SEB apklausa: galvojančių, kad būstas pigs, beveik nebeliko

12% respondentų tikėjosi stabilių kainų, 3% – jų mažėjimo, 5% neturėjo nuomonės.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, sako, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų II ketv. stebėtinai smarkiai ūgtelėjo. Vis dėlto jis taip pat priduria, kad nebūtinai šie lūkesčiai išsipildys.

„Galvojančių, kad būstas pigs, beveik nebeliko. Atrodytų, kad tai rodo, jog būstas sparčiai brangs, tačiau dažnai būna, kad istoriškai pernelyg dideli lūkesčiai kaip tik įspėja apie netrukus pasikeisiančią padėtį“, – pranešime teigia jis.

Daugiausiai besitikinčių kainų augimo buvo Vilniaus regione (84%), čia jų mažėjimo tikėjosi 3%. Kauno regione atitinkamai brangimo tikėjosi 72%, pigimo – 3%, kituose didžiuosiuose regionuose brangimo tikėjosi 72–83% apklaustųjų.

T. Povilauskas sako, jog toks didelis gyventojų būsto kainų lūkesčių šuolis nustebino.

„Yra trys priežastys, kodėl nebeliko manančių, kad kainos gali mažėti. Pirma, viešojoje erdvėje aiškiai vyravo rinkos dalyvių nuomonė, kad būstui pigti beveik nėra galimybių dėl padidėjusių statybos sąnaudų, mažos pasiūlos ir tebeaugančių gyventojų pajamų. Antra, gyventojams didelę įtaką turi vyraujančios kainų tendencijos, trečia – matyt, įtaką darė ir didžiausia per daugiau negu du dešimtmečius infliacija“, – pranešime teigia jis.

[vz-poll-apklausa data-id="2" title="Kaip manote, kaip per artimiausius 12 mėn. kis būsto kainos?"]

Nors labai dideli gyventojų lūkesčiai daro didelę įtaką kainų pokyčiams, tačiau, anot ekonomisto, dabartinę padėtį reikėtų vertinti kaip priartėjimą prie lūkesčių piko.

„Susidūrusieji su finansų, kapitalo ar nekilnojamojo turto rinkomis tikrai žino nemažai istorinių pavyzdžių, kad kainų kryptis keičiasi, kai nebėra manančių kitaip. Kad kainos ir toliau didėtų, reikia, kad nemažėtų galinčių mokėti daugiau. Dabartinė infliacija būsto įperkamumui teigiamos įtakos nedaro, kaip tik pirkėjui, ketinančiam skolintis, sutaupyti daugiau pradinei įmokai yra didžiulis iššūkis“, – teigia T. Povilauskas.

Jo teigimu, gyventojams reikia būti pasirengusiems didesnėms EURIBOR palūkanų normoms, kurios darys neigiamą įtaką būsto įperkamumui.

„Sandorių buvo mažiau, tačiau tikrai negalima visos kaltės mesti mažesniam pirkėjų aktyvumui – būsto trūkumas darė ne mažesnę įtaką. III ketv. sandorių skaičius turėtų likti mažesnis, tačiau norisi tikėti, kad vystytojai galės pasiūlyti daugiau būstų“, – teigia ekonomistas.

Anot T. Povilausko, įsigyti būstą skatins ir smarkiai šoktelėjusios nuomos kainos.

Tuo metu SEB grupės apklausos Švedijoje rezultatai rodo priešingas tendencijas. Birželį 24% apklaustųjų tikėjosi didesnių, 51% laukė mažesnių kainų.

„Švedijoje būsto kainos II ketv. gana smarkiai krito ir birželį jų metinis pokytis jau buvo arti nulio. Priešingai nei Lietuvoje, Švedijoje gyventojų skolos yra daug didesnės, todėl didėjančios palūkanų normos daro kur kas didesnę įtaką kainoms. Be to, būsto kainos Švedijoje yra kur kas labiau pervertintos negu Lietuvoje“, – aiškina T. Povilauskas.

Jis prognozuoja, jog III ketv. gyventojų lūkesčiai greičiausiai nebedidės.

„Karas Ukrainoje tęsiasi, vartotojų lūkesčiai prastėja, recesijos tikimybė euro zonoje sparčiai didėja. Tokios aplinkybės nėra palankios nekilnojamojo turto rinkai“, – teigia jis.  

Lietuvos gyventojų apklausą birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso apklausti 1.002 15–74 metų gyventojai 118-oje šalies vietovių.