Plėtotojai priešinasi statybų apmokestinimui valstybinėje žemėje: tai nesąžininga

Pagal dabartinį Žemės įstatymo pakeitimo projektą, dėl kurio Seimas balsuos ketvirtadienį, ne aukcione išnuomotų valstybinių sklypų nuomininkai, norėdami užsiimti NT plėtra, turėtų mokėti 5% sklypo vertės mokestį už jo paskirties keitimą, 5–50% už papildomai užstatomą plotą ir dar 5–50% už papildomai pastatomą bendrą plotą, priklausomai nuo jų dydžio.

Tiesa, Vyriausybė yra pasiūliusi nustatyti maksimalią tokios rinkliavos ribą. Tam yra pritaręs Seimo Kaimo reikalų komitetas, tačiau dėl to sutarimo Seime dar nėra.

[infogram id="73e43c12-e100-48d8-b6e4-8bfa80c60927" prefix="iiP" format="interactive" title="Statyba ir NT. Mokestis už teisę statyti iš valstybės nuomojamoje žemėje"]

[infogram id="7a54944b-9b20-4212-88cd-ce3d1cf935b0" prefix="1FK" format="interactive" title="Statyba ir NT. Potencialūs nuomos mokesčio dydžiai"]

Nuguls ant pirkėjų

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas, sako, kad šis apmokestinimas plėtotojų atžvilgiu bus nesąžiningas.

„Tokio dydžio mokestis prilygsta nuosavybės vertei, o jei sumoki iki 100% sklypo vertės ir neįgyji nuosavybės, tai turbūt yra labai sunku protu suvokti. Turbūt paprasčiau yra išsipirkti žemės sklypą ir jame vystyti, tačiau apribojimų yra nemažai ir ne visada leidžiama sudaryti pardavimo sandorį“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Statulevičius.

Nuotrauka::1

Jo teigimu, įstatymo projektas yra nepakankamai aptartas su verslu, neaišku, koks iš tikrųjų bus apmokestinimo poveikis tiek jam, tiek savivaldybių biudžetams.

M. Statulevičius priduria, kad, taikant 100% tarifą, naujas vidutinis 50 kv. m ploto būstas ant valstybinio sklypo galėtų pabrangti 15.000-20.000 Eur.

„Didžioji kaštų dalis visuomet perkeliama ant galutinio vartotojo, nes konkurencinė aplinka verslui neleis didžiosios dalies to prisiimti sau ir ji nuguls vartotojui“, – tikina jis.

Asociacija siūlo, kad bendras dviejų dedamųjų tarifas kartu maksimaliai siektų iki 50% ir būtų taikomas tik naujoms valstybinės žemės nuomos sutartims, taip pat prašo įstatymo priėmimą atidėti 6 mėnesiams – iki 2022 m. liepos.

„Verslas ruošėsi, bet neturėjo aiškumo, kam ruoštis. Įstatymo redakcija, turinys labai keitėsi, tad pasiruošimas buvo virtualus – ruošiesi, bet nežinai kam. Verslas skubėjo įgyvendinti projektus, gauti statybos leidimus“, – priduria M. Statulevičius.

Nukentėtų kokybė

Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, kalba, kad apmokestinimo principą architektų bendruomenė palaiko, nes valstybei „laikas pradėti gauti adekvačią naudą už jai priklausančią žemę ir jos nuomą“. Klausimų, pasak jo, kyla dėl siūlymų subalansuotumo.

„Tam tikros teritorijos yra prioritetinės, jas vystyti reikėtų prioriteto tvarka, pavyzdžiui, pramonės teritorijų konversijos, kurios atsirado kažkada per klaidą miestų centruose arba netoli miesto centrų. Šį įstatymo redakcija konversijos niekaip neskatina“, – teigia L. Rekevičius.

Nuotrauka::2

Jis pažymi, kad šis apmokestinimas priverstų plėtotojus taupyti, dėl to galėtų nukentėti architektūrinė projektų pusė.

„Prisideda papildoma dedamoji vystymo kaštuose ir projektams, kurie jau turi patvirtintus projektinius pasiūlymus, patvirtintus biudžetus. Priversti galutinį vartotoją mokėti daugiau už produktą nebūtinai pavyks, nes žmonės uždirba tiek, kiek uždirba, vadinasi, bus taupoma per architektūrinius dalykus“, – tikina L. Rekevičius.

Laiko turėjo

Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, VŽ yra sakęs, kad naujas mokestis reikalingas, nes valstybė negauna jokios naudos iš savo žemės sklypų, ant kurių vystomi privatūs projektai.

„Valstybė iš tų sandorių negauna jokios naudos arba gauna labai minimaliai. Jeigu keičiama žemės paskirtis iš pramoninės į gyvenamąją, dažnai savivaldybės net atleidžia nuo nuomos mokesčio ir ilgalaikėje perspektyvoje nei valstybė, nei savivalda, kaip savininkas žemės, ant kurios stovi pastatai, naudos negauna“, – kiek anksčiau teigė ministras.

Įstatymo pakeitimai, jei jiems pritars Seimas be korekcijų, įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d. Ministro teigimu, pasiruošti naujo mokesčio atsiradimui verslas turėjo kelis metus, todėl nesutinka su argumentais, kad jo įsigaliojimą reikėtų pavėlinti.

„Kadangi šis klausimas pirmą kartą iškilo 2017 m., manome, kad verslo sektorius turėjo pakankamai laiko pasiruošti, numatyti rizikas, nes praėjo daugiau nei ketveri metai. Mes, kaip ministerija, nematome motyvų pratęsti (projekto įsigaliojimo datos – VŽ)“, – VŽ sakė K. Navickas.

Papildomas įmokas į biudžetą buvo bandoma įtvirtinti ir prieš keletą metų, tačiau po ilgo proceso Seimas tam 2018 m. nepritarė.