Pastatų valdytojų sprendimai energijos sąnaudoms mažinti: kokie rezultatai?

Nekilnojamojo turto pastatus valdantys verslininkai dar iki energijos kainų šuolių siekė kuo labiau efektyvinti pastatų veiklą, investuodami į priemones, mažinančias sunaudojamos energijos, išskiriamų CO2 bei kitų kenksmingų emisijų kiekius. Vienos tokių priemonių – išmanios valdymo platformos. Švedijos NT bendrovė „Eastnine“, Lietuvoje valdanti 5 verslo centrų kompleksus, skaičiuoja investicijų naudą: elektros ir šilumos sąnaudos per metus jau sumažėjusios iki 18 %.

Nuolatinė stebėsena

„Energijos taupymo ir tvarumą skatinančias priemones mūsų valdomuose pastatuose diegiame ir atnaujiname nuolat. Kadangi daugumą energijos išlaidų sudaro bendrųjų inžinerinių pastato sistemų resursai, norėdami pasiūlyti nuomininkams konkurencingas sąlygas, visuomet turime ieškoti efektyviausių sprendimų, kurie be kita ko prisidėtų ir prie pasaulio tikslų kovoti su klimato kaita ir mažinti CO2 bei kitas kenksmingas emisijas. Pernai, reaguojant į susiklosčiusią situaciją dėl stipriai išaugusių energijos resursų kainų, ieškoti efektyvių sprendimų tapo dar svarbiau“, – komentuoja „Eastnine“ verslo centrų direktorė Rūta Narutavičė.

Dar 2021 m. „Eastnine“ skyrė reikšmingą dėmesį pastato inžinerinių sistemų veikimui. „Pasitelkdami šios srities profesionalus, pastatuose įdiegėme išmanias platformas, kurių pagalba vykdoma nuolatinė inžinerinių sistemų veikimo stebėsena ir atliekama aukšto lygio analizė. Dabar jau skaičiuojame apčiuopiamus rezultatus, atspindinčius, kaip išmanūs pastatų priežiūros sprendimai, reguliuojantys klimatą, šviesą, šilumą ar kitus parametrus, leidžia mažinti energijos sąnaudas“, – sako R. Narutavičė.

„Exergio“ (buvusi „APEX Intelligence“) vadovas Donatas Karčiauskas skaičiuoja, kad „Eastnine“ pastatuose įdiegti sprendimai per metus jau leido sumažinti elektros ir šilumos sąnaudas iki 18 %.

„Dirbtinio intelekto pagrindu veikianti platforma užtikrina efektyviausią sistemų veikimą, atsižvelgiant į esminius pastato komforto palaikymo rodiklius ir nuskaito pastato inžinerinių sistemų duomenis. Tuomet palaipsniui surandamos ir ištaisomos visos klaidos, trukdančios efektyviam darbui. Vėliau sistemų darbas 24 valandas per parą nuotoliniu būdu analizuojamas ir koreguojamas, jei atsiranda kokių nors nukrypimų“, – pasakoja D. Karčiauskas.

Efektyvūs sprendimai mažina sąnaudas kartais

D. Karčiauskas vardija kelis esminius energijos vartojimo optimizavimo techninius sprendimus, įdiegtus „Eastnine“ pastatuose:

Inžinerinių sistemų priderinimas prie nustatytų komfortinių mikroklimato sąlygų darbo metu tam, kad nebūtų perteklinio energijos vartojimo. Pavyzdžiui, vėdinimo intensyvumo pritaikymas prie faktinio pastato užimtumo ir oro kokybės parametrų ar papildomai integruoti temperatūros ir CO2 davikliai mikroklimato kontrolei patalpose. Dažnu atveju į tai neatkreipus dėmesio pastatuose pereikvojama 2-6 % elektros ir šilumos.
Atskirų sistemų veikimo suderinimas – dar vienas reikšmingas veiksnys, lemiantis taupymą. Paprastai pastate mikroklimatui, ypač temperatūrai palaikyti veikia kelios sistemos, pavyzdžiui, radiatoriai, kondicionieriai ir vėdinimo įrenginiai. Būtina atkreipti dėmesį, kad šios sistemos neveiktų kiekviena „sau“. Dėl to neretai gali atsitikti „persidengimų“, kai viena sistema šildo, kita šaldo. Atskiruose pastatuose tai gali lemti 4-7 % energijos pereikvojimą.
Lauko vėsos panaudojimas. Tai ypač svarbu stiklinių fasadų pastatuose ar pereinamaisiais dienos laikotarpiais, kai ryte būna vėsu, o per pietus pasirodo saulė ar į pastatą ateina daugiau žmonių. Temperatūrų režimai turi prisiderinti prie dinamiškai besikeičiančių sąlygų.
Optimalaus šilumos šaltinio parinkimas: šilumos siurbliai ar centralizuotas šildymas, priklausomai nuo faktinių to periodo šilumos ir elektros kainų. Skaičiuojama, kad svyruojant elektros ir šilumos kainoms, naudojant šilumos siurblius ir kondicionierius šildytis galima iki 7-8% mažesne kaina nei naudojant centralizuotą šildymą.

„Žinoma, sąraše yra kur kas daugiau įdiegtų sprendimų, bet visų jų pagrindinis tikslas – nuolat stebėti ir užtikrinti, kad pastatas veiktų optimaliausiu veikimo scenarijumi“, – komentuoja D. Karčiauskas.

„Eastnine“ verslo centrų direktorė R. Narutavičė priduria, kad dabartiniu metu, net ir besibaigiant intensyvesniam šildymo ir elektros energijos naudojimo laikotarpiui, pastatuose ir toliau bus diegiami papildomi sprendimai, susieti su platformos teikiamomis įžvalgomis ir optimizuojantys esamos pastato valdymo sistemos algoritmus.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1851?placement=

Tik apie 10 % skaitmeninės informacijos panaudojama efektyviai

Pasak D. Karčiausko, dabarties ir ateities tendencijos komercinių pastatų administravime ir priežiūroje neabejotinai susietos su skaitmenizavimu ir skaitmeninių duomenų panaudojimu – ne tik dėl energijos taupymo, bet ir efektyvesnės priežiūros.

„Atsižvelgiant į elektros kainos svyravimus, aplinkosauginius reikalavimus (ESG, taksonomija), vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų efektyvumui. Pastarąjį dešimtmetį vyko ženklus pastatų skaitmenizavimo procesas, tačiau, remiantis tyrimais, tik apie 10 % skaitmeninės informacijos pastate panaudojama efektyviai arba apskritai nepanaudojama. Dėl šios priežasties pasaulio rinkoje ypač populiarėja analitikos platformos, kurios naudodamos išplėstinius algoritmus, turimus skaitmeninius duomenis paverčia naudinga informacija, užtikrinančia efektyviausią pasato veikimą 24/7. Skaičiuojama, kad tokių platformų metinis rinkos augimas yra daugiau nei 57 %“, – įžvalgomis dalinasi D. Karčiauskas.

Šiuo metu „Eastnine“ Lietuvoje valdo 9 pastatus, priklausančius verslo centrų kompleksams „3 Burės“ „Vertas“, „Uniq“, „Uptown Park“, S7, 3 Latvijoje – „Alojas Biroji“, „Valdemara centrs“, „Zala 1“ ir 1 Lenkijoje – „Nowy Rynek D“.

Komentarai