Kauno mainai: kariuomenei – stadionas, savivaldybei – 20 ha ploto sklypas

Pasak savivaldybės, šis susitarimas leis miestui atverti didelę patrauklią teritoriją, o kariuomenei perduoti stadioną, kuris dėl nuošalios vietos gyventojams sunkiai pasiekiamas.

Savivaldybė ruošiasi įsigyti studiją, ką Ašmenos 2-oji g. 25A teritorijoje galima daryti. Sklype yra 34 objektai, penki jų – kultūros paveldas. Šioje teritorijoje yra kariuomenės dirbtuvės, sandėliai.

„Studija atsakys, kiek ir ką ten galime daryti, ko negalime. Tikslas yra atverti kuo labiau visuomenei, nes šiuo metu teritorija yra karinė, uždara ir apleista“, – tarybos posėdyje sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Šiuo metu teritoriją patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė. Jos perdavimui savivaldybei turės pritarti ir Vyriausybė.

Netoli stadiono Panemunėje kariuomenė jau naudojasi 16,5 ha ploto valstybiniu sklypu ir patikėjimo teise valdo valstybei priklausančius pastatus Kareivinių g. 9, planuoja iš valstybės valdomos Turto banko perimti pastatus Kareivinių g. 11. Stadionas, kurį norima perduoti, taip pat yra Kareivinių gatvėje.

Savivaldybės duomenimis, kariuomenė svarsto Kaune įkurti iki 300 darbo vietų administracinį vienetą.

Kariuomenei perduodamas Kareivinių gatvėje esantis futbolo stadionas yra rekonstruotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl turi likti atviras visuomenei iki 2024 m. pabaigos. Kauno savivaldybės duomenimis, Krašto apsaugos ministerija su šia sąlyga sutinka.

„Pasibaigus terminui kariuomenė stadioną eksploatuotų pagal vidinę tvarką ir prieigos gyventojams nebeliktų, kadangi planuojama uždara karinė teritorija“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Pasak vicemero, šis stadionas jau dabar yra naudojamas kariuomenės.

„Stadionas vis tiek nėra patogioje lokacijoje, šalia kariuomenės sklypų, – posėdyje aiškino M. Jurgutis. – Tai kariuomenė norės naudoti savo interesams ir de facto jie naudodavosi. Matome didelę sinergiją tarp šito sprendimo, kad ir miestui pagaliau didelė teritorija grįžta, ir kariuomenei prasiplečia jų turima teritorija sporto tikslais“.

Vicemero žiniomis, kariuomenė planuoja plėtrą šioje teritorijoje, todėl stadionas ilgainiui taptų dar mažiau prieinamas gyventojams.

Yra kultūros paveldo

Kultūros paveldo departamento duomenimis, savivaldybės norimame perimti sklype yra Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinių šaudmenų sandėlių komplekso statiniai.

Kultūros vertybių registre nurodoma, kad kompleksas yra XIX a. Kaune Rusijos imperijos statytos karinės tvirtovės, dalis.

Šie sandėliai buvo skirti Žemuosiuose Šančiuose dislokuotai 28-ajai artilerijos brigadai. Teritorijoje buvo išvedžiotas akmenimis grįstų kelių tinklas, prie visų statinių įrengti grįsti privažiavimai ir aikštelės.

Visas plotas numelioruotas, vanduo specialiai iškastais grioviais nubėgdavo į upelį. Tarpukariu (1925 m.) sandėliuose buvo laikomos rusiškų orlaivių bombos, vokiškos granatsvaidžių granatos, raketos, parakas artilerijos užtaisams, revolveriai, jų šoviniai, patrankos, jų dalys, prancūziškų, angliškų, vokiškų ir rusiškų patrankų sviediniai ir užtaisai ir daug kitokios technikos, veikė laboratorija.

Tarpukariu sandėlių teritorija priklausė Lietuvos kariuomenei, po Antrojo pasaulinio karo – Sovietų Sąjungos kariuomenei. 1993 m. dalis teritorijos su pastatais buvo perduota Lietuvos kariuomenei.