Senų padangų guma virto inovatyviais produktais – tapo išskirtiniais rinkoje

Sėkmingai skinasi kelią į statybų rinką

 Bene inovatyviausias „Ekofina“ produktas šiuo metu, tai garsą izoliuojanti skirtingu medžiagų kompozicija, pagaminta iš perdirbtų padangų granulių, mėlynojo gipskartonio plokštės ir poliuretano klijų. 

Toks produktas netruko įsiveržti į statybų rinką, kadangi jis kurtas laikantis ne tik esminio niuanso – geresnės garso izoliacijos užtikrinimo. Tai – ir vietos taupymas bei ekonomiškumas, kuris leidžia geriausiai suvaldyti bendras išlaidas statyboms. 

Akustinio granulato plokštės naudojamos pertvaroms, kurios skiria patalpas, butus, gyvenamuosius kambarius ar virtuvės, vonios, tualeto erdves. Taip pat senų paviršių renovacijai, tarpaukštinėms perdangoms ir ventiliuojamiems fasadams. 

Plokščių garso izoliacija patikrinta ir patvirtinta sertifikuotose laboratorijose bei užtikrina papildomą 15-16 dB garso izoliaciją. Ši medžiaga, lyginant su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis yra ypač plona (iki 3 cm storio), tad ją panaudojus, statomo objekto grindų plotas padidėja 3 proc. ir 13-15 proc. sumažėja perdangų apkrovimas. Naujos statybos kambarių aukštis gali padidėti net iki 5 cm. Be to, galima sutaupyti iki 10 proc. lėšų, lyginant su standartinėmis pertvaromis, kas yra itin svarbu sparčiai augant infliacijai. 

„Šio produkto esmė ne tik geresnė garso izoliacija, gyvenamosios erdvės padidinimas ar lėšų taupymas, tačiau ir žmonių sveikata. Milijardai žmonių pasaulyje kasdien patiria didelius triukšmo kiekius iš įvairių šaltinių, o moksliškai įrodyta, kad triukšmas kenkia sveikatai. Tikimės, kad geresnė garso izoliacija išgaunama plokštės dėka ne tik bus praktiška statybose, bet ir pasitarnaus mažinant žmonių irzlumą, stresą, miego sutrikimus“, – pasakoja „Ekobazės“ komercijos vadovė M.Curko – Notkuvienė. 

Inovacijas paspartino geopolitiniai įvykiai 

Kompleksines atliekų tvarkymo, techninių sprendimų bei konsultavimo paslaugas teikianti „Ekobazė“ skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro 27 – 28 tūkst. naudotų padangų. O turėdama didžiausią padangų perdirbimo gamyklą Lietuvoje ji geba perdirbti daugiau nei pusę to kiekio. Nemaža dalis į granules perdirbtų padangų anksčiau buvo eksportuojama, tačiau dėl karo Ukrainoje užsidarius tam tikroms rinkoms, perdirbtų padangų žaliavą daugiausia tenka perduoti gamykloms, kurios ją naudoja kaip iškastinio kuro (anglies) pakaitalą tam pritaikytuose įrenginiuose gamindamos cementą. 

Tačiau, anot įmonės, toks kuro naudojimas nėra inovatyvus – tai labai neefektyvus antrinės žaliavos naudojimas. Žaliava „paleidžiama į orą” ir nors tarša ir kontroliuojama, tačiau, naudojant vis tiek į aplinką išmetamas didelis kiekis CO2. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1497?placement=

„Per metus vidutiniškai surenkame bei perdirbame maždaug 16 tūkst. tonų padangų. Po perdirbimo didžiąją dalį gumos granulių eksportuodavome į užsienį, kur buvo gaminamas galutinis produktas, bet subyrėjus pardavimo kanalams Ukrainoje ir Baltarusijoje,  buvome priversti granules išvežinėti į cemento fabrikus bei siųsti į Indiją, Pakistaną pirolizės įrenginiams, kur perdirbtos gumos žaliava paverčiama atgal į pirminius naftos produktus.  

Tačiau tokie veiksmai neatitinka mūsų įmonės strategijos. Be to, jau ir patys turime specialią įrangą, skirtą iš gumos granulių gaminti galutinius produktus. Tad supratome, kad gumos granulės turi virsti tvariais, pigesniais, efektyviais, o svarbiausia – inovatyviais produktais. Pradžia jau yra ir tikimės, kad po „Ekofina“ įkūrimo bei kylant iš perdirbtų padangų pagaminamos produkcijos poreikiui, maksimaliai išnaudosime naudotų padangų perdirbimo pajėgumus“, – teigia M. Curko – Notkuvienė. 

Tiki, kad praktiški produktai padės šviesti visuomenę 

Nuo kasdienių guminių kilimėlių prie durų ar parkavimo bortelių iki sporto aikštynų bei vaikų žaidimų aikštelių dangos. Tai – produktai, kurie taip pat gaminami po prekės ženklo „Ekofina“ vardu. 

Pasak prekinio ženklo atstovų, vis dar mažai kas suvokia, kad tokia produkcija gali būti pagaminta iš perdirbamos žaliavos. Kita vertus, tai ir skatina kuo daugiau komunikuoti bei supažindinti žmones su tuo, kaip veikia žiedinės ekonomikos principas. 

„Ekobazė“ sėkmingai įgyvendina savo ilgalaikę strategiją – uždaryti produktų ir medžiagų naudojimo ciklą ir iš atliekų žaliavos gaminti produktus. Norime aiškiai parodyti, kodėl, pavyzdžiui, senas padangas geriau tinkamai perdirbti nei išmesti į sąvartynus ar kitaip utilizuoti. Tam tikslui ir buvo sukurtas bei užregistruotas prekinis ženklas „Ekofina“. Tikimės, jog su laiku vis daugiau žmonių supras, kokie praktiški dalykai gali gimti iš antrinių žaliavų“, – teigia „Ekobazės“ komercijos vadovė. 

 „Ekobazės“ kryptingas darbas, ryžtas, ilgalaikės investicijos siejamos ne tik su sėkmingu verslu, nes tiesiog išmesti atliekas sąvartynuose ar kaupti jas, sukeliant daug pavojaus sau ir aplinkai, vis dar yra pigiau, nei perduoti jas įmonėms, kurios atliekas gali tinkamai perdirbti. Svarbu augantis žmonių bei verslo ekologinis sąmoningumas ir pažangūs valstybės sprendimai.

Prekinio ženklo „Ekofina“ atsiradimas – tai vienas iš aiškiai matomų kryptingo darbo rezultatų. O siekdama lyderiauti žiedinės ekonomikos srityje, „Ekobazė“ ir toliau nuolat konsultuojasi su verslo partneriais, sėkmingai bendradarbiauja ir ruošia bendrus projektus su Lietuvos mokslo institucijomis.