Svarbiausios metų tendencijos: statybų brangimas, būsto segmento aktyvumas, permainos biurų segmente

BNS apklausoje 11 sektoriaus dalyvių – statybos, NT plėtros, architektų, investicijų bendrovių – nurodė iki 3, jų manymu, svarbiausių šių metų įvykių ar tendencijų.

Daugelis jų sutinka, jog svarbiausia metų tendencija buvo statybos kainų augimas bei medžiagų tiekimo sutrikimai.

„Medžiagų brangimas ir tiekimo trukmė trikdo statybų bei patalpų rengimo terminus, verčia persvarstyti biudžetus. Tikėtina, kad augančių kainų spiralė vers kelti ne tik gyvenamosios statybos, bet ir biurų nuomos kainas“, – teigė Kęstutis Vedeckis, NT plėtros bendrovės „Vastint Lithuania“ vadovas.

Laurynas Žilys, Estijos investicijų bendrovės „Eften Capital“ vadovas Lietuvoje, pabrėžė, kad dėl statybų kainų augimo spaudimas didės ne tik nuomos ar pardavimo kainoms, bet ir vystytojų bei investuotojų grąžai.

„Žinome atvejų, kur projektų sąmatos vystytojams metų pabaigoje, lyginant su praėjusių metų pabaiga ar šių metų pradžia, išaugo net iki 50%“, – sakė L. Žilys.

Pasak Sauliaus Putrimo, statybos bendrovės „Merko statyba“ vadovo, šiemet ypač sparčiai kilo metalo, stiklo gaminių, plastiko, šiltinimo medžiagų kainos.

„Negana to, dėl išaugusios pasaulinės paklausos bei geopolitinės situacijos sutriko medžiagų tiekimo grandinė, pradėjo vėluoti jų pristatymas. Visa tai ypač palietė objektus, dėl kurių statybos buvo sutarta dar praėjusiais metais, kai niekas neprognozavo tokių staigių ir dramatiškų pokyčių“, – tvirtino aiškino S. Putrimas.

Pasak Jurgitos Kveselaitės, NT plėtros bendrovės „Homa“ vadovės, statybos sąnaudų augimui įtakos turi ir elektros bei dujų kainų šuolis, atlyginimų augimas bei vis dar brangstantys sklypai.

Vilniaus bendrasis planas: daugiau aiškumo ir chaoso

„Diskusijų dėl bendrojo plano sprendinių buvo daug, tačiau aišku viena – bendrojo plano patvirtinimas reikšmingas ir svarbus įvykis miesto vystymuisi“, – teigė Vytautas Bakšinskas, investicijų bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ fondo valdytojas.

Anot Sabinos Daugėlienės, architektų biuro „Do Architects“ vadovaujančios partnerės, plano patvirtinimas reikšmingas dėl jame atsiradusių sprendinių – platesnio miesto pritaikymo pėstiesiems ir dviratininkams, žaliųjų plotų didėjimo, aiškesnio aukštingumo reglamentavimo, architektūros taisyklių ir gatvių standarto atsiradimo.

„Taip pat jis leidžia pradėti teritorijų, kurios ankstesniame plane buvo kitaip reglamentuojamos, vystymą. Atsiradęs aiškumas leidžia pradėti detaliųjų planų rengimo procedūras, kurios iki patvirtinimo dėl galiojančių ir planuojamų reglamentų nesutapimo buvo tarsi įšaldytos“, – aiškino S. Daugėlienė.

Rasa Radavičienė, NT plėtros bendrovės „Lithome“ vadovė, pabrėžė, kad atsirado naujų papildomų procedūrų.

„Buvo siekiama suteikti daugiau aiškumo, tačiau praktika rodo ką kitą – ruošdami naujus projektus laukiame mėnesių mėnesius, kad gautume vieną ar kitą atsakymą. Deja, chaoso tik padaugėjo. Dėl šių priežasčių stringa visi nauji projektai Vilniaus mieste, ir dėl panašių priežasčių pasiūla neatitinka paklausos. Anksčiau iššūkis buvo rasti sklypą, dabar iššūkis yra suprojektuoti daugiabutį ir gauti leidimą“, – sakė ji.

Rekordiniai butų pardavimai

Ugnius Latvys, NT plėtros bendrovės „Baltic Asset Management“ generalinis direktorius, teigė, jog dar nesibaigiant metams aišku, kad butų pardavimai Vilniuje viršys rekordinius 2019 m. rezultatus.

,„Labai tikėtina, kad 2021 m. naujų butų sandorių skaičius perlips 6.500 ribą“, – teigė jis.

Pasak „Merko statybos“ vadovo S. Putrimo, padidėjusią  būsto paklausą pakurstė pernai pusei metų sulėtėjusios statybos, sumažėjusi pasiūla, supratimas, kad NT – saugi investicija ir pinigų apsaugos nuo infliacijos priemonė.

„Tiesa, dabar jau stebime, kad paklausos augimas stabilizuojasi. Viena pagrindinių to priežasčių – kainų augimas koregavo pirkėjų perkamąją galią“, – teigė S. Putrimas.

„Lithome“ vadovė R. Radavičienė nurodė, jog šiemet buvo stebimi ir besikeičiantys būsto pirkėjų poreikiai bei elgsena.

„Pirkėjai dairosi vis didesnių būstų, pirmenybę teikia įdomesniems projektams. Tai skatina kurti dar įdomesnius ir patrauklesnius projektus būsimiems gyventojams“, – sakė ji.

Anot „Eften Capital“ vadovo Lietuvoje L. Žilio, jaunoms šeimoms būsto įperkamumas mažėjo, todėl, tikėtina, tai duos papildomo impulso ir taip aktyviai būsto nuomos rinkai.

Pokyčiai biurų segmente

Anot „Vastint Lithuania“ vadovo K. Vedeckio, hibridinis darbas pradeda lemti ilgalaikius nuomininkų sprendimus dėl biurų.

„Kita vertus, naujos pandemijos bangos iškreipia objektyvų vaizdą dėl darbo iš namų efektyvumo, reikia sulaukti pandemijos pabaigos prieš darant galutines išvadas. Taip pat logistikos įmonės tapo aktyviais žaidėjais biurų rinkoje, sudaryti reikšmingi nuomos sandoriai“, – sakė K. Vedeckis.

Pasak „INVL Baltic Real Estate“ fondo valdytojo V. Bakšinsko, 2021 m. buvo kilusių baimių, nerimo dėl biurų poreikio mažėjimo ateityje dingimo metai.

„Tapo aišku, jog pandemijos sukelti pokyčiai neturės esminės įtakos biurų segmentui. Keisis biurų planavimo, darbo organizavimo procesai, tačiau 2021 m. toliau augusi biurų paklausa bei nuomos kainos ir naujai pradedami biurų projektai įrodo, jog įmonėms ir toliau reikės erdvės suburti darbuotojus“, – teigė V. Bakšinskas.

Kęstutis Sasnauskas, Švedijos investicijų bendrovės „Eastnine Lithuania“ generalinis direktorius, taip pat tvirtino, jog biurai išlieka vienu stabiliausių NT rinkos segmentu.

„Fizinės susitikimų vietos ateityje labai reikės, tik keičiasi galbūt pats jos naudojimas, kai kurie parametrai – reikės daugiau kvadratinių metrų žmogui, nebus efektyvu „susodinimas“, bet galbūt daugiau bendravimas. Keisis labiau jau pats biurų naudojimas“, – aiškino K. Sasnauskas.

Alternatyvių segmentų plėtra

Giedrius Muliuolis, NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ vadovas, teigė, jog didelis pinigų kiekis skatino privačius institucinius investuotojus priimti rizikingesnių sprendimų, kas lėmė gerokai susitraukusį pelningumą. 

„Didėjant konkurencijai investuotojai į populiarius objektus turėjo investuoti daugiau, kas natūraliai didino laikotarpį, per kurį investicija atsipirks. Ši tendencija ryškiausiai juntama populiariausių turto klasių šiais metais segmente – logistikos, mažmeninės prekybos tinklų, A klasės klasės biurų“, – sakė jis.

Anot jo, anksčiau mažiau patrauklūs ir alternatyvūs NT projektai šiais metais atsidūrė plėtotojų ir investuotojų akiratyje.

„Pavyzdžiui, pozityvios tendencijos ir poreikis e. prekybos, gamybos sektoriuose lėmė išaugusią paklausą logistikos srityje – pastaroji tapo viena populiariausių turto klasių 2021 m. Tuo tarpu užsienio investuotojų dėmesys ir pirmieji sandoriai iki tol Lietuvoje neegzistavusiam bendro gyvenamojo būstų (co–living - angl.) segmentui nuteikia optimistiškai – ši sritis ateinančiais metais gali dar labiau ūgtelti“, – sakė G. Muliuolis.

Jis taip pat pabrėžė, kad įtempta situacija sostinėje paskatino vystytojus ieškoti ne tokių pervertintų ir greičiau atsipirksiančių alternatyvų kituose miestuose.

„Daugėjo projektų mažesniuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje. Taip pat šiais metais buvo galima stebėti vis daugiau Lietuvos vystytojų žengiančių už šalies ribų – padaugėjo žemės įsigijimų ir naujų projektų Latvijoje“, – aiškino G. Muliuolis.