Tvarumo rodikliai: kiek energetinių resursų savo veikloje sunaudoja „Norfa“?

„Pagrindiniai tvarumo rodikliai: kiek sunaudoji energetinių resursų ir kiek išmeti į aplinką atliekų – tiek į orą, tiek ir į sąvartynus. Čia slypi tvarumo esmė. Jei sugebi taip gyventi, kad nešiukšlini nei žemės, nei oro ir veiklai naudoji kiek įmanoma mažiau energijos – tada, aplinkos požiūriu, esi tvarus“, – įsitikinęs Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, rinkoje itin daug viešų tvarumo deklaracijų, nes tai ne tik madinga, bet ir iš tiesų svarbi tema. Tačiau, deja, daug neva tvarių sprendimų vis dar yra paremta įsigytais sertifikatais arba labai mažais sprendimais, o esminių realių pokyčių yra daroma mažai. Net ir diskusijose apie energetinį efektyvumą, svarbiausias rodiklis – kiek kW elektros veikloje sunaudojama vienam mato vienetui – mažai akcentuojamas. O atliekų tvarkymo situacija rinkoje tokia, kad daugelis verslų linkę atiduoti šią užduotį bet kuriems tvarkytojams ir nebesidomi, kaip ir kur tos atliekos vėliau patenka.

Sunaudoja mažiausiai

„Norfos“ parduotuvėse jau įdiegta eilė energetinio efektyvumo sprendimų, kurie leidžia itin sumažinti elektros suvartojimą, išlaikant veiklos kokybę ir darbuotojų komfortą. Bendrovė dar 2014 m. buvo pripažinta racionaliausiai elektros energiją vartojančia įmone ir gavo „Žaliojo protokolo“ apdovanojimą. O ir po to diegti sprendimai tinklui leido sutaupyti vidutiniškai dar apie 7 GWh energijos per metus. 

Standartinei „Norfos“ parduotuvei, kurios plotas siekia apie 2.000 kv. m, šiandien pakanka apie 80kW rezervuotos galios ESO tinkle. Tai atitinka penkių individualių namų poreikį, nors realiai sunaudojamas kiekis būna dar mažesnis. Bendrovės „Energus“ analizuotais ESO duomenimis, „Norfos“ galios poreikis yra kelis kartus mažesnis nei kitų Lietuvoje esančių prekybos tinklų analogiškose parduotuvėse, kurioms rezervuojama 300kW ir daugiau rezervuotos galios.

Pasiekti tokių rezultatų leido įdiegtos monitoringo sistemos, stebinčios kiekvienos energiją vartojančios sistemos darbą, bei vis labiau tobulinami inžinerinių sistemų valdymo algoritmai. „Daugiau nei 120 „Norfos“ parduotuvių iš 153 yra įdiegtos automatinio šviesos jungimo sistemos: šviesa nustatytu laiku įsijungia bei išsijungia automatiškai. Tai leido apšvietimui skiriamos energijos sąnaudas sumažinti 3-4 kartus. Likusios nerenovuotos parduotuvės, kuriose dar nėra įdiegta automatizuotų šviesos sprendimų, yra mažos ploto, tad jų elektros sąnaudos sudaro vos apie 10% bendro tinklo elektros sunaudojimo“,  – sako D. Dundulis.

Šviežiau ir be taršos

Sprendimas pristatyti prekes į parduotuves kiekvieną dieną padeda ne tik užtikrinti visų produktų šviežumą, bet ir sutaupyti prekių šaldikliams anksčiau skirtos elektros kiekį. Parduotuvėse naudojama energetiškai efektyvi ir taupi technologinė įranga, pavyzdžiui, atnaujintos kepimo krosnys. „Norfa“ taip pat investuoja į sprendimus, kurie suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti gamtos teikiamą energiją – nakties vėsą, lauke esantį šaltį ar saulės energiją. Šiuo metu apie 100 „Norfos” parduotuvių nėra prijungtos prie šilumos tinklų sistemų. Jos apšildomos pasitelkiant šilumos siurblius, kurie naudoja būtent šaldytuvų skleidžiamą šilumą ir skleidžia į aplinką mažiau taršos.

ESO duomenimis, „Norfos mažmena“ kartu su bendrove „Rivona“ savo veikloje naudoja maždaug 0,66% visos Lietuvos elektros energijos. Šiemet nuspręsta plačiau investuoti ir į saulės baterijas, kurios bus įrengtos ant visų naujai statomų tinklo parduotuvių, tai padės užtikrinti dar tvaresnę veiklą.

Rūšiuoti viską

Pasak D. Dundulio, ne mažiau svarbus yra ir atliekų tvarkymas. Efektyvūs ir modernūs įrenginiai padeda sumažinti oro taršą, o prekyboje susidarančias kitas atliekas – plastiko, popieriaus, maisto – tinklas kruopščiai rūšiuoja ir pristato perdirbimui.

„Mes turime rūšiuoti viską, kad būtų galima susidarančias atliekas perdirbti ir taip sumažinti į sąvartynus išmetamų šiukšlių kiekį, kiek tik tai įmanoma. Parduotuvėse mūsų darbuotojai itin kruopščiai rūšiuoja ir visas susidarančias organines atliekas, kad jos tiktų biodujoms“, – pasakoja D. Dundulis. Tinklas jau kurį laiką yra įvedęs griežtą tvarką – visos organinės atliekos prieš išmetant yra tvarkomos, nepaliekant jokių pašalinių – plastiko ar popieriaus – likučių ir tik tuomet vežamos į biodujų jėgainę, kur virsta biodujomis ir trąšomis.

Pasak vadovo, net pertvarkyta šviežių daržovių bei vaisių užsakymo sistema „Norfos“ parduotuvėse prisideda prie atliekų mažinimo. Užtikrinus, kad į parduotuves pristatoma tik tiek prekių, koks yra numatomas poreikis, ne tik reikšmingai (vien per 2021 metus – 40%) išaugo daržovių ir vaisių pardavimai, bet ir sumažėjo neparduotų, sugedusių jų likučių kiekiai.