teko 0,35 verslo ginčams priskiriamos bylos, šių metų pirmąjį pusmetį santykis krito kiek daugiau nei ketvirtadaliu – šis rodiklis buvo 0,27.

Tokį pokytį lėmė daugiau nei 10.000 sumažėjęs gautų bylų skaičius.

„Šiemet verslas kur kas rečiau bylinėjosi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, paskolų bei pirkimo-pardavimo sutarčių. Tą galėjo lemti tiek atlaidesnis verslo požiūris į galimus praradimus dėl vis dar kylančios šalies ekonomikos, tiek prevenciniai veiksmai, siekiant išvengti galimų konfliktų“, – mano p. Judickienė.

Anot jos, mažėjantis verslo ginčų skaičius taip pat byloja, kad verslas ima atsargiau vertinti bylinėjimosi perspektyvas bei rizikas. Mažesnės vertės ginčus verslas drąsiau imasi spręsti pats.

Tiesa, ieškinių sumos pučiasi: pirmąjį šių metų pusmetį bendra verslo ginčų suma siekė 284.000 Eur, tuo tarpu pernai I pusm. ji buvo 172.000 Eur.

„Bendra ieškinių suma didėja, nes koncentruojamasi į didesnius procesus, kurie reikalauja daugiausia kvalifikuotos advokatų pagalbos“, – mano p. Judickienė.

Kokių bylų daugėjo

Lietuvių verslas vis dažniau plečiasi į užsienį, tad gausėja bylų su tarptautiniu elementu: jei pirmąjį 2016 m. pusmetį buvo gautos 502 tokios bylos, tai šiemet analogišku laikotarpiu jų buvo 49% daugiau.

Vežimo-ekspedijavimo bylų skaičius išaugo 27%, – nuo 274 pernai I pusm., iki 350 šiemet.

„Kai kuriais atvejais, transporto sektoriaus bylos teismo salėje gali būti ne tik ekonomikos lygio indikatorius, bet ir artėjančios krizės pranašas“, – neatmeta p. Judickienė.

VŽ rašė, kad 65% transporto įmonių tenka susidurti su partneriais, vėluojančiais susimokėti už paslaugas, ir tokių skaičius auga, o vežėjams susirūpinimą kelia į viršų šokęs įmonių bankrotų rodiklis. Tiesa, finansų specialistai pabrėžia, kad bankrotų skaičiaus augimas – techninis.

Kas lėmė bankrotų šuolį

Pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavusių pelno siekiančių objektų buvo 1.975, – tai yra 50% daugiau nei pernai.

Anot Mariaus Tamošiūno, Jurex“ advokato ir bankroto restruktūrizavimo administratoriaus, pagrindinė padidėjusio bankroto procesų skaičiaus priežastis vis dar yra VMI ir „Sodros“ pastangos inicijuojant bankroto procedūras seniai veiklos nevykdančioms įmonėms.

„Iki liepos 1 d. bankroto bylos inicijavimas buvo nemokamas, todėl verslas jį kartais rinkdavosi vietoje įprasto skolų prisiteisimo ar alternatyvaus kilusio ginčo su kreditoriais sprendimo. Kadangi nuo liepos 1 d. įvestas 500 Eur žyminis mokestis, tikėtina, kad artimiausiu metu bankrutuojančių įmonių skaičius turėtų stabilizuotis“, – mano jis.