Naujas technologijas diegiančios kultūros įstaigos artėja prie žiūrovų

Jau dabar akivaizdu, kad per karantiną įpratę spektaklius ir koncertus stebėti per televizoriaus ekraną, net ir pasibaigus ribojimams, meną vartosime kitaip. Nepriekaištingas garsas, kokybiškas apšvietimas ir sumaniai pritaikytos inovacijos bus tai, ko tikėsimės gyvai apsilankę renginiuose.

E. Žižys džiaugiasi, kad šalies kultūros įstaigos supranta būtinybę atsinaujinti, o kai kurios jų sėkmingai išnaudojo priverstinį uždarymo laikotarpį renovacijos darbams. Įdiegtos technologijos leis joms po ilgo karantino laikotarpio atvėrus duris, žiūrovus maloniai nustebinti geresne vaizdo ir garso kokybe.

Apie tai – pokalbis su „Sonus exsertus“ vadovu E. Žižiu.

Technologijos skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Kultūra turbūt ne išimtis?

Tikrai taip. Karantino laikotarpis suteikė laiko ir galimybių sustoti, pamąstyti ir padiskutuoti apie ateitį – koks teatras bus po 15–20 metų. Jau dabar reikia galvoti, į kokį teatrą norės ateiti mūsų vaikai ir kas jiems būtų įdomu. Kokias sistemas reikia diegti šiandien, kad ir po kelių dešimčių metų jos būtų aktualios?

Karantinas privertė, o tuo pačiu ir suteikė galimybę, į meną pasižiūrėti kitu kampu – buvome pakviesti koncertus ir spektaklius stebėti per kompiuterio ekraną. Man nuoširdžiai įdomu, kaip keisis kultūros vartojimas, kai gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Ar menas kelsis į virtualią erdvę, o gal jis bus hibridinis ir ko reikės, kad ši transformacija būtų sklandi, kokybiška ir įtraukianti visų kartų meno mylėtojus?

Džiaugiuosi, kad kultūros įstaigų vadovai kelia šiuos klausimus ir mąsto inovatyviai. Šiuo metu dirbame su keliais teatrais, kultūros centrais, kuriems padedame atsinaujinti – diegiame moderniausius sprendimus, kurie suteiks naujų potyrių žiūrovams ir atvers naujų technologinių galimybių menininkams įgyvendinti savo kūrybinius užmojus.

Svarbu, kad valstybė supranta inovacijų reikšmę ir į jas investuoja. Juk jau šiandien turime planuoti, kas bus įdomu ateities kartoms ir tam ruoštis.

Panašu, kad karantino laikotarpis jūsų įmonei buvo intensyvių darbų metas. Papasakokite plačiau, kokius projektus šiuo metu įgyvendinate?

Iš tiesų, laikas intensyvus. Kai daugelis įmonių buvo priverstos mažinti darbų apsukas, mes jas tik spartinome.

Reikšmingiausi šiuo metu „Sonus exsertus“ įgyvendinami kultūros įstaigų projektai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija ir naujai statomas Druskininkų kultūros centras. Galiu drąsiai sakyti, kad pastarasis – įspūdingas ir unikalus objektas – bus vienas moderniausių kultūros pastatų Lietuvoje.

Beveik 2000 žiūrovų talpinsiantis kultūros centras išsiskirs savo universalumu. Pavyzdžiui, organizuojant didelius renginius, visos trys centro salės vaizdo projekcijų ir įgarsinimo transliacijomis galės būti sujungtos į vieną didelę erdvę. Tokiu būdu centras galės būti lengvai pritaikomas patiems įvairiausiems, dalyvių skaičiumi gausiems renginiams – koncertams, spektakliams, konferencijoms.

Kaip tik šiuo metu Didžiojoje kultūros centro salėje diegiame akustinės aplinkos pokyčio sistemą, kuri vieno mygtuko spustelėjimu leis patalpos akustiką pritaikyti prie konkretaus renginio žanro ir poreikių – klasikinės muzikos koncerto, teatrinio pasirodymo ar bet kokios kitos norimos akustinės aplinkos.

Akustika, beje, yra vienas svarbiausių dalykų projektuojant pastatą ir technologinius sprendimus. Juk visi – tiek žiūrovai, tiek menininkai – scenoje nori gerai girdėti ir būti girdimi. Todėl visus savo projektus įgyvendiname tik komandoje dalyvaujant didelę patirtį turintiems pasaulinio lygio akustikos specialistams.

Minėjote, kad šiuo metu prisidedate ir prie Nacionalinio dramos teatro atnaujinimo darbų. Kaip sekėsi projektuoti naujus technologinius sprendimus nepakenkiant erdvės autentiškumui? 

Šis projektas pareikalavo ypatingai daug dėmesio, pastangų ir inžinerinių resursų. Standartiniai sprendimai čia netiko. Su inovacijomis turėjome „žaisti“ saugiai ir kruopščiai. Vis dėlto, rezultatu, neabejoju, liks patenkinti visi.

Nauji sprendiniai buvo puikiai integruoti į bendrą patalpos interjerą ir suteiks daugiau galimybių meno atstovams kurti ir improvizuoti. Pavyzdžiui, dėl naujų mechanizuotų žiūrovinių tribūnų teatro scena bus itin universali. Suskleidus ją aktoriai galės laisvai judėti tarp žiūrovų, kurie galės pasijusti ne tik vaidinimo stebėtojais, bet ir jo dalyviais.

Nauja, aukštos kokybės įgarsinimo sistema užtikrins, kad žiūrovus, nesvarbu, kur jie besėdėtų, pasiektų kiekvienas, net ir intymiausiai ištartas aktorių žodis. Naujoji, Mažoji ir repeticijų salės taip pat galės būti naudojamos kaip multifunkcinės erdvės.

Ką patartumėte toms įstaigoms, kurios svarsto – verta investuoti į kokybiškas garso, scenos transformavimo ar apšvietimo technologijas ar ne?

Inovatyvios technologijos išplečia galimybes menui vystytis, kurti kito lygio šedevrus. Atsakinga investicija į inovacijas atveria akis ir atriša rankas režisieriams. Be to, kokybiškas garsas, apšvietimas, vaizdas – tai pagarba žiūrovui, klausytojui.

Mes, kaip technologijų projektuotojai ir diegėjai, visuomet įsiklausome į kultūros erdvių atstovų poreikius ir abejones, jas išdiskutuojame, pasidaliname gerąja pasauline praktika. Pirmuosiuose bendradarbiavimo etapuose paprastai atliekame turimų technologijų auditą, padedame įsivertinti, ką galima naudoti ir toliau, o ką reiktų atnaujinti, kaip optimaliai papildyti turimą technologijų parką.

Bendradarbiaujame su patikimiausiais pasaulio gamintojais, todėl savo klientams visada siūlome pačius geriausius jų konkrečius poreikius tenkinančius sprendinius.

Pavyzdžiui, įrangą, kurią šiuo metu diegiame Nacionaliniam dramos teatrui, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui ar Druskininkų kultūros centrui, jau naudoja tokios pasaulinio garso kultūros įstaigos kaip Maskvos didysis teatras, Dublino konferencijų centras „Dublin Docklands“, Duke Ellington menų akademija Vašingtone, Svetlanovo vardo koncertų salė Maskvoje, „Cirque du Soleil“ šou Las Vegase.

Viena įsidiegti naujas technologijas, kita – tinkamai jas prižiūrėti ir jomis naudotis. Ar padedate įstaigoms ir su šiais darbais?

Taip. Net ir įsidiegus naujausią įrangą, svarbu nepamiršti jos tinkamai prižiūrėti, periodiškai aptarnauti, atlikti programinės įrangos atnaujinimus. Tik tuomet ji tarnaus ilgus metus ir veiks nepriekaištingai.

Pastebėjau, kad kultūros įstaigų darbuotojai ne visuomet turi laiko ir žinių, šiems darbams atlikti. Todėl pradėjome teikti ir priežiūros bei aptarnavimo paslaugą. Organizuojame apšvietimo, garso sistemų valdymo mokymus, kad kultūros įstaigų techninio baro darbuotojai galėtų susipažinti ir profesionaliai valdyti naujai diegiamą įrangą.

Mūsų tikslas – kelti Lietuvos kultūros įstaigų technologinį lygį, kuris savo ruožtu stiprintų kultūros atstovų ir žiūrovų emociją.