Kaip elgtis šildymo kainoms ir toliau augant?

Vidutinė šilumos kWh 2021 m. gruodį didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – apie 80 proc., lyginant su ankstesniu sezonu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad metinė infliacija Lietuvoje vasarį pasiekė 13,9 proc. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija skatina šalies gyventojus dar šįmet prisijungti prie Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo programos).

„Kainos sparčiai auga ir, panašu, kad gali augti ir toliau, todėl gyventojams sprendimus rekomenduojame priimti kuo greičiau. Pastebime, jog dalis jų nesutinka renovuoti savo daugiabučio argumentuodami, kad kainos per aukštos. Vis dėlto, lyginant kainas prieš kelis metus ir dabar, akivaizdu, kad išlošė tie, kurie daugiabutį atsinaujino anksčiau, nes mokėjo mažiau. Būtent todėl veiksmų reikia imtis dabar, nes kiekvienas gyvenamasis daugiabutis ateityje bus renovuotas, tik už jį gali tekti mokėti daug brangiau“, – pasakoja Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.

Šiuo metu valstybė skiria paramą visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui. Papildomai taip pat teikiama 100 proc. parama mažas pajamas turintiems gyventojams, padengiant visas jų išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo renovacijos projekto įgyvendinimu.

Renovacijos nauda – ne tik finansinė

Nors modernizuoti daugiabučius dažniausiai motyvuoja energijos sutaupymai ir sumažėjusios sąskaitos, renovacijos naudų spektras yra platesnis. 

„Vis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo, prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių diegimo. Matome, jog įgyvendinus kompleksinius sprendimus, išsprendžiamos ne tik daugiabučių infrastruktūros problemos, bet ir išauga gyventojų bendruomeniškumas, socialinės atskirties mažinimas. Šie renovacijos privalumai taip pat yra svarbūs“, – dalinasi D. Kvedaravičius.

Daugiau nei pusė šalies pastatų – energetiškai neefektyvūs

Ilgalaikės renovacijos strategijos duomenys rodo, kad net 75 proc. Nacionalinio pastatų fondo ploto, vartojančio šilumą, yra pastatyta iki 1992 m. Absoliuti dauguma šių pastatų 2050 m. bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos toliau eksploatuoti, bus privalomas jų atnaujinimas. Statistika rodo, kad net 63 proc. visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja gyvenamieji namai: 34 proc. – individualūs gyvenamieji namai, o 29 proc. – daugiabučiai. Net 78 proc. iš jų – žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai.

„Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 metais jis būtų efektyviai vartojantis šilumą, su sąlygomis pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus, ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus“, – teigia Aplinkos viceministras.

Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų anglies dvideginio (CO2) emisijų Europos Sąjungoje. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai yra tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir renovacija.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.