Atgyja legendinis Smiltynės kurhauzas
Klaipėdos vizitinė kortelė, istorinis perlas, vasaros simbolis, legendinė puikaus maisto, vyno, kultūros ir sporto vieta – tokių pagyrų susilaukdavo Smiltynėje ant marių kranto stovintis kurhauzas. Ištaigingas viešbutis buvo tikras pajūrio traukos centras, ir tik nelemti XX a. vidurio geopolitiniai įvykiai pavertė jį apleistu vaiduokliu.
Naujam gyvenimui istorinį objektą pasiryžo prikelti Paulius Tamošiūnas ir Saulius Jonaitis, du nekilnojamo turto srityje dirbantys verslininkai iš Kauno. Prieš keletą metų įsigiję kurhauzą, vystytojai iškart ėmėsi jo atstatymo darbų. Šiandien jau galima sakyti, kad legenda sugrįžta: vasaros pradžioje bus baigta pagrindinio viešbučio pastato rekonstrukcija. Vėliau planuojama sutvarkyti ir kitą namą, įrengti teniso kortus, padelio ir krepšinio aikšteles.
Visa tai – išlaikant unikalią Smiltynės kurhauzo ir XX a. pradžios Smiltynės vilų stilistiką. Kurhauzo rekonstrukcijos projektą, detaliojo plano koncepciją rengė architektė Laima Šliogerienė, kuri yra ir Palangos kurhauzo projekto autorė.
„Kurhauzas – istorinis viešbutis, kuris nuo pat pradžių buvo sukurtas tapti poilsiautojų traukos centru. Norime jį atgaivinti ir vėl pasiūlyti galimybę apsigyventi unikaliausiame Lietuvos pajūrio objekte su be galo spalvinga, bet labai įspūdinga praeitimi. Po rekonstrukcijos kurhauzas virs apartamentų viešbučiu su privačiais apartamentais. Bus atstatytas ir pagrindinis, ir antrasis pastatas, ir garsieji Kurhauzo teniso kortai. Rekonstrukciją vykdome etapais, pirmasis jau beveik baigtas“, – kalba P. Tamošiūnas.
Atgimusio kurhauzo naujakuriai įsigis ne tik puikiai įrengtus apartamentus su vaizdais į marias ir už jų plytinčią miesto panoramą. Jų būstas bus tikrame istorinės prabangos epicentre. Šio paveldo objekto reikšmė, kultūrinė vertė ir turėtas statusas yra nediskutuotinas, ir tai rodo visa kurhauzo istorija.

Senosios Lietuvos legenda
Kurhauzas buvo pastatytas pačioje praėjusio amžiaus pradžioje, kai Smiltynėje jau buvo iškilę pasiturinčių klaipėdiečių vilų kvartalai, žaliavo jaunas Kuršių nerijos miškas. Čia atvykti viliojo puikūs švaraus vandens paplūdimiai ir kurortinė atmosfera, ramybė derėjo su restoranais ir pasivaikščiojimo takais. Trūko tik visa telkiančios ašies – pavyzdžiui, išskirtinio viešbučio su sveikatinimo paslaugomis bei kultūriniais renginiais. Netrukus istorinėje senosios smuklės, kurioje kadaise viešėjo pati Prūsijos karalienė Luiza, vietoje iškilo kurhauzas – įspūdingas dviejų aukštų viešbutis su mansarda ir svečių namai. Prasidėjo kurortinio gyvenimo klestėjimo era.
Smiltynės kurhauzas buvo prabangus pajūrio viešbutis: su 60 kambarių, restoranu, lauko kavine, teniso kortais ir prieplauka keleiviniams–kruiziniams garlaiviams. Tai buvo ir tų laikų modernumo vėliavnešys, svečius priimdavęs elektra apšviestuose apartamentuose su vandentiekiu ir karšto vandens voniomis. Kurhauze veikė ir telefonas – tikras to meto pažangos ženklas. XX a. pradžioje į marias žvelgiantis prašmatnus viešbutis pušų apsuptyje su vakare apšviestais laiptais ir terasa kūrė neišdildomą įspūdį. Kadangi pastatytas ant nedidelės kalvos, dar ryškiau išsiskyrė pakrantės peizaže, o savo svečiams suteikė galimybę grožėtis nuostabiais uostamiesčio vaizdais.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2589?placement=
Kurhauzams būdingas ne tik apgyvendinimo įstaigos, bet ir kultūros centro vaidmuo, juose įprasta rasti restoraną, šokių ir koncertų sales. Ir šis nebuvo išimtis: didžiausias Smiltynės statinys greit tapo pagrindine Klaipėdos pramogų vieta, pulsuojančia gyvybe bei prabanga. Čia viliojo puikiu maistu ir ypač gerais vynais garsėjęs restoranas, lauko kavinės, sporto bazė su teniso kortais, o žiemą – slidžių bei pačiūžų nuoma.
Vasaros estradoje dainuodavo žymiausios žvaigždės, būdavo rengiamos grandiozinės Joninių šventės, o 1934 m. organizuota ir pirmoji Jūrų dienų šventė. Vienu metu jame veikė ir kazino su rulete. Poilsiautojų ir pramogautojų antplūdis buvo toks didelis, kad net imta svarstyti apie naktinį susisiekimą su kurhauzu.
1944 m. pabaigoje apleistame kurhauze įsikūrė karo pabėgėliai. Vėliau jis tapo daugiabučiu, dar vėlesniais laikais čia veikė viešbutis ir restoranas. Tačiau galiausiai iš Smiltynės įžymybės liko yrantis vaiduoklis, laukiantis progos atgimti ir vėl pasakoti savo autentišką istoriją.

Investicija sau ir ateinančioms kartoms
Šio išskirtinio Smiltynės statinio architektūra yra įkvėpta Šveicarijos, su jugendo elementais, lenktomis grakščiomis fachverko detalėmis trečiame mansardiniame aukšte. Jis išsiskyrė ir didingais marių link besileidžiančiais laiptais, ant kurių itin mėgo fotografuotis jo svečiai. Šios detalės bus išlaikytos ir rekonstrukcijos metu: pastatas atkuriamas toks, koks buvo anksčiau, su unikaliu fasadu, žymiaisiais lauko ir vidaus laiptais, išraiškinga medine veranda, arkomis koridoriuose bei kitais elementais.
Pasak vystytojų, 70 proc. iš maždaug 50 planuojamų įrengti apartamentų bus parduoti, o jų savininkai galės dalyvauti specialiai kurtoje viešbučio rezervacijos platformoje, ir, žinoma, gyventi bei poilsiauti patys. Pagrindinė rekonstrukcija turėtų būti baigta šių metų birželį. Iki 2025 m. pabaigos planuojama atnaujinti svečių namus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir teniso kortus, o dar po metų baigti rekonstruoti trečiąjį istorinio Kurhauzo komplekso namą. Investicijos į visą projektą siekia 7 mln. eurų.
P. Tamošiūno teigimu, 15 „Smiltynės Kurhauzo“ apartamentų jau rezervuoti, paklausiausi – antrame pagrindinio ir svečių namų aukštuose.
„Smiltynės kurhauzas – tai retai pasitaikanti galimybė gyventi itin autentiškoje atmosferoje ir mėgautis išskirtiniam skoniui pritaikytais malonumais, kuriuos vertino ir kurhauzo aukso amžiaus poilsiautojai. Visai šalia – viskas, ko gali prireikti ir ramiam pabėgimui, ir aktyviam gyvenimui: šimtametis pušynas, dviračių ir pasivaikščiojimo takai, marios, jūra, jachtklubas ir kavinės bei miestas su visais savo privalumais. Atstatome kurhauzą su dideliu dėmesiu ne tik paveldosaugai, bet ir modernumui bei aukščiausiai kokybei, kuriais jis visada pasižymėjo. Todėl tai yra ne tik vieta poilsiui bei laikui su pačiais artimiausiais, bet ir investicija, kuria, tikėtina, džiaugsis ištisos kartos“, – įsitikinęs vienas iš projekto vystytojų P. Tamošiūnas.
