Teismas „Autokaustai“ priteisė 2,82 mln. Eur iš „Leonhard Weiss“
Bendrovės teisme ginčijosi dėl to, kokie santykiai buvo susiklostę tarp tuo metu projekto atsakingosios partnerės UAB „Hidrostatyba“, kuriai vėliau pradėtas restruktūrizavimo procesas, ir „Autokaustos“ – subrangos sutartis ar 2017 m. pasirašytos jungtinės veiklos sutarties dalis.
Taip pat, ar, pagrindinei partnerei patiriant finansinių sunkumų, šią poziciją perėmusi „Leonhard Weiss“ tuo pačiu perėmė jos įsipareigojimus „Autokaustai“.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs Vokietijos kapitalo kompanijos skundą, sprendė, jog „Hidrostatybos“ ir „Autokaustos“ susitarimai yra jungtinės veiklos sutarties dalis, o vėlesniu susitarimu įmonės siekė perduoti finansinių sunkumų patiriančios partnerės teises ir pareigas naujajai pagrindinei partnerei.
„Dvišaliai sutarimai laikytini jungtinės veiklos sutarties dalimi, nes jais tarp partnerių paskirstyti konkretūs kiekvienam tenkantys darbai. Tokia susiklosčiusi praktika visoms šalims buvo priimtina ir suprantama. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog „Leonhard Weiss“ perėmė visus atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Autokaustos“ atžvilgiu, tarp jų kylančias ir iš dvišalių susitarimų“, – rašoma teismo nutartyje.
„Autokausta“ prašė priteisti 2,82 mln. Eur už nafta užteršto grunto valymo darbus Palemono geležinkelio stoties ruožuose. Teismas šį reikalavimą laikė pagrįstu.
„Esant galiojančiam susitarimui, kuriame numatyti darbų įkainiai, taip pat vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, kuri numato, kad atsakingas partneris be „Autokaustos“ pritarimo negalėjo vienašališkai jų keisti ir teikti nurodymų dėl darbų atlikimo, konstatuotina, kad „Autokausta“ turėjo teisę atlikti darbus. Kad jie tinkami ir kokybiški, patvirtina objekto techninę priežiūrą atliekančios kompanijos raštas ir kiti dokumentai“, – rašoma teismo nutartyje.
Tuo metu reikalavimą priteisti 41.920 Eur už žemės darbus teismas atmetė, motyvuodamas, jog nėra įrodymų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ juos būtų priėmę ir apmokėję. Taigi atitinkamai „Leonhard Weiss“ nekilo pareiga už juos atsiskaityti su „Autokausta“.
Atitinkamai teismas pakeitė ir 2021 m. rugpjūtį Kauno apygardos teismo priimtą nutartį, kuria iš pradžių „Autokaustos“ ieškinys tenkintas visiškai.
Įmonės 2018 m. laimėjo AB „LTG Infra“ skelbtą beveik 55 mln. Eur vertės viešąjį pirkimą.
Pagal jungtinės veiklos sutartį bendrovės numatė, jog dabar jau dėl bankroto likviduojama „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“ objekte atliks po 30% darbų, „Leonhard Weiss“ – 40%. Vėliau konkrečius darbus rangovės patvirtindavo dvišaliais susitarimais.
2019 m., teismui priėmus pareiškimą dėl „Hidrostatybos“ restruktūrizavimo, įmonės sutarė, jog pagrindine rangove taps „Leonhard Weiss“.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo 15 km atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 m. spalį. Tačiau teismai yra patvirtinę, kad sutartyje buvo nustatyta 101 dienos geležinkelio eismo pertrauka, per kurią įmonės turėjo atlikti darbus. Tačiau realiai eismo pertrauka užtruko beveik dukart ilgiau – 191 dieną.
Šį laiką buvo visiškai sustabdytas traukinių eismas.
„Rail Baltica“ nuo 2026 m. turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
